Esant nuliniam ekonomikos augimui bei skylėtam biudžetui, Lietuva turės skolintis daugiau pinigų ne tik paskoloms grąžinti, bet ir deficitui padengti. Pasiskolinti lėšų gali būti itin sudėtinga, tad Lietuva gali vėl papildyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos prašytojų gretas, rašo „Lietuvos žinios“.
Kaip jau rašė LŽ, Šveicarijos žiniasklaida paskelbė, kad pasaulį apėmus finansinei krizei su TVF dėl pagalbos konsultuojasi ir Lietuva.
Tačiau mūsų šalies Finansų ministerija paneigė šią žinią ir patikino, kad Lietuva neketina prašyti paramos.
Šveicarijos interneto portale „Neue Zuericher Zeitung“ buvo paskelbta, kad tarp šalių, dabar besikonsultuojančių su TVF, taip pat yra Bulgarija, Rumunija ir Serbija. Vengrija, Ukraina, Islandija ir Baltarusija esą jau paprašė pagalbos.
Pranašumas - gera bankų sistema
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis LŽ aiškino, kad visą pasaulį krečiant finansų krizei sunku įvertinti, ar Lietuvai vis dėlto gali tekti kreiptis dėl paramos į TVF. „Tačiau bet kuriuo atveju tarptautinių institucijų ir ES paskelbtos finansinės paramos valstybėms programos prisideda prie rinkos stabilizavimo ir garantuoja šalims paramą kritiniais atvejais“, - patikino jis.
Pasak V.Lenkučio, Lietuva pranašesnė už tokias šalis kaip Vengrija, Ukraina, Islandija ir Baltarusija visų pirma dėl to, kad turi palyginti nedidelę valstybės skolą, kuri pastaraisiais metais nuolatos mažėjo (skaičiuojant BVP procentais).
„Nuo minėtų šalių skiriasi Lietuvos bankų sistema, kuri yra proporcinga šalies ekonomikos apimčiai. Atlaikyti finansinius sunkumus padeda ir vietinių bankų išduodami kreditai, daugiausia skirti nacionaliniams ekonominiams poreikiams tenkinti, taip pat bankų operacijos, finansuojamos iš vidaus rinkos finansinių išteklių. Šiuo metu yra palyginti maža namų ūkių įskola, veikiantis valiutų valdybos modelis yra paremtas fiksuotu valiutos kursu, o tai garantuoja stabilumą nepastoviu ekonomikos laikotarpiu“, - vardijo Lietuvos pranašumus V.Lenkutis.
Skolos gali pakišti koją
„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis LŽ tvirtino, kad tikimybė, jog netolimoje ateityje Lietuvai vis dėlto gali tekti kreiptis į TVF dėl paramos, nėra nulinė. „Biudžeto pajamos nebus tokios, kaip buvo planuota, nes Lietuvos ekonomika sparčiai lėtėja ir yra prielaida, kad ji ne tik neaugs kitais metais, bet gali ir „susitraukti“. Tokiu atveju atsiras didelis atotrūkis tarp valstybės pajamų ir išlaidų, vadinasi, reikės skolintis pinigų, kad būtų iš ko padengti deficitą. Taip pat Lietuvai reikės skolintis dėl to, kad kitais metais teks grąžinti dalį paskolų. Taigi gali tekti skolintis tikrai nemažai pinigų ir brangiai. Reitingų agentūros šiuo metu į Lietuvą žiūri nepalankiai. Yra didelė tikimybė, kad iškilus į paviršių metiniams rodikliams ir paaiškėjus, kad BVP yra gerokai mažesnis, nei buvo iš anksto prognozuota, mokėjimo balansas taip pat nieko gero nerodo, šalies reitingas gali dar labiau sumažėti“, - kalbėjo analitikas.
R.Rudzkio teigimu, nors pastebimas finansinės situacijos pagerėjimas daugelyje pasaulio šalių, nevertėtų atmesti tikimybės, kad tai tik laikinas atokvėpis. „Daugelio ekonomistų nuomone, finansų krizė pasaulyje dar nesibaigė, tad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms Lietuvai pasiskolinti bus gana sunku. Tokiu atveju šalis privalės kreiptis pagalbos į TVF“, - apibendrino jis.
Eglė Kapočiūtė
