Būtent dėl to vis daugiau žmonių domisi papildomais darbais, kuriuos galima derinti su pagrindine veikla.
Lietuvoje netrūksta įvairių galimybių užsidirbti papildomai – nuo maisto pristatymo iki vienkartinio darbo prekybos centre, o taip pat ir labai lanksčiai – savo pasirinktu laiku ir tempu.
Personalo specialistė Rita Karavaitienė neabejoja – papildomas darbas Lietuvoje tampa reikšminga ir vis labiau populiarėjančia darbo santykių forma.
„Tai tampa reikšminga ir didėjančio populiarumo darbo santykių forma. Šios formos populiarumui turi suteikiamos nuotolinio darbo galimybės ir platformos, kuriose galima ieškoti papildomo darbo arba pasiūlyti savo paslaugas rinkai“, – dalijosi specialistė.
Anot jos, tokias galimybes dažniausiai pasirenka jauni žmonės, kuriuos labiausiai motyvuoja pinigai.
„Papildomus darbus renkasi įvairių amžiaus grupių žmonės. Aktyviausi dalyviai yra 25–34 metų amžiaus. Jiems neretai būna itin aktualu užsidirbti papildomai, o atlygis jiems yra vienas iš pagrindinių variklių prisiimant daugiau darbų“, – nurodė R. Karavaitienė.
Pasak personalo specialistės, įmonės vis dažniau renkasi lanksčias darbo formas, kai neturi galimybių samdyti darbuotojų ilgam laikui ar nuolatiniam darbui.
„Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, smulkus verslas, dažnu atveju negali sau leisti tam tikriems darbams ir užduotims įsidarbinti darbuotojo, todėl naudojasi išorinių specialistų paslaugomis pagal poreikį ir susitarimą.
Kai kurioms įmonėms papildomų rankų prireikia trumpam, arba priklausomai nuo sezoniškumo, todėl joms aktualiau trumpalaikė darbuotojų nuoma, nei neterminuotas įdarbinimas“, – pažymėjo ji.
R. Karavaitienė nurodė, kad populiariausios papildomo darbo galimybės Lietuvoje yra susijusios su transportu, t. y. pavežėjimas arba taksi paslaugos, maisto pristatymo bei kurjerių tarnybos darbai.
Taip pat itin populiariais pasirinkimais išlieka paslaugų srities darbai, tai ir su reklama, rinkodara susiję darbai, pavyzdžiui, grafinis dizainas, socialinių tinklų administravimas, klientų aptarnavimas, elektroninė prekyba, specifinės IT užduotys.
Visgi papildomo darbo gali rasti ir kitų paslaugų teikėjai.
Anot specialistės dažnai ieškomi korepetitoriai, auklės, treneriai, gyvūnų prižiūrėtojai / vedžiotojai ar meistrų paslaugos, pavyzdžiui, santechnikos, elektros, smulkūs ūkio-technikos, remonto darbai ir kt.
Dirba, kada nori
Vis daugiau žmonių, ieškančių būdų, kaip papildomai užsidirbti renkasi tapti maisto kurjeriu. Tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose gyventojai prisijungia prie tokių platformų kaip „Wolt“ ar „Bolt Food“, kurios leidžia dirbti lanksčiu grafiku ir gauti atlygį už kiekvieną pristatymą.
Tokia veikla ypač vilioja studentus, dirbančius ne visu etatu ar tuos, kurie tiesiog nori papildyti savo pajamas savaitgaliais ar vakarais.
Pasirinkę tokį papildomą darbą žmonės gali padirbėti kada nori, o ir pristatymo būdą dirbantysis pasirenka pats.
Norintys pasportuoti ir sutaupyti, pristatinėti maistą gali su dviračiu, tuo metu kiti šiam darbui atlikti renkasi automobilį ar elektrinius paspirtukus.
Taip pat kurjeriams yra mokamas kassavaitinis atlygis, o tai reiškia, kad visa uždirbta suma bus pervedama kiekvienos savaitės pabaigoje.
Norintiems pradėti maisto pristatinėtojo darbą pakanka turėti išmanųjį telefoną, galiojantį asmens dokumentą ir transporto priemonę.
Užsiregistravus sistemoje, komanda peržiūri registracijos formą, o gavus patvirtinimą tereikia įsigyti specialų maisto krepšį (25 eurai) ir žmogus gali pradėti darbuotis.
Tiksliai įvardyti, kiek galima užsidirbti, yra sudėtinga, kadangi tai lemia nemažai veiksnių.
Kurjerio uždarbis priklauso ne tik nuo jo pasirinkto darbo laiko, bet ir nuo miesto dydžio, kuriame dirba, užimtumo tuo metu, kai jis dirba bei papildomų veiksnių – tokių kaip užsakymų skaičius, atstumas tarp restoranų ir arbatpinigių.
Pavyzdžiui, vienas vyras socialiniuose tinkluose dalijosi, kad per vieną dieną naudojantis „Wolt“ aplikacija jam pavyko užsidirbti beveik 180 eurų prieš mokesčius.
Ukmergėje maistą pristatinėjęs vyriškis atliko 5 pristatymus ir nuvažiavo beveik 50 kilometrų atstumą.
Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra 1038 eurai, tai reiškia, kad vyras, per vieną dieną uždirbęs beveik 180 eurų, dirbdamas tokiu tempu vos per šešias dienas per mėnesį galėtų pasiekti minimalią mėnesinę algą.
Uždarbis priklauso nuo pastangų
Be maisto pristatymo, vis daugiau žmonių papildomam uždarbiui renkasi ir pavežėjo darbą – ši veikla taip pat leidžia dirbti lanksčiu grafiku, o uždarbis priklauso nuo įdėtų pastangų.
Tokios platformos kaip „Bolt“ ar „Uber“ leidžia prisijungti prie sistemos ir vežti keleivius tada, kai žmogui patogu – rytą, vakarais ar tik savaitgaliais.
Norintys tapti „Bolt“ vairuotoju, tai gali padaryti per vieną dieną, jei atitinka šiuos reikalavimus: turi įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą ir leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą.
Atitinkantys šiuos reikalavimus turi užsiregistruoti „Bolt Driver“ aplikacijoje, kur reikia pateikti savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos liudijimą ir nuotrauką. Užsiregistravus platformoje, dokumentai ir paskyra yra patvirtinama per parą.
Kaip ir maisto kurjeriams, pavežėjams atlygis yra išmokamas kas savaitę.
„Bolt“ duomenimis, vidutinės vairuotojų (vairuojančių 160 val. per mėn.) pajamos Vilniuje ir Kaune 2023 m. paskutinį ketvirtį siekė vidutiniškai 2,6–2,8 tūkst. eurų prieš mokesčius. Tuo metu aktyviausi vairuotojai Vilniuje per mėnesį uždirbdavo ir 3,4 tūkst. eurų prieš mokesčius siekiančius atlygius.
Tai reiškia, kad norintys pavežėjais padirbėti papildomai, per valandą gali uždirbti apie 16 eurų (neatskaičius mokesčių).
Tiesa, pavežėjimo srityje, kitaip nei maisto kurjerių, yra ir komisinis mokestis platformai, kuris priklauso nuo miesto, kuriame dirbama, ir svyruoja nuo 10 iki 25 proc.
Ieško greitoms užduotims
Lietuvių startuolis „Traxlo“ sukūrė aplikaciją „Tasku“, leidžiančią žmonėms papildomai užsidirbti atliekant nedideles užduotis vietinėse maisto prekių parduotuvėse.
2021 m. pradėjusi veikti „Tasku“ sujungia asmenis su trumpomis, būtiniausiomis užduotimis netoliese esančiose maisto prekių parduotuvėse.
Pavyzdžiui, užduotys gali būti susijusios su produktų galiojimo terminų tikrinimu, kainų atnaujinimu, lentynų priežiūra, fotografavimu, tvarkos palaikymu ir kitomis aiškiai apibrėžtomis veiklomis.
Norintys pradėti dirbti per šią aplikaciją, turi susikurti paskyrą ir būti įregistravę individualią veiklą kodu „829900 | Kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla“.
Be to, reikia peržiūrėti mokymų medžiagą ir išlaikyti testą.
Uždarbis šioje platformoje priklauso nuo asmeninių įgūdžių ir tam tikrų užduočių atlikimo greičio.
Vidutiniškai užduočių vykdytojas gali uždirbti nuo 5 iki 12 eurų per valandą. Už atliktas užduotis mokama kartą per savaitę.
Sukurtos specialios platformos
Dar viena populiari galimybė papildomai užsidirbti – laikini darbai prekybos, gamybos ar logistikos sektoriuose. Tokius pasiūlymus galima rasti specialiose platformose, jungiančiose darbdavius ir darbuotojų ieškančius asmenis.
Pavyzdžiui, platformoje „Workis“ užsidirbti papildomai gali asmenys, kurie turi:
- El. parašą (pavyzdžiui, Smart ID);
- medicininę pažymą;
- išlaikytus įvadinius ir darbo saugos testus („Workis“ platformoje);
- kai kuriose pozicijose reikalingas higienos pažymėjimas.
Įkėlus reikiamus dokumentus ir užpildžius profilį, kandidatuoti į darbo pasiūlymus galima „Workis“ platformoje. Kai kandidatūra yra priimta, apie tai asmuo yra informuojamas SMS žinute bei nuoroda el. paštu, kur reikės pasirašyti darbo sutartį nuotoliniu būdu.
Prie kiekvieno skelbimo yra nurodomas atlygis prieš mokesčius. Atlygis, kurį žmogus gauna „į rankas“, priklauso nuo išdirbtų valandų, mokamų mokesčių, papildomo pensijos kaupimo ir NPD taikymo.
Panaršius platformoje darbo skelbimus galima rasti 23-iuose Lietuvos miestuose.
Pavyzdžiui, Vilniuje, norintiems padirbėti papildomai savaitgaliais yra siūlomas darbas sandėlyje nuo 6 iki 13 val., o už tai siūlomas 11 eurų valandinis užmokestis (neatskaičius mokesčių).
Taip pat Vilniuje siūloma 4 valandas padirbėti padavėja, o už tokį darbą mokamas 7 eurų valandinis užmokestis prieš mokesčius.
Štai Kaune savaitgalį ieškomas skirstytojas–operatorius, kuriam būtų mokamas 8 eurų valandinis užmokestis prieš mokesčius.
Tuo metu Klaipėdoje šeštadienį yra reikalingi ūkinių darbų pagalbininkai, kuriems už valandą siūlomas 9 eurų užmokesti (prieš mokesčius).
Kaip lietuviai užsidirba per „Facebook“?
Nemažai gyventojų galimybių papildomai užsidirbti ieško ir socialiniuose tinkluose, kur tokių pasiūlymų tikrai netrūksta.
Štai socialiniame tinkle „Facebook“ – gausu grupių, kuriose žmonės ieško tiek papildomų darbo rankų, tiek siūlo įvairias paslaugas.
Neretai lietuviai siūlo užsienio kalbų korepetitoriaus paslaugas. Galima aptikti nemažai įrašų, kuriuose gyventojai siūlo mokyti anglų, vokiečių, ispanų ar kitas užsienio kalbas. Dažniausiai už vieną pamoką tautiečiai prašo nuo 10 iki 15 eurų.
Pavyzdžiui, vienas studentas siūlo ispanų kalbos pamokas, o už vieną pamoką prašo 15 eurų. Vaikinas rekomenduoja bent dvi pamokas per savaitę, kad klientas pastebėtų progresą.
Tai reiškia, kad vienam žmogui pasirinkus tokį mokymo būdą, studentas per mėnesį pravestų 8 pamokas, o už jas uždirbtų 120 eurų prieš mokesčius.
Tiesa, tokias paslaugas teikiantys asmenys dažniausiai pritaiko geresnes kainas grupėms. Jei mokotės ne tik jūs, bet visa jūsų šeima, tuomet pamokos kaina asmeniui gali būti maždaug nuo 8 iki 12 eurų.
Pavyzdžiui, mokytis nusprendžia 4 asmenų šeima, kuri pasirenka dvi pamokas per savaitę už 10 eurų asmeniui. Tokiu atveju, korepetitorius iš šios šeimos už 8 pamokas uždirbtų 320 eurų prieš mokesčius.
Taip pat socialiniuose tinkluose darbdaviai dažniausiai ieško papildomų rankų nekvalifikuotiems darbams. Panaršius „Facebook“ galima aptikti nemažai skelbimų, kur yra ieškoma valytoja ar kiemsargis.
Štai viename iš jų siūlomas teritorijos tvarkytojo darbas.
„Ieškomas kiemsargis/ė teritorijos tvarkymui Lentvario g. 7A Vilnius. Atlyginimas už mėnesį 300 eurų neatskaičius mokesčių. Nuo pirmadienio iki penktadienio po 2,5 valandos į dieną. Valoma teritorija tik pagrindiniai praėjimai, takeliai“, – rašoma skelbime.
Tuo metu didžiąją dalį visų įrašų sudaro valytojų darbo skelbimai.
Pavyzdžiui, Vilniuje ieškoma vaistinės valytoja, kuri darbo dienomis skirtų apie 1,5 val. šiam darbui. Už tai yra siūlomas 160 eurų užmokestis neatskaičius mokesčių.
Norintys papildomai užsidirbti iš namų, socialiniuose tinkluose irgi gali rasti nemažai darbo pasiūlymų.
Tarp darbo namuose pasiūlymų dominuoja tinklinio marketingo kompanijos („Oriflame“, „FM“, „Raypath“, „Aromatic 89“ ir kt.), kuriuose žmogaus uždarbis priklauso nuo rezultatų, o darbo valandos – visiškai laisvai pasirenkamos.
Pradėjus tokią veiklą dažniausiai reikia žmonėms siūlyti kompanijos produkciją ir nuo kiekvieno pardavimo asmeniui yra mokama tam tikra pinigų dalis (pavyzdžiui 50–60 proc. nuo pradavimo sumos).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!