Europos Komisija, nepaisant siaučiančios energetinės krizės ir rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų, nedelsia ir praėjusią savaitę pristatė dujų rinkos reformos projektą, rašoma BBC. Jis akivaizdžiai turėtų nepatikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, gali neįtikti ir kai kurioms ES šalims.
Projekto laukia sunkus kelias: norint tai paversti įstatymu, Europos Komisijos iniciatyvą turės palaikyti Europarlamento deputatai ir visų 27 ES šalių, sudarančių beveik pusės milijardo gyventojų didžiausią politinę sąjungą pasaulyje, valdžios.
Ką siūlo Europos Komisija
- Vandenilis vietoje gamtinių dujų. Siekiant ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2050-ųjų, ES neužteks tik elektrifikuoti ekonomiką. Pramonei vis tiek reikia dujų, o tokiu atveju jos turėtų būti „švarios“, o ne iškastinės, nusprendė Europos Komisija. Pagrindinė alternatyva – vandenilis. Jo išgavimo technologijos jau dabar egzistuoja ir veikia, tačiau yra labai brangios. ES tikisi investuoti į infrastruktūrą ir investuojant valstybines lėšas atpiginti bei paversti rentabiliais vandenilio išgavimo įrenginius ir jo gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
- Ilgalaikių kontraktų atsisakymas. Būtent tokius dvišalius kontraktus, susietus su naftos kaina, sudarinėja „Gazprom“. Tačiau ES vyrauja įsitikinimas – laisva rinka užtikrina stabilų tiekimą. Sąjungos atstovai pripažįsta, kad iškart atsisakyti gamtinių dujų nepavyks, tačiau siekiant nulipti nuo adatos, yra siūloma ilgalaikių kontraktų trukmę riboti iki 2049-ųjų.
- Strateginių atsargų kaupimas. Viena iš pagrindinių neregėto dujų kainos šuolio pastaraisiais mėnesiais priežasčių Europoje – požeminėse saugyklose susidaręs dujų atsargų trūkumas. Europos šalys beda pirštu į „Gazprom“, šie tikina, kad savo įsipareigojimus pagal kontraktą vykdo. Siekiant daugiau neatsidurti tokioje situacijoje, Europos Komisija pasiūlė trikdžių atveju sukurti strategines dujų atsargas, analogiškai JAV turimam strateginiam naftos rezervui.
Šios trys pagrindinės naujosios krypties gairės demonstruoja, kad nepaisant kainos, COVID-19 krizės ir augančio visuomenės nepasitenkinimo, ES neatsisako „žaliosios pertvarkos“ ekonomikos. Maža to, demonstruojamas ryžtas stoti į priešpriešą su Rusija, kurios tiesiogiai dar nekaltina dujų šantažu, tačiau nuolat pažymima, kad dujų negalima naudoti kaip politinio spaudimo instrumento. Ypač tai akcentuojama, kuomet kalbama apie kaimynines šalis – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą, su kuriomis ES turi partnerystės sutartis.
Rusija tuo metu neatsisako iškastinio kuro eksporto idėjos ir ateityje, todėl statosi dujotekius eksportui, įskaitant neseniai užbaigtą, tačiau dar ES nepatvirtintą „Nord Stream 2“ – į Vokietiją per Baltijos jūra, ir apeinant „nedraugišką“ Ukrainą.
Europa beveik trečdalį visų savo dujų įsigyja iš Rusijos, o Kremlius ne sykį yra išreiškęs nepasitenkinimą Europos Sąjungoje vykstančia energetinės rinkos reforma. V. Putinas vadino ją dabartinio kainų augimo priežastimi, o Europos Komisiją – „gudručiais“.
„Gudručiai dar iš praėjusios kadencijos Europos Komisijos sugalvojo rinkos reguliuojamas kainas dujoms, – aiškino V. Putinas šių metų rugsėjį. – Dabar prašom, gavote atitinkamą rezultatą… O tie, kas sutiko su mumis Europoje pasirašyti ilgalaikius kontraktus, dabar gali tik rankomis trinti ir džiūgauti“.
ES taip pat ne visi šokinėja iš laimės
Europos Komisija kovoja ne tik su Eurpos priklausomybe nuo rusiškų dujų, tačiau ir iš esmės – nuo priklausomybės anglies dioksidą išskiriančių medžiagų. „Žaliosios revoliucijos“ planas buvo pristatytas dar birželį, o nauji siūlymai tik papildo jį.
„Europa turi atversti naują puslapį, atsisveikinti su iškastiniu kuru ir pereiti prie labiau ekologiškų energijos šaltinių. Tam, be viso kito, teks pakeisti gamtines dujas tomis, kurios yra išgaunamos iš atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido išskiriančių šaltinių, tokių kaip vandenilis“, – tuomet kalbėjo Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas.
Šiuo metu dujos sudaro 25 proc. bendro Europos energetikos balanso, elektros energijos gamyboje – 20 proc., šilumos – beveik 40 proc.
ES suvartoja 350-400 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, 95 proc. jų sudaro gamtinės dujos ir tik 5 proc. – tos pačios „švariosios“ dujos, kurias Europos Komisija mato kaip pakaitalą.
Europos Komisija tikisi sukurti tokią sistemą, kuri leistų palaipsniui mažinti iškastinio kuro naudojimą ir jau iki 2050-ųjų pasiekti norimą balansą.
Briuselyje kuriamas planas patinka toli gražu ne visiems ir pačioje Europoje. Rekordinės dujų kainos atsiliepia rinkėjų piniginėms, ir ne tokių turtingų ES šalių valdžios nerimauja, kad kartu su pandemijos sukeltu nuovargiu bei augančiomis elektros ir dujų kainomis išprovokuos neramumus. Lenkija jau užsiminė apie galimą išmetamų teršalų mažinimo plano peržiūrą – prasidėjusi dujų krizė Europoje neramina vietos politikus.
Kitos šalys, atvirkščiai, mano, kad Europos Komisija taiko pernelyg atsargią politiką. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Ispanija pasisako už intervenciją ir laikinus ribojimus laisvoje energetikos rinkoje, tačiau ES valdininkai tvirtina, kad tame nėra būtinybės, nes iki pavasario visos priežastys augti kainoms vienaip ar kitaip baigsis.
Taigi, ši krizė – laikina, ir tai nėra priežastis stabdyti „žaliosios ateities“, tikinama Europos Komisijoje. Dar labiau šiuos balsus sustiprina valdžią pakeitusi Vokietija – šalis, kurios nuomonės ES priimta paisyti.
Vokietija patvirtino savo ketinimus sumažinti iki reikiamų bei leidžiamų teršalų išmetimo į aplinką rodiklius iki 2045-ųjų, 5 metais anksčiau už ES normatyvus.
„Už mūsų – 250 metų klestėjimo, kuris paremtas anglies, naftos ir dujų deginimu. O priekyje – vos 23 metai, per kuriuos mums būtina atsisakyti iškastinio kuro. Ir mes tai padarysime“, – pareiškė naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
