Pasak ekonomisto, labai tikėtina, kad EK per artimiausią penkmetį įves naują taršos mokestį, kuris priklausys nuo to, kiek kokios nors prekės gamybos procese, nepriklausomai nuo to, kuri ji buvo pagaminta – ES ar už jos ribų – išskiriama anglies dvideginio, o pagal tai bus nustatomas mokestis.
„Jau dabar visoms įmonėms reikėtų pradėti apie ta galvoti. Ar tai gaminamos trąšos, maisto produktai ar baldai – kiek gamybos procese į atmosferą išmetama anglies dvideginio? Kurioje vietoje galima patobulinti gamybos procesą ir kokių investicijų reikia tam, kad tarša sumažėtų?“ – dėmesį, antradienį „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje, atkreipė N. Mačiulis.
Vienas tikslų – ES gelbėjimo finansavimas?
Ekonomistas sako, kad vienas naujojo taršos mokesčio tikslų būtų finansuoti 750 mlrd. eurų ES gelbėjimo planą, dėl kurio liepos pabaigoje susitarė Europos Vadovų Taryba:
„Tikėtina, kad per penkmetį matysime naują taršos mokestį, kurio vienas iš tikslų bus finansuoti ES gelbėjimo planą, kurio dėka ir Lietuva gaus ne vieną milijardą eurų.“
N. Mačiulis sako, kad fiskalinė ir monetarinė politika, kurios ėmėsi vyriausybės ir centriniai bankai, mūsų modernioje istorijoje yra nematyto masto atvejis.
„Pavyzdžiui, euro zonoje vyriausybės skiria apie 8 ar 10 proc. BVP ekonomikos skatinimui. Daugeliu atveju, tai pilnai kompensuoja praradimus dėl to, kad privatus sektorius mažiau investuoja, o gyventojai turi mažiau galimybių išleisti pinigus“, – sako ekonomistas.
Anot jo, svarbu, kad Europai pavyko sutarti dėl bendrų išlaidų. N. Mačiulis tikina, kad ES gelbėjimo planas duos nemažą impulsą tiek per negrąžintinas tiesiogines išmokas, tiek per galimybes pasiskolinti palankiomis sąlygomis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad toks fiskalinis skatinimas sukuria unikalias galimybes nukreipti pinigus ne šiaip į trumpalaikį paskatinimą ar pinigų išleidimą tam, kad jie būtų išleisti ir tik šiemet būtų pakeltas BVP, bet nukreipti į išliekamas pasekmes visam dešimtmečiui, o gal ir ateities kartoms.
„Europos Komisija, rengdama gelbėjimo planą, labai aiškiai sudėliojo gaires, kur tie pinigai turėtų būti išleisti. Vienas svarbiausių prioritetų – žaliosios ekonomikos skatinimas. Tai ne tik atsinaujinanti energetika, bet ir apskritai gamybos, paslaugų tiekimo procesai, kurio metų būtų kuo mažiau išskiriama anglies dvideginio, kitokio pobūdžio taršos“, – antradienį sakė N. Mačiulis.
Šių metų liepos 21 dieną, po intensyvių derybų Europos Vadovų Taryba susitarė dėl 750 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos ekonomikos gelbėjimo plano ir daugiamečio europinio biudžeto 2021-2027 metams. ES lyderių susitarimui dar turi pritarti Europos Parlamentas.
