Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, Baltijos jūros regione elektros kainos praėjusį mėnesį leidosi kartu su gamtinių dujų kaina ir reagavo į branduolinių elektrinių pokyčius, o Lietuvoje įtakos kainų mažėjimui turėjo didelė vietos saulės ir vėjo bei Latvijos hidroelektrinių gamyba.
„Kovo 3 dieną dėl gedimų į neplanuotą remontą išvestas Oskašhamno 3, vienas didžiausių Švedijos branduolinių reaktorių, kurio galia siekia 1,4 GW. Šis trikdis truko savaitę ir reikšmingai prisidėjo prie aukštesnių elektros kainų Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Tačiau kainų augimą slopino aukšta vėjo elektrinių gamyba regione ir toliau Europoje pigusios dujos“, – pranešime sakė jis.
Vidutinė dujų kaina „GET Baltic“ biržoje per kovą sumažėjo nuo 59 iki 49 eurų.
Kitose Baltijos šalyse elektros kaina kovą mažėjo panašiu tempu kaip ir Lietuvoje. Latvijoje ji siekė 88 eurus, o Estijoje – 87 eurus. Elektros kainos taip pat mažėjo ir daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinė didmeninė kaina buvo 103 eurai, Prancūzijoje – 112 eurų, o Lenkijoje – 121 euras.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 966 GWh – daugiau nei vasarį, kai suvartojimas buvo 936 GWh, tačiau kadangi kovas – trimis dienomis ilgesnis, vidutiniškai per valandą Lietuvoje suvartota elektros energija buvo 7 proc. mažesnė nei vasarį. Palyginti su 2022 metų kovu vartojimas mažėjo 9 procentais.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 26 proc., o vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per kovo mėnesį buvo pagaminta apie 478 GWh elektros.
Bendras importo srautas sudarė 62 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 830 GWh, – 4 proc. mažiau nei vasarį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 39 proc., iš Latvijos – 57 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 4 procentus. Eksportas kovą augo 8 proc. iki 199 GWh.
