Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė ekonominė organizacija teigia, kad Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai – per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus.
„Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros. Pastarojo meto reformos buvo veikiau kuklios, daugiausiai apimančios mokytojų atlyginimų didinimą. Vyriausybė turėtų sujungti mažas mokyklas ir stiprinti kokybės priežiūrą“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
EBPO pabrėžia, kad mokymosi rezultatai Lietuvos kaimiškose vietovėse yra gerokai blogesni nei miestuose, tačiau savivaldybės priešinasi mokyklų reorganizacijai.
Organizacijos ekspertų teigimu, siekdama pokyčių centrinė valdžia galėtų peržiūrėti finansavimo kriterijus ir stebėsenos mechanizmą.
„Vyriausybė turėtų tęsti mokyklų tinklo reformą, iš esmės – taikydama tinkamas finansavimo formules ir gerindama mokyklų stebėseną, tuo pačiu atsižvelgdama į mokyklų reorganizacijos naudą ir trūkumus, pavyzdžiui, pailgėjusį kelią iki mokyklos arba bendruomenių gyvenimo pablogėjimą. Vertinant bendrai, turėtų didėti išlaidų dalis, skiriama mokymui, ypač skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, o išlaidos infrastruktūrai turėtų mažėti“, – teigia EBPO.
Ji teigia, kad Lietuvoje profesinis mokymas nesuteikia tinkamų įgūdžių, mokyklų tinklui dažnai stinga masto ir specializacijos, o apmokymas įmonėse (pameistrystė), įvestas 2016 metais, pritraukia dar nedaug mokinių.
Anot EBPO, aukštasis mokslas Lietuvoje yra fragmentuotas.
„Pastarosios pastangos konsoliduoti universitetų tinklą žlugo arba nedavė numatytų rezultatų. Finansavimas suteikia nedaug iniciatyvų gerinti kokybę. Vyriausybė turėtų skatinti universitetus specializuotis siauresnėse srityse. Kokybę taip pat galėtų padėti pagerinti nuodugnesnis kokybės vertinimas ir finansavimo reforma“, – teigia EBPO.
Naują Vyriausybę buriantys centro dešinieji koalicijos sutartyje įsipareigojo „kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, tačiau apie mokyklų tinklo pertvarką susitarime nėra kalbama.
Kandidatė į ministrės pirmininkės pareigas Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad dėl mokyklų tinklo pertvarkos sieks sutarimo kadencijos pradžioje, o šiuo klausimu Vyriausybė aktyviai konsultuosis su Savivaldybių asociacija ir opozicijos politinėmis partijomis.
„Tai yra pirmas darbas, sunkus darbas ir kadencijos pradžios darbas, kad mums reikia susitarti tarp tų dviejų kraštutinumų, kur vienas kraštutinumas yra, kad viską optimizuokime į kažkokias dideles, labai geras mokyklas ir tegul tada vaikai nežinia kokiu spinduliu važinėja į tas mokyklas (...) ar išlaikyti kiekvieną pastatą, kuris dabar yra, ką kartais kitos pusės šalininkai sako“, – sakė I. Šimonytė.
„Reikia tartis su žmonėmis, kurie yra už koalicijos ribų – Savivaldybių asociacija, kitomis politinėmis jėgomis, nes ne paslaptis, kad vietinė politika daro įtaką sprendimui ar ne sprendimui dėl mokyklų tinklo“, – teigė ji.
