Kai kurie jų tikina, kad būtina dar daugiau dėmesio skirti sinchronizavimo projektui. Lietuvoje jau baigta apie 40 proc. visų jo darbų. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jau įgyvendinti techniškai sudėtingiausi projektai ir tai yra lūžio taškas.
Ruošiamasi dujotiekio veiklai ir naujai kainodarai
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ komentuoja, kad dujotiekio į Lenkiją statyba Lietuvos teritorijoje iš esmės baigta, netrukus bus pasirašytas Jungties susitarimo (angl. Interconnection Agreement) tarp Lietuvos ir Lenkijos operatorių.
„Planuojame, kad rinka šiuo dujotiekiu galės naudotis metų viduryje. Nuo kada tiksliai, bus paskelbta susiderinus su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi“, – BNS komentavo „Amber Grid“.
Daugiau kaip 500 kilometrų ilgio ir pusės milijardo eurų vertės dujotiekio statyba buvo pradėta 2020 metais. Lenkija ir Lietuva svarsto galimybę mažinti tarifus, kad jungtis būtų naudojama kuo efektyviau.
Energetikos ministras D. Kreivys teigia, jog nauja jungties kainodara dabar derinama.
„Mes planuojame, kad tai būtų pirmas žingsnis į tą bendrą rinką su Lenkija. Pirmas yra nuolaidos ant jungties, kitas žingsnis galėtų būti bendra kainų zona, o trečias – jau bendra rinka. Yra trys etapai ir kitais metais, tikėsimės, tas pirmas žingsnis, pirmas etapas dujų rinkoje bus“, – BNS sakė D. Kreivys.
Energetikos ekspertas Romas Švedas sako, kad įvertinant galimas dujų tranzito per Ukrainą ir Baltarusiją rizikas, Klaipėdos SGD terminalas kartu su GIPL įgauna naują perspektyvą ir jiems atsiveria didesnė rinka. Tačiau, pasak jo, Lietuvai svarbu rimtai žiūrėti į dujų prekybos taisyklių, tarifų klausimą.
„Turi būti sutarta dėl standartų, tarifų, taisyklių, tarifų su Lenkija ir kokiu būdu tai bus padaryta. Čia irgi didelis darbas, kurį reikia padaryti, neatidėlioti, kad vis dėlto ta atsiveriančia nauja ekonomine galimybe mūsų SGD terminalas galėtų pasinaudoti“, – BNS komentavo ekspertas.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis mano, kad GIPL yra vienas svarbiausių kitų metų darbų Lietuvos energetikoje.
„Ko gero, GIPL yra svarbiausia, kadangi yra teorinės galimybės dujų eksporto iš terminalo į Ostrolenkos jėgainę, jeigu ji bus sutvarkyta laiku, ir šiaip reiškia, dujos į Lenkiją. Nes lenkai, man atrodo, kaip tik kitais metais baigia su „Gazprom“ oficialiai“, – sakė R. Staselis.
Lenkijos atstovai yra pasisakę, kad šalis neketina pratęsti kitąmet pasibaigsiančios dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“.
Pasak „Amber Grid“, kitąmet toliau bus deramasi dėl regioninės tarifų zonos su Latvija, Estija ir Suomija. Šalių reguliuotojams jau pateikti operatorių siūlymai, vyksta konsultacijos. Tikimasi, kad bendra tarifų zona pradės veikti nuo 2023 metų.
Klaipėdos SGD terminalo kainodara gali būti keičiama
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas sako, kad nutiesus GIPL bendrovė turi lūkesčių dėl didesnio terminalo panaudojimo.
Anksčiau įmonės atstovai teigė, jog per GIPL į Lenkijos rinką bus galima patiekti iki 1,9 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Lenkijoje numatomas stipriai išaugsiantis dujų suvartojimas per ateinantį dešimtmetį ir mes tikime, kad būtent suskystintos gamtinės dujos bus tas pirmasis krovinys, kuris pereis iš Lietuvos į Lenkijos pusę“, – BNS kalbėjo M. Navikas.
Anot jo, terminalo kitąmet taip pat laukia svarbūs pokyčiai – šiuo metu vyksta laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimo procesas.
„Laivo įsigijimo etapas eina į pabaigą. Visi paruošiamieji darbai padaryti: užtikrintas finansavimas, suderinta valstybės pagalba, paskelbtas ir jau uždarytas pirkimo konkursas, tai kas liko kitais metais, tai yra korporatyviniai, įskaitant akcininkus, sprendimai“, – sakė M. Navikas.
„Klaipėdos nafta“ kitų metų pirmąjį ketvirtį planuoja susitarti su Lietuvai laivą nuomojančia Norvegijos „Hoegh LNG“ ir patvirtinti jo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindines sąlygas, o nuo 2022 gruodžio iki 2024 metų gruodžio – sudaryti sutartį.
2022-aisiais numatoma įvertinti terminalo rezervavimo modelį ir kainodarą. Svarstoma, ar reikėtų rezervuoti terminalo pajėgumus ilgesniam laikui, pavyzdžiui, penkeriems ar net dešimčiai metų – šiuo metu atliekama studija. Dabar pajėgumai terminale rezervuojami metams į priekį.
„Augant terminalo įtakai regione, ypač kalbant apie kitais metais pradedančią veikti GIPL jungtį, turime įvertinti, ar esamas pajėgumų rezervavimo modelis bei terminalo išlaikymo principai vis dar galioja, ar turėtų veikti, atsižvelgiant į perdavimo sistemos pokyčius. Tai šitas pratimas taip pat yra numatytas kitais metais“, – kalbėjo M. Navikas.
Sinchronizavimas: baterijos, bandymas ir rengimasis jūrinei jungčiai
Baltijos šalims siekiant iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo, energetikos ministras sako, kad 2022 metais vienas svarbiausių uždavinių bus izoliuotas sistemos bandymas nei 200 megavatų kaupiklių įrengimas.
„Kitų metų pabaigoje mes planuojame tą didžiulę bateriją, didžiausią Europoje šiuo metu, pabaigti. Ir šie du projektai yra labai svarbūs mūsų energetiniam saugumui“, – BNS kalbėjo ministras.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis taip pat įvardija izoliuotą bandymą tarp svarbiausių darbų. Kitas svarbus darbas – pasirašyti naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektavimo ir rangos sutartį.
„Jeigu išskirtume porą svarbiausių darbų, tai, pirma, izoliuoto darbo bandymas kitais metais, kurį vykdysime. Tikrai reikės labai didelio pasiruošimo, kad įsitikintume, jog mūsų sistema saugi. Ir kitas – tai „Harmony Link“ sutarties dėl kabelio tiesimo pasirašymas. Vyksta didžiulis pasiruošimas, diskusijos su rangovais, konkursas, tai čia bus rimtas iššūkis“, – BNS komentavo R. Masiulis.
Be to, „Litgrid“ kitąmet žada pasirengti visų Baltijos šalių avariniam prisijungimui prie Europos tinklų, taip pat Taline bus įsteigta bendra įmonė – Baltijos šalių regioninis koordinavimo centras.
R. Staselis elektros energetikoje kaip svarbiausią uždavinį nurodo sinchronizavimą, kad „jis nevėluotų ir būtų vystomas taip, kaip numatyta, pagal planą“.
R. Švedas sako, kad sinchronizavimo projekto atskiros dalys matomos, tačiau trūksta aiškumo dėl trijų valstybių ir kontinentinės Europos veikimo, kaip tai bus padaryta.
„Sinchronizacija su kontinentine Europa – aš tai įvardyčiau kaip vieną svarbiausių prioritetų, elektros sektoriuje tai netgi kelčiau į pačią pirmą vietą. Neįvardyčiau čia, ką turi padaryti – autonominį darbo testavimą ar dar kažką. Manyčiau, kad reikia apskritai proveržio ir reikia aiškaus matymo, kaip tas bus padaryta“, – sakė R. Švedas.
Pasak ekspertų, daugiau kaip 100 mln. eurų vertės baterijų projektas svarbus Lietuvai balansuojant žaliosios energijos gamybą.
„Tai yra labai geras projektas (...) Atsinaujinančios energetikos bėda, kad ji gali sunkiai užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą, tai yra, kuomet saulės nėra, nėra tiekimo. Kuomet vėjo nėra, nėra tiekimo. Ir dėl to vienas iš pagrindinių elektros sektoriaus iššūkių, kaip mes galime sandėliuoti ar akumuliuoti elektrą“, – kalbėjo R. Švedas.
Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas toliau išliks Lietuvos akiratyje, sako energetikos ministras.
„Aiškiai ir Energetikos ministrų Tarybos metu pasakiau, kad mums šita elektrinė niekada nebus saugi, nes ji pastatyta šalia mūsų pagrindinio miesto, beveik milijonas gyventojų gyvena jos poveikio zonoje ir mes visą laiką reikalaujame šitą atominę elektrinę uždaryti – ar tai būtų A. Lukašenka, ar bet kuris kitas šios valstybės vadovas“, – BNS sakė D. Kreivys.
Buitinių vartotojų laukia pokyčiai
Kitais metais planuojama užbaigti ir mažmeninės elektros rinkos liberalizavimą. Nepriklausomą elektros tiekėją iki šio gruodžio vidurio turėjo pasirinkti antrojo etapo vartotojai, antraip jiems būtų taikomas brangesnis vadinamasis garantinis tiekimas. Siekiant išvengti didelio sąskaitų augimo, šiai vartotojų grupei leista pasirinkimą atidėti iki 2022 metų liepos.
D. Kreivys pabrėžia, kad beveik visos Europos Sąjungos šalys narės jau liberalizavo savo elektros rinką.
„Antras etapas yra nusikėlęs, bet žinome, kad kitų metų gale turi pasibaigti abu etapai ir, tikėkimės, kad jie sėkmingai pasibaigs, turime visą ekosistemą, visas priemones, kurios reikalingos, ir skaičiuokles, ir vyksta žmonių informavimo kampanija, ir žmonės tiek antro, tiek trečio etapo jau gali susipažinti“, – aiškino ministras.
Vilniuje labiausiai Lietuvoje išaugus šildymo kainoms ir čia vėluojant kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statybai, D. Kreivys sako, jog jėgainė visu pajėgumu turėtų pradėti veikti 2022 metų pabaigoje.
„Mūsų toks ypatingas ir noras, ir pageidavimas, turbūt kartu su Finansų ministerija, kuri yra pagrindinis akcininkas („Ignitis grupės“ – BNS), kad pagaliau Vilniaus kogeneracinė elektrinė pasileistų. Turime patikinimus, kad kitų metų gale ji įsijungs“, – sakė ministras.
Kitais metais šalyje bus pradėti diegti ir išmanieji elektros skaitikliai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, darbai bus pradėti 2022 metų pirmąjį pusmetį, o baigti 2025 metais.
