Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.
Banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pagrindiniai augimą stabdantys veiksniai yra energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos energetinis karas prieš Europos Sąjungą, bei sparčiau nei tikėtasi kylančios palūkanų normos, kurias didina išgąsčio dėl įsibėgėjančios infliacijos apimti centriniai bankai.
„Šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo“, – prognozių pristatyme teigė ekonomistas.
Ž. Maurico vertinimu, gamtinių dujų ir elektros kainų šokas išryškino Lietuvos energetikos Achilo kulną – Lietuva yra viena mažiausiai elektros pasigaminančių šalių Europoje ir yra itin priklausoma nuo jos importo. Šiuo metu, kai elektros kaina yra rekordinė, tai lemia reikšmingą pinigų nutekėjimą iš Lietuvos, teigė jis.
Bankas prognozuoja, kad vien šiais metais Lietuva turės apie 6 mlrd. eurų (10 proc. BVP) prekybos energetikos produktais deficitą – beveik penkis kartus didesnį nei 2020 metais (1,3 mlrd.). Tai lems didelį finansinio turto nutekėjimą, kurio nekompensuos rekordinės ES lėšų įplaukos – 2,5 mlrd. eurų.
Pasak Ž. Maurico, menki elektros gamybos pajėgumai taip pat lemia tai, kad Lietuvai nepadės Europos Komisijos iniciatyva leisti ES šalims riboti elektros kainų augimą papildomai apmokestinant pigią elektrą generuojančias įmones, nes Lietuva tiesiog neturi pakankamai tokių pajėgumų.
„Luminor“ vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,2 proc., tačiau kitąmet sumažės iki 4,5 proc., o 2024 metais tikėtina 1 proc. defliacija.
„Tikimės, kad dėl recesijos ar bent ženklaus ekonomikos augimo sulėtėjimo pasaulyje sumažės žaliavų kainos ir energetinių išteklių kainos turėtų būti pasiekusios piką, gal jau ir pasiekėme rugpjūtį. Tikimės, nuo to aukšto kalno po truputį risimės žemyn“, – pristatyme teigė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, nors sparčiai brangstantys pinigai skaudžiai kerta įsipareigojimų turintiems namų ūkiams ir verslui, šis įrankis vidutiniu laikotarpiu padės suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją. Anot jo, mažesnis vartojimas ir stabilios energijos išteklių kainos taps efektyviausiu infliacijos stabdžiu.
Ž. Mauricas taip pat teigė, jog kainų augimui Lietuvoje apskritai nebėra daug erdvės, nes, preliminariai vertinant, šiemet vartojimo prekių kainų lygis Lietuvoje pasieks 95 proc. ES vidurkio, o maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis jau, tikėtina, yra didesnis nei ES vidurkis.
Vidutinis nedarbo lygis šiemet, prognozuojama, sieks 5,8 proc. kitąmet – 7 proc., o 2024 metais – 6,8 proc. Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 12 proc., 2023 metais – 8 proc., o 2024 metais – 5 procentus.
„Kol kas dar metas palankus atlyginimų kilimui, palankiausias buvo pavasarį. Rezervo jau nelabai yra kelti atlyginimus, nes BVP dalis, tenkanti atlyginimams, yra didesnė nei ES vidurkis ir laisvų darbo vietų skaičius yra sumažėjęs ir tikėtina, dar žiemą smuks žemyn. Paklausa darbuotojų sumažės ir svarstyklės persisvers į darbdavio pusę“, – sakė Ž. Mauricas.
