„Šis „Fingrid“ (elektros perdavimo tinklų operatorės – BNS) sprendimas neturės poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabiliam veikimui“, – BNS teigė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius.
„Trečiųjų šalių rinkos nėra susietos su Europos elektros rinka, todėl jų pasiūlymai nėra elektros kainą formuojantys veiksniai Lietuvos prekybos zonoje“, – pridūrė jis.
Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigė, Suomijos žingsnis teoriškai galėtų paveikti elektros kainas regione.
„Teoriškai gali (turėti įtakos kainoms – BNS), nes mūsų šalys yra sujungtos tomis pačiomis jungtimis. Kas vyksta Suomijoje, teoriškai gali turėti įtakos net ir tai pačiai Lenkijai. Kiek tie susisiekiantys indai susisiekia, priklauso nuo pralaidumų“, – BNS sakė M. Giga.
Tačiau, pasak jo, atsižvelgiant į Suomijos gamybos pajėgumus ir elektros pasiūlą, poveikio kainoms šiuo atveju neturėtų būti.
„Jeigu gamybiniai pajėgumai ir jungtys veikia pilnu pajėgumu, manau, kad įtaka galėtų būti labai maža. Suomija ne per seniausiai paleido savo atominę elektrinę, taigi, jie turi pakankamai pasiūlos savo regione, taip kad importas iš Rusijos ten didelės įtakos neturi“, – teigė M. Giga.
Kovą minimalia galia pradėjo veikti galingiausias Europoje Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės trečiasis reaktorius o energiją jis turėtų pradėti tiekti liepą – tuomet bloko galia turėtų pasiekti 1,65 tūkst. MW ir pagaminti apie 14 proc. Suomijos suvartojamos elektros.
„Fingrid“ nuo sekmadienio apribojo jungčių su Rusija pralaidumą, sumažindama pajėgumus nuo 1300 iki 900 megavatų (MW). „Fingrid“ pažymi, jog sprendimas priimtas įvertinus rizikas energetikos sistemai kintančioje tarptautinėje aplinkoje.
Energetikos ministras Dainius Kreivys kovo pradžioje teigė, kad elektros tiekimo iš Rusijos į Lietuvą sumažinimas neturėtų įtakos kainoms, kurias formuoja Švedijos ketvirtoji zona.
