Kol vieni lietuviai niršta, kad Lietuvos verslo nišoje sėkmingai kuriasi imigrantai iš Kinijos, pamažu savo verslą mūsų šalyje pradeda atvykėliai iš Indijos ar kitų „aname pasaulio krašte“ esančių šalių, kiti Lietuvos verslininkai nesnaudžia ir aktyviai ieško naujų krypčių savo verslo plėtrai. Vis dažniau jų žvilgsniai krypsta į egzotiškąjį ir mūsų akimis vis dar bauginančiai uždarą Iraną.
Į verslo ir kultūrinių ryšių užmezgimo ekspediciją, vyksiančią į Kaspijos regiono šalis, tarp jų ir Iraną, besiruošiantys projekto „Amber Route Caspia“ organizatoriai surengė diskusiją, kurioje buvo aptartos verslo perspektyvos ir pavojai, laukiantys lietuvių verslininkų šioje šalyje.
Žodis „Iranas“ asocijuojasi su problemomis
Diskusijoje dalyvavęs SEB Banko Finansinių nusikaltimų prevencijos skyriaus specialistas Andrius Merkelis kalbėdamas apie verslo plėtros galimybes Irane sakė: „Žodis „Iranas“ dažnai asocijuojasi su problemomis. Spaudoje ne kartą pasirodė pranešimai, kurių antraštės puikiai iliustruoja situaciją šioje šalyje. Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas neseniai yra padaręs labai kritišką pareiškimą, kad kaimyninė Izraelio valstybė apskritai neturi teisės egzistuoti. Tai atskleidė agresyvias režimo nuostatas ir tai tapo ženklu Amerikai, Europos Sąjungai ir kitoms valstybėms, kad laikas imtis tam tikrų priemonių.“
A. Merkelio teigimu, situaciją dar labiau aštrina aukštų JAV ir Izraelio pareigūnų kalbos apie planuojamą karą prieš Iraną. „Ne kartą viešai buvo išplatinta informacija, kad mokslininkai, kurie dirbo prie branduolinės energetikos vystymo projektų nužudomi ir pan. Prieš kelias dienas ES įsigaliojo naujas reglamentas, kuris draudžia prekiauti prekėmis, įranga, programine įranga ir kitomis technologijomis, kurios gali būti siejamos su karine pramone su Iranu. Iš Irano taip pat uždrausta importuoti žalią naftą ir jos produktus. Tai draudžiama daryti ne tik tiesioginiu, bet ir per tarpininkus.“ Pašnekovo teigimu, kol Iranui taikomos tokios sankcijos, nafta ES ir toliau brangs.
Pavedimai į Irano bankus – negalimi
Kalbėdamas apie tai, ką turi žinoti Lietuvos verslininkai, prieš planuodami užmegsti verslo ryšius su šia šalimi, specialistas sakė: „Minėtos sankcijos taikomos tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Tai reiškia, kad ir tų bendrovių veiklai, kurių steigėjai yra Irano piliečiai, taip pat bus taikomi įvairūs apribojimai, jei šios sieks vystyti prekybą, tarkime, su Lietuvos šalimi.“
Pašnekovo teigimu, nepaisant Iranui taikomų sankcijų, tam tikros prekybos su šia šalimi formos yra galimos, apie tam tikras finansines operacijas privalu informuoti Užsienio reikalų ministeriją, gauti leidimus iš atsakingų institucijų.
„Kai kalbame apie sankcijas Iranui, negalima nutylėti apribojimų, kuriuos šiai šaliai taiko JAV. Neseniai buvo patvirtinti du teisės aktai, kurie numato, kad nei Amerikos finansų sektoriaus nei kitų užsienio valstybių įstaigos negali atlikti jokių finansinių pavedimų ar kitaip remti Irano ekonomiką, dalyvauti sandoriuose. Nuo 2011-ųjų metų pabaigos JAV suaktyvino sankcijų Iranui taikymą taip, kad ne tik JAV, bet ir kitų šalių bankai buvo priversti nutraukti finansinį bendradarbiavimą su šia šalimi. Jei jūs ateisite į bet kurį Europos banką ir pasakysite, kad norite atlikti pavedimą į Iraną – tai bus beveik neįmanoma“, – kalbėjo specialistas ir pridūrė, kad tokios finansinės operacijos galimos tik „aplinkiniais“ keliais per Irano bankų atstovybes kitose valstybėse arba tik gavus specialius leidimus iš kompetentingos institucijos.
Bandyti „apeiti“ sankcijas nerekomenduojama
Merkelio teigimu, JAV taikomos sankcijos yra ypatingos dar ir dėl to, kad dauguma atsiskaitymų pasaulyje, ypač su Azijos šalimis, Artimaisiais Rytais ar Afrikos šalimis yra atliekami doleriais. „Bet koks Amerikos sankcijų pažeidimas nenumato tiesioginės atsakomybės, bet JAV tokį pažeidimą padariusią įstaigą paprasčiausiai gali pašalinti iš dolerinio atsiskaitymo sistemos ir tuomet tokia įstaiga iš viso nebegalėtų atlikti jokių atsiskaitymų doleriais, kas bet kokiam bankui ar kitai finansinei institucijai reikštų veiklos pabaigą.“
Specialisto teigimu, tarptautinė bankinių atsiskaitymų sistema iš savo bankų sąrašo apskritai eliminavo tam tikrus Irano bankus, kurie siejami su šalies politinio rėžimo finansavimu.
Pasak A. Merkelio, nuolat pasitaiko įvairių bandymų apeiti šias sankcijas, bet tokiu atveju verslininkas rizikuoja, kad net tik bus prašoma nurodyti papildomą informaciją apie lėšų kilmę ir pan., bet jei pavedimas bus sustabdytas, atvejų tyrimas gali užtrukti metų metus, kol bus gautos įvairūs leidimai tęsti finansinę operaciją, kuriuos išduoda atsakingos JAV institucijos.
„Rekomenduoju nebandyti to daryti, nes pasekmės vargu bus teigiamos“, – kalbėjo pašnekovas.
Iranas – neatrasta verslo niša
Diskusijoje dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo skyriaus antrasis sekretorius Minijus Samuila kalbėdamas apie Irano rinką ir verslo galimybes šioje šalyje, sakė: „2009-ųjų metų duomenimis Irane yra 79 milijonai gyventojų ir tai yra aštuonioliktoji pagal dydį ekonomika pasaulyje. Kalbant apie gyventojus, būtina pasakyti, kad šioje šalyje didelę gyventojų dalį sudaro jaunimas. Žvelgiant į rinkos specifiką matyti, kad vartotojai yra smalsūs, trokšta naujovių, bet vartojimo lygis dar nėra toks aukštas, kaip, pavyzdžiui, Kinijoje. Nors formaliai žiūrint ši valstybė yra viskuo apsirūpinusi, bet prekių ir paslaugų kokybė yra gana žema. Anksčiau ar vėliau sankcijos nebebus taikomos ir ši rinka taps atvira ir daug verslininkų joje atras savo nišas.“
M. Samuilos teigimu, po sankcijomis nepatenka maisto produktai, pramonės technologijos, o ypač šiai šaliai aktualu medicinos įrengimų importas.
Vietiniams net išvykimui būtina viza
„Kiek teko bendrauti su pačiais iraniečiais, jie pripažįsta, kad valstybės politika – įvairiomis priemonėmis sulaikyti žmones šioje šalyje. Siekiama, kad žmonės nesiveržtų į užsienį ir nematytų, kad galima gyventi kitaip. Šalis didelė – subtropinis pajūris, snieguoti kalnai, kurortai, dykumos, tad teigiama, kad nėra ko bastytis už jūsų marių, kai savo šalies įvairovė tokia didelė, tik spėk viską pamatyti ir tau tikrai užteks“, – komentavo pašnekovas ir pridūrė, kad Iranas yra viena iš didžiųjų pasaulio civilizacijų, šalyje esama daugybė muziejų ir kultūrinių paminklų, kurie puikiai prižiūrimi ir sulaukia labai daug lankytojų.
„Jaunimas Irane labai smalsus, bet savo žingeidumą skatinamas tenkinti šalies viduje. Tiesa, nustebtumėte pamatę, kiek jaunų žmonių lanko muziejus ir istorines vietas. Beje, didžiulėje turistų minioje kokie nors žymioje baltaveidžių turistų veikiausiai pamatytumėte vos pora“, – įspūdžiais iš kelionės po Iraną dalijosi M. Samuila. Išvykti iš Irano vietiniams gyventojams nėra paprasta, jiems neužtenka gauti užsienio valstybės, į kurią vykstama vizą, bet gavus šį dokumentą, dar tenka ilgas eiles atstovėti prie savo valdžios institucijų durų ir gauti specialią vizą, leidžiančią palikti šalį. Įdomu tai, kad šis dokumentas apskritai nėra išduodamas jaunuoliams, kurie nėra atlikę karinės tarnybos.
Naftos daug, o benzino trūksta
Ekonomikos vadžias Irane laiko valstybės institucijos, o už pajamas, gaunamas iš naftos išlaikomas neefektyviai veikiantis viešasis sektorius. Vienas iš Irano ekonomikos paradoksų: naftos šalis turi labai daug, bet prie degalinių rikiuojasi automobilių eilės, nes benzino stinga.
„Keliaujant po šalį į akis krenta didelis atsilikimas technologine prasme – tiek pasižvalgius parduotuvių lentynose, tiek į automobilius gatvėse. Įdomu tai, kad gatvėse galima pastebėti vos 10-12 automobilių modelių. Atsilikimas nuo to, ką mes turime šiandien yra taip pat apie 10-12 metų. Šalis superka senas technologines automobilių gamybos linijas, jos pigesnės, o uždėjus vietinį prekės ženklą – automobiliai išrieda į gatves. Patys iraniečiai nustemba, kai sužino, kad jų vietinės markės automobilis yra, pavyzdžiui, „Peugeot“ kopija“, – kalbėjo pašnekovas.
„Šunų lenktynės“ ir lietuvių verslas
Pašnekovo teigimu, pasikeitus politinei situacijai Irane, prasidės tam tikros „šunų lenktynės“ stengiantis įsitvirtinti šioje rinkoje, o jas laimės tie, kurie daugiau žinos apie pačios rinkos specifiką, visuomenės poreikius ir verslo kultūrą bei galimybes.
„Nereikėtų vadovautis stereotipu, kad Iranas – tai arabų kultūros šalis, tai būtų didelė klaida. Iš tiesų su kitomis arabų šalimis ją sieja tik religija, bet patys iraniečiai pabrėžia savo persišką kilmę. Irane viena plačiausiai paplitusių kalbų – farsi“, – kalbėjo URM atstovas.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu lietuviai Irane sėkmingai prekiauja maisto produktais ir elektros skaitikliais. Verslo tradicijas šioje šalyje turi prancūzai, švedai, lenkai.
