„Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria.
„Kartais mums susidaro įspūdis, kad labai stipriai stengiamės sutaupyti ar gauti papildomai keletą eurų, kad išsaugotume gamtą, tačiau tuo pat metu labai daug lėšų žarstome tam, kad subsidijuotume iškastinį kurą, kuris kenkia aplinkai“, – pridūrė jis.
EBPO vadovas kritikavo valstybes, kurios prisiima įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas, ratifikuoja Paryžiaus susitarimą, tačiau vėliau neapmokestina CO2 emisijų.
Organizacijos ataskaitoje Lietuvai siūloma apmokestinti CO2 emisijas sektoriuose, kurių nepadengia Europos Sąjungos emisijų prekybos sistema.
Pasak A. Gurrios, tai reikalinga ne didesnių biudžeto pajamų generavimui, o tam, kad pasikeistų požiūris.
„Pirmiausia reikia pakeisti požiūrį, elgesį. Tam, kad žmonės mažiau terštų, sukurtų mažiau CO2 išmetimų, reikia stipriai apmokestinti emisijas“, – pabrėžė jis.
A. Gurria teigia pasisakantis už „didelę kainą CO2 išmetimams“.
„Tai reiškia mokestį CO2 emisijoms. Kodėl? Nes jeigu nustatoma didesnė emisijų kaina, tu sieksi vengti emisijų“, – teigė EBPO vadovas.
Ataskaitoje teigiama, kad ekonominės veiklos daroma įtaka aplinkai yra „reikšminga“, tačiau CO2 emisijų apmokestinimas nesiekia EBPO vidurkio.
Tuo metu iškastinio kuro subsidijos, anot EBPO, yra tarp didžiausių visoje organizacijoje.
EBPO tvirtina, kad Lietuva „turi tapti žalesne“ – nors aplinkosauginiai rodikliai, palyginti su 2000-ųjų viduriu, pagerėjo, šaliai vis dar reikia padaryti daugiau, norint pasiekti ambicingus tikslus.
Organizacija pabrėžia, kad artimiausią dešimtmetį siekiant aplinkosauginių tikslų, būtina sumažinti emisijas transporto sektoriuje, kuris generuoja 28 proc. visų emisijų ir yra didžiausias taršos šaltinis.
Tuo metu energetikos politika turėtų būti orientuota į švaresnės atsinaujinančios energetikos plėtrą, nepaisant žemų iškastinio kuro kainų.
V. Šapoka sako esąs tikras, kad ateityje atsiras daugiau aplinkosaugos mokesčių
Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako palaikantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos raginimus įvesti ekologinius mokesčius, nes jie mažiau kenkia ekonomikai.
Ministras sakė tikįs, kad tokias iniciatyvas palaikys ir naujoji centro-dešiniųjų Vyriausybė.
„Kalbant apie mokesčius, kurie susiję su ekologija, kaip finansų ministras, palaikiau ir palaikysiu ateityje, – ir, tikiuosi, naujoji ministrė palaikys – nes tai yra žymiai sveikesnis mokestis ekonomikai, negu, pavyzdžiui, smarkiau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.
„Tos pačios diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos mastu, tai net neabejoju, kad ateitys rasis daugiau mokesčių, kurie yra susiję su žaliuoju kursu“, – pridūrė jis.
Viena iš naujosios centro-dešinės koalicijos lyderių, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad dėl CO2 mokesčio naujoji koalicija dar nėra diskutavusi.
Kandidatė į ekonomikos ministras sakė, kad sprendimą reikia priimti įvertinus, kiek ši priemonė gali prisidėti prie tikslų klimato kaitos srityje.
„Dėl CO2 mokesčio – apie tai kol kas koalicijoje nebuvo apie tai detaliai kalbama, matyt, kad vienintelis dalykas, ko vis dėlto norėtųsi ir pagrindinis iš to mokesčio, kad jis iš tiesų kalbėtų apie taršą, o ne apie kaip šiuo metu mes turėjome pamąstymus dėl automobilių mokesčių, kur tiesiog apmokestina tai, kad tu turi automobilį, o ne tai, kad yra poveikis klimatui. Ir tie pinigai neaišku, kur ir kaip nueina. Mokestis dėl mokesčio nėra savaime tikslas, mokestis turi akceleruoti pokyčius“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigia, kad aplinkosaugos mokesčiai aktualūs visame pasaulyje ir ilguoju laikotarpiu taip pat bus aktualūs Lietuvoje.
Vertindamas EBPO rekomendacijas mokesčių srityje, jis teigė, kad jos daug kur sutampa su prezidento vizija.
„EBPO konstatuoja, kad mūsų surenkamų mokesčių suma yra gerokai mažesnė, nei OECD (EBPO – BNS) vidurkis lyginant su ekonomika. Na, ir mokesčių neteisingumas – prezidento ne kartą keltas tikslas: skirtingi tarifai apmokestinant skirtingo tipo pajamas – iš tikrųjų tai nėra teisinga ir tai, be abejo, sumažina mokestines pajamas. Šešėlio klausimas taip pat yra labai svarbi tema ir šešėlis Lietuvoje taip pat yra didesnis negu kitose išsivysčiusiose valstybėse ir būtina imtis konkrečių veiksmų mažinant šešėlį“, – sakė S. Krėpšta.
