Bent taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tokia nuomone jis pasidalijo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.
„Gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms.
Jau gegužės mėnesį mažmeninė prekyba buvo didesnė nei prieš metus, o vien mažmeninės prekybos ne maisto produktais metinis augimas siekė net 6 proc. Atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad šis augimas birželio mėnesį dar labiau įsibėgėjo. O kodėl neturėtų?“ – rašo ekonomistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad birželio mėnesį sparčiai gerėjo situacija darbo rinkoje – 32 tūkstančiai darbuotojų buvo atleisti iš darbo, bet net 50 tūkst. buvo priimti į darbą.
„Priešingai daugeliui nepagrįstai niūrių prognozių, vidutinis darbo užmokestis ne mažėja, o didėja (ir ne tik dėl to, kad nuo metų pradžios maždaug dešimtadaliu padidėjo ir minimali mėnesinė alga, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai).
Ir visa tai dar net įvairioms padidintoms socialinėms išmokoms ir kitoms skatinimo priemonėms nepasiekus gyventojų sąskaitų. Ekonomikos „skatinimo“ priemones greitai gali tekti vadinti ekonomikos „perkaitinimo“ priemonėmis“, – įspėja N. Mačiulis.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2020 m. gegužę sudarė 1 mlrd. eurų ir, palyginti su 2020 m. balandžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 17,5 proc.
Per mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 3,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių –30,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 23,3 proc.
2020 m. gegužę, palyginti su 2019 m. geguže, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,9 proc.
Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 6 proc., o automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 7,6 proc.
