Lietuvos lazerių ir šviesos technologijų verslo sektorius prognozuoja spartų šuolį – planuojama šių technologijų pardavimus padidinti nuo 60 mln. litų 2006 metais iki 500 mln. litų 2017 metais.
Keturios Lietuvos lazerių įmonės – UAB „Ekspla“, UAB „Šviesos konversija“, UAB „Optida“ ir UAB „Standa“ – susivienijo lazerinių technologijų proveržiui į Pietryčių Azijos rinkas, sakoma pranešime spaudai.
Siekdamos ambicingų tikslų, kompanijos baigia sėkmingai įgyvendinti Taikomų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“, remiamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Šio projekto partneriai kuria naujo tipo lazerinius spinduliavimo šaltinius, tenkinančius industriniam taikymui keliamus reikalavimus. Projekto vertė – 6,7 mln. litų, paramos dydis – 4,4 mln. litų.
„Analizė rodo, kad Pietryčių Azijoje prasideda pramonės bumas, todėl atsiranda didžiulis poreikis modernioms ir našioms lazerinėms technologijoms. Esame įsitikinę, kad galime pagaminti aukščiausio lygio lazerių įrengimus, tinkančius įvairioms pramonės šakoms“, – teigė Kęstutis Jasiūnas, UAB „Ekspla“ generalinis direktorius.
Pasak jo, jau vedamos derybos su Pietryčių Azijos gamintojais, kurie susidomėjo lietuvių galimybėmis ir patirtimi. „Konkuruojame su pasaulinio garso lazerių technologijų kūrėjais ir turime pranašumą – ultrasparčių lazerinių impulsų technologiją, kuri atvers kelius į ateities rinkas“, – aiškina K. Jasiūnas.
Industriniai bandymai jau atlikti su „Šviesos konversijos“ femtosekundine sistema Pharos, naujos konstrukcijos „Eksplos“ lazerinės mikroapdirbimo staklės pernai parduotos Taivano gamintojams.
Lietuvos lazerininkams per dešimtmetį pavyko užimti apie 6 proc. mokslinių lazerių rinkos, tačiau industrinė rinka daugiau nei penkiasdešimt kartų didesnė (apie 10 mlrd. eurų), todėl Lietuvos lazerių pramonės pasirinkta strateginė kryptis – išlaikant pozicijas mokslinėje rinkoje įsitvirtinti industrinėje medžiagų apdirbimo ir diagnostikos rinkoje – leidžia daryti prielaidas ateities proveržiams.
Rinkos tyrimų bendrovė „Optech Consulting“ (Vokietija) prognozuoja, kad lazerinių sistemų, skirtų medžiagų apdirbimui, rinka nuo 3,9 mlrd. eurų 2003 metais išaugs iki 10,4 mlrd. eurų 2010 metais. Prognozuojamas vidutinis metinis augimas siekia 13,5%.
Pasak Lietuvos šviesos ir lazerių technologijų sektoriaus dalyvių, ženklesnė lazerių sektoriaus plėtra įmanoma tik skverbiantis į kitus sparčiai augančius lazerių rinkos segmentus: lazerinių mašinų ir ekologinio monitoringo lazerinių prietaisų. Tam būtinas Lietuvos lazerių sektoriaus struktūrinis pertvarkymas, glaudesnė sąveika su mokslinėmis institucijomis, specialistų ruošimo įstaigomis.
Šio sektoriaus rinkos potencialo augimą galima pagrįsti ir tuo, kad 2006-2007 m. atsirado 6 naujos lazerių ir šviesos technologijų įmonės. Įsteigti du „startup‘ai“ – nišinės bendrovės – viena jų užsiima terahercinių spektrometrų kūrimu ir gamyba, o kita – sudėtingų optinių dangų kūrimu. Kitos keturios įmonės, dar vadinamos „spin-ofai“, yra verslo plėtros rezultatas – jos yra papildomų komponentų tiekėjos rinkos senbuvėms.
„Užsidarius“ mokslinės technikos (Basic Research sektorius) rinkoje, galėtume pasiekti ne spartesnį nei 5-10 proc. per metus augimą. Tokiu atveju Lietuvos lazerių sektorius ir ateityje būtų tik savotiškas „prieskonis“ Lietuvos pramonės struktūroje. Todėl būtina skverbtis į kitus sparčiai augančius lazerių rinkos segmentus“, – teigė K.Jasiūnas.
Lazerių sektorius, siekdamas stiprinti pozicijas mokslinių lazerių rinkoje, kasmet investavo į mokslinius tyrimus maždaug 7 proc. savo pardavimų apimties. Siekiant per ganėtinai trumpą laiką užimti ženklesnes pozicijas industrinėje rinkoje reikalingos didesnės apimties investicijos. Kompanijos per artimiausius 5 metus planuoja investuoti į šią sritį iki 50 mln. Lt savų lėšų.
Privatūs investuotojai ir finansinės institucijos vis dar vangiai investuoja į struktūrinius pertvarkymus ar aukštų technologijų infrastruktūros kūrimą ir mokslinių tyrimų organizavimo reformą. Tam būtų tikslinga panaudoti ES struktūrinių fondų paramą ir tai būtų realus ženklas kitiems investuotojams, kad ši sritis yra laikoma prioritetine ir perspektyvia. Maždaug 150 mln. litų parama infrastruktūros plėtrai leistų sukurti lazerių pramonės sektorių, po 5 metų pasieksiantį 250 mln. litų, o 2017 m. – 0,5 mlrd. Lt pardavimus.
