Pasak jo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, o 2021 metais ši dalis buvo 50 proc.
Grynuosius pinigus kasdienėje veikloje teigia naudojantys 96 proc. apklaustųjų (2021 metais – 92 proc.).
Tai rodo reprezentatyvios LB užsakymu 2022 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliktos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai.
52 proc. respondentų nurodė, kad mokėjimo kortelės ar kiti el. atsiskaitymo būdai jiems yra priimtinesni nei grynieji pinigai, o grynaisiais pinigais atsiskaito tik tada, kai tai yra vienintelis būdas, kurį priima pardavėjas. 2021 metais taip teigė 33 proc.
Dar 25 proc. teigia mokantys įvairiai, tačiau dažniau mokėjimo kortelėmis ar kitais elektroninio atsiskaitymo būdais (2021 metais – 17 proc.).
„Elektroniniams mokėjimams atlikti vis dažniau naudojamasi bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis. Per metus net 13 proc. punktų (iki 66 proc.) padaugėjo tokias programėles mobiliuosiuose telefonuose turinčių respondentų, kurie jas naudojo mokėjimo pavedimams atlikti, ir 12 proc. punktų (iki 36 proc.) padaugėjo jomis atsiskaitančiųjų prekybos vietose su išmaniojo telefono pagalba. Taigi gyventojai pamažu keičia mokėjimo įpročius ir įvertina tokių atsiskaitymo būdų patogumą, saugumą, greitį“, – sako LB Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Apklausos duomenimis, iš viso 69 proc. sąskaitas turinčių gyventojų naudojosi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis (užpernai – 56 proc.).
LB nurodo, kad gyventojai vis palankiau vertina atsiskaitymus išmaniaisiais prietaisais (telefonu, laikrodžiu, žiedu), nors jais labiau linksta mokėti mažesnes sumas.
Pernai mokėjimo sąskaitą turėjo 86 proc. Lietuvos gyventojų (2021 metais – 89 proc.)
