„Ar jūs galėtumėte ukrainiečių paklausti, ar jie tą reikalą, mokytis lietuvių kalbos, traktuoja kaip persekiojimą, ar tai yra jų skriaudimas, persekiojimas? (...) Kalbos nemokantis žmogus yra nesaugus arba mažiau saugus darbo situacijoje, jis yra nesaugus, kai kažkas nutiko, koka nors nelaimė – kaip jam paskambinti, kaip jam pakalbėti? Mes tą sąrašą galėtume toliau tęsti“, – ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė A. Valotka.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos raštu dėl planų nuo 2024-ųjų kovo tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, pasidalinusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tai įvertino kaip empatijos trūkumą ir persekiojimą. Kultūros ministras Simonas Kairys iniciatyvą pavadino „abejotina“.
A. Valotka tvirtina, kad inspekcijos iniciatyva yra noras užtikrinti, kad ukrainiečiams būtų sudarytos sąlygos mokytis kalbėti lietuviškai.
„Visa ši kalbos inspekcijos iniciatyva, kuri nebuvo visuomenės informavimas, tai padarė ministrė A. Armonaitė, skleisdama savo prasimanymus ir dezinformaciją, aš manau, kad jautri pozicija yra pasirūpinti tais žmonėmis ir suteikti sąlygas jiems mokytis, nes kalbos inspekcija nuo praėjusio rudens stebėdama situaciją aiškiai mato, kad ištekliai kalbos mokymo Lietuvoje yra nepakankami“, – kalbėjo A. Valotka.
Kovo 16 dieną Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija raštuose Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – paskelbė apie planus po metų pradėti tikrinti šalyje dirbančių ukrainiečių kalbos žinias.
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija informuoja, kad nuo 2024-ųjų kovo, pasibaigus dviejų metų trukmės reikalavimo karo pabėgėliams iš Ukrainos mokėti lietuvių kalbą moratoriumui, pradės kalbos mokėjimo kontrolę. Teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.
Dokumente taip pat teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.
Tuo metu dokumento kopija feisbuke pasidalijusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.
