Apklausos duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų finansinė sveikata – stabili, jų dalis per metus padidėjo 2 proc. punktais, 16 proc. gyventojų finansinė sveikata yra stipri, jų dalis augo 4 punktais. Tačiau daugėjo ir gyventojų, kurių finansinė sveikata vertintina kaip nestabili – jų dalis šiemet augo 3 punktais ir pasiekė 31 procentą.
„Nors stebime teigiamą pokytį, indeksas išlieka ganėtinai žemas, o gyventojų finansinis raštingumas (54) vertintinas prasčiau nei finansinės galimybės (56). Nepaisant aukštos infliacijos, didesnis teigiamas poslinkis matyti būtent finansinių galimybių srityje – gyventojams pavyko kiek daugiau sutaupyti, geriau suvaldyti kasdienių finansų balansą“, – pranešime sakė banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Finansiškai pažeidžiamų gyventojų dalis per metus sumažėjo 8 punktais ir šiuo metu siekia 23 proc. Banko ekspertų teigimu, daugiausia įtakos teigiamam pokyčiui turėjo tai, kad besitęsianti įtempta ekonominė situacija dažną išmokė geriau planuoti kasdienius finansus, daugiau taupyti, pasirūpinti kitomis finansinėmis apsaugomis.
Silpnąja gyventojų finansinės sveikatos dalimi toliau išlieka ilgalaikis finansinis saugumas. Nors 5 punktais iki 16 proc. sumažėjo gyventojų, kurie neturi sukaupę jokio finansinio rezervo, rekomenduojamą 3 ir daugiau mėnesių pajamų sumos dydžio rezervą turi tik trečdalis respondentų. Ir tik 19 proc. gyventojų yra visiškai užtikrinti, jog yra pajėgūs susidoroti su nenumatytomis išlaidomis.
Tolimesnės ateities finansinė situacija taip pat išlieka sudėtinga – tik 8 proc. gyventojų sako, kad yra visiškai tikri, jog senatvėje jiems pakaks norimą pragyvenimo lygį užtikrinančių santaupų.
Tyrimą sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“, apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse, vien Lietuvoje – 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
