grynieji

Penktadienį Švedijos vyriausybė pareiškė norinti užtikrinti, kad šioje Skandinavijos šalyje, kurioje dominuoja elektroniniai mokėjimai, būtiniausioms reikmėms galėtų būti naudojami grynieji pinigai. Švedijos centrinio banko „Riksbank“ apklausa parodė, kad 2022 m. tik 8 proc. švedų pirkdami atsiskaitė grynaisiais. 2010 m. grynaisiais mokėjo 40 proc. švedų.

Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eurų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa. Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų. Be to, kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, dosnesnės yra moterys.

81 proc. Lietuvos gyventojų už prekes ir paslaugas atsiskaito banko kortele ir vos 15 proc. – grynaisiais pinigais, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, pranešė „Luminor“. „Luminor“ Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas sako, kad atsiskaitymams banko kortele tampant vis patogesniais mažėja poreikis nešiotis grynųjų pinigų.

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad su savo pinigais negali elgtis taip, kaip nori. Esą bankai prašo pasiaiškinti, iš kur jie gavo grynųjų pinigų ir kur juos išleis? Tuo metu bankai tikina, kad pasiaiškinti klientų prašo, nes baiminasi „nešvarių“ pinigų. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad gavę palikimą ar dovaną grynaisiais jaučiasi tarsi vagys. Žmonės negali tų pinigų įsidėti į banko kortelės sąskaitą be pasiaiškinimo bankui.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kviečia Europos piliečius išsakyti savo nuomonę apie siūlomas kitos serijos eurų banknotų temas. Iki rugpjūčio 31 d. kiekvienas bet kurios euro zonos šalies gyventojas gali dalyvauti ECB interneto svetainėje paskelbtoje apklausoje, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.

Nuo 2022 metų lapkričio apribojus atsiskaitymus grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki šiol yra gavusi 5,5 tūkst. pranešimų apie tvarkos pažeidimus.  VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad daugiausia pažeidimų yra panaudotų automobilių prekyboje – tokių sandorių vertė čia siekė 118 mln. eurų iš bendros 120 mln. eurų sumos.     „Šiai dienai turime 5,5 tūkst.

Lietuvoje pernai reikšmingai padidėjo gyventojų dalis, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).   Pasak jo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, o 2021 metais ši dalis buvo 50 proc.

Lietuvoje nuo lapkričio 1 dienos atsiskaityti grynaisiais pinigais galima tik iki 5 tūkst. eurų ribos. Valstybinė mokesčių inspekcija tikina, kad didesnių sandorių dirbtinai skaidyti nebus galima. Kitaip sakant, sandorio už didesnę sumą „suforminti“ dalimis nebus leidžiama. Tokia nuostata galioja tiek verslui, tiek gyventojams.

Finansų sektoriui įgyvendinant memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, šalies miesteliuose įrengta jau daugiau kaip pusė suplanuotų bankomatas.lt tinklo bankomatų. Tose šalies vietovėse, kuriose jie atsiras netrukus, užtikrinamas papildomas grynųjų pinigų tiekimas į „Perlo“ terminalus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Planuojama šią vasarą šalyje įrengti 100 naujų bankomatų vietovėse, kuriose jų iki šiol nebuvo.

Įmonėms ir gyventojams nuo lapkričio grės baudos už atsiskaitymo grynaisiais virš 5 tūkst. eurų taisyklių pažeidimus. Baudos, priklausomai nuo mokėjimų sumos, sieks nuo 100 iki 4 tūkst. eurų.  Jeigu perviršis grynaisiais sieks iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės 100-500 eurų bauda, o įmonių vadovams – 200-1000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos dvigubės. Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta 2,5–25 tūkst.

Seimas nutarė, kad nuo lapkričio mėnesio nebebus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei suma viršys 5 tūkst. eurų. Kadangi banko pavedimų sumos yra apribotos, pašnekovai paaiškino, ką reikės daryti norint pervesti didesnes sumas nei leidžia limitas, pavyzdžiui, perkant būstą, ir kaip tai apskritai paveiks nekilnojamojo turto (NT) pirkimus. Jų teigimu, bankų klientai pagal poreikį gali koreguoti savo mokėjimų limitus, maksimali suma – 50 tūkst. eurų, tačiau nuo 15 tūkst.

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.    Sandorių grynaisiais šalys vėliau negalės pagrįsti turto įsigijimų ir iš kur gavo pajamų, nes atsiskaitymai grynaisiais negalės būti patvirtinantis dokumentas, jeigu mokėjimai bus atlikti pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ribojimo tvarką. Tokia sankcija galės būti taikoma tiek įmonėms, tiek žmonėms. Įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl gyventojų ir verslo atsiskaitymų grynaisiais griežtesnio ribojimo.  Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas Seimui siūlo nustatyti 3 tūkst. eurų, o Vyriausybė – 5 tūkst. eurų ribą – virš jos atsiskaityti būtų galima tik negrynaisiais.    Seimas po svarstymo jau yra pritaręs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektui, kuris nuo lapkričio siūlo leisti sandorius grynaisiais tik iki 3 tūkst. eurų.

Seime kelią skinasi siūlymas riboti didesnius nei 3 tūkst. eurų atsiskaitymus grynaisiais. Žmonių tarpusavio atsiskaitymus ir bet kokius kitus mokėjimus virš šios ribos siūloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.  Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį tam pritarė „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui balsuojant prieš.  Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti 5 tūkst. eurų ribą.

Beveik neabejotina, kad buvęs Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani nepabėgo iš Kabulo su milijonais pavogtų JAV dolerių grynaisiais, kai talibai pernai rugpjūtį užėmė sostinę, teigiama pirmadienį paskelbtoje JAV vyriausybės priežiūros tarnybos ataskaitoje. Ši Afganistano atkūrimo specialiojo generalinio inspektoriaus (SIGAR) biuro ataskaita yra tarpinis dokumentas, nes biuras vis dar laukia atsakymų į A. Ghani nusiųstus klausimus.

Šimte Lietuvos vietovių, kur iki šiol nebuvo bankomatų, jie pradedami įrengti – pirmieji jau kitą savaitę pradės veikti Klausučiuose Jurbarko rajone, Išlauže Prienų rajone, Rūdiškėse Trakų rajone ir Gruzdžiuose Šiaulių rajone. Tačiau kai kuriose vietovėse bankomatai bus įrengti vėliau nei iki liepos pradžios.

Seime skinasi kelią pataisos, ribojančios atsiskaitymus grynaisiais. Jei jos bus priimtos, nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams būtų draudžiama atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.  Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą antradienį balsavo 60 parlamentarų, devyni buvo prieš, o susilaikė 39. Galutinis balsavimas vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.

Komerciniams bankams bei jiems atstovaujančiai Lietuvos bankų asociacijai (LBA) įgyvendinant šiemet su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, iki 2022-ųjų liepos šalyje planuojama pastatyti 100 naujų bankomatų.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Išnagrinėję per 11 tūkst. 638 mln. eurų vertės pirkimo ar įsigijimo sandorių pareigūnai skaičiuoja, kad grynaisiais atsiskaityta už 169 mln. eurų.

Latvių teisėsauga pradėjo baudžiamąjį procesą vieno Lietuvos piliečio atžvilgiu dėl įtarimų pinigų plovimu, penktadienį pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Remiantis jos pateikta informacija, muitinės pareigūnai konfiskavo iš lietuvio 116 012 eurų grynaisiais, surastus jo transporto priemonėje Latvijos ir Estijos pasienyje. Kaip pranešama, tas asmuo, kuris į Latviją atvyko iš Estijos, nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų jo vežtų pinigų kilmę.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kritiškai vertina Seime svarstomas Bankų įstatymo pataisas, įpareigojančias bankus įrengti daugiau bankomatų. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros.

Seime – siūlymas šalyje plėsti bankomatų tinklą: taip siekiama regionuose gyvenantiems žmonėms sudaryti galimybę lengviau išsigryninti pinigų. Kylant diskusijoms, ar verta didinti grynųjų prieinamumą, nemaža dalis visuomenės tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms naudotis technologijomis nėra patogu, todėl mažinti grynųjų prieinamumą – neprotinga. O štai ekonomistai atšauna, kad skatinant grynuosius pinigus sudaroma galimybė klestėti šešėliniam verslui.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus vienijanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė dėl Seime svarstomos idėjos uždrausti darbo užmokestį mokėti grynaisiais. Didžioji dalis tam pritarė, tačiau darbdaviai siūlė numatyti išimtis, o viena iš trijų profesinių sąjungų teigė kategoriškai nepritarianti tokiems ketinimams.  Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, jog toks pakeitimas galėtų sumažinti šešėlį.

Pirmadienį Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdyba posėdyje svarstė naujausius mokestinius pasiūlymus, planuojamą draudimą grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus darbuotojams ir valstybės atsigavimo finansavimo planą. Kai kurios Vyriausybės iniciatyvos sulaukė nemenkos smulkiųjų kritikos.

Seimas ginčijasi, ar Lietuvoje uždrausti atlyginimus mokėti grynaisiais pinigais. Dalis seimūnų siūlo algas mokėti tik pavedimais į elektronines sąskaitas. Taip jie žada sumažinti šešėlį ir darbuotojų išnaudojimą. Tačiau oponentai priekaištauja, kad Lietuva tam dar nepasiruošusi – daugybėje vietų nei atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, nei išsigryninti pinigų tiesiog neįmanoma. Nedidelė parduotuvė – Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone. Gyventojai mėgsta piniginėje ir rankoje jausti šlamančius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti išimtį, kada atlyginimai gali būti mokami grynais: nebent tuo atveju, jei darbuotojas pats raštu to prašo. Tačiau konservatorius Majauskas griežtas – jokių grynųjų ir išimčių, visos algos – tik per mokėjimo sąskaitas, antraip esą vokeliai ir darbuotojų išnaudojimas nesibaigs. Pramonininkai perspėja, kad regionuose, kur nėra bankomatų, žmonės gali nukentėti.

Šalies gyventojai toliau atsisako grynųjų pinigų ir atsiskaitymams renkasi korteles ar kitus elektroninius mokėjimo būdus, teigia bankas „Swedbank“. Jo duomenimis, per praėjusius metus „Swedbank“ bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų nei 2019 metais. Tuo metu bendra atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma augo 16 proc. ir peržengė 4 mlrd. eurų ribą.

Koronavirusui atslūgus, lietuviams atsiveria vis daugiau šalių. O apsiperkant kortele Lenkijoje ir kitose šalyse, kuriose galioja ne euras, tenka laužyti galvą, kuria valiuta mokėti labiau apsimoka. Eurobiurokratai bankams jau įvedė naują direktyvą, kad pirkėjai aiškiai matytų įkainius ir galėtų sutaupyti. Anglijoje gyvenantis Robertas grįžęs į Vilnių pailsėti nusprendė bankomate išsigryninti eurų. Jo banko kortelė išduota Anglijoje, o sąskaitoje – svarai.

„Luminor“ bankas Lietuvoje pradeda „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimą į vieningą sistemą, dėl to šį savaitgalį neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas pataria visus būtinus mokėjimus atlikti iki penktadienio pietų ir rekomenduoja artimiausias kelias dienas turėti grynųjų pinigų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiam duomenų perkėlimui bankas ruošėsi kelerius metus.

Panevėžio apygardos prokuratūra antradienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame buvusiam krepšinio klubo Panevėžio „Lietkabelis“ direktoriui Mantui Ignatavičiui pateikti kaltinimai dėl didelės vertės turto iššvaistymo ir pasisavinimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Buvusiam krepšinio klubo vadovui, 42 metų M. Ignatavičiui, pateikti kaltinimai dėl 2015-2018 metais padarytų nusikalstamų veikų.

Nuo penktadienio, vasario 14 d., iki pirmadienio, vasario 17 d., SEB banke bus diegiama nauja IT platforma, kuria valdoma dauguma banko teikiamų paslaugų ir verslo procesų. Dėl to laikinai neveiks interneto bankas, mobilioji programėlė, nebus teikiamos kitos paslaugos internetu, nedirbs banko skyriai. Mokėjimo kortelėmis ir bankomatais bus galima naudotis visą savaitgalį, išskyrus vieną valandą vėlų sekmadienio vakarą.

Lietuva visiškai be grynųjų pinigų vis dar atrodo kaip utopinis scenarijus. Tačiau kryptingai to siekiant, atsiskaitymai grynaisiais pinigais po kokio dešimtmečio gali priartėti prie išnykimo ribos. Dar prieš penkerius metus Lietuvoje 70 proc. visų SEB banko klientų mokėjimo operacijų sudarė atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – banko kortele ar elektroninėmis priemonėmis.

Parlamentaras konservatorius Jurgis Razma siūlo naujus reikalavimus asmenims, norintiems Lietuvoje teikti taksi ir pavežėjų paslaugas. Parlamentiniam Ekonomikos komitetui priklausantis J. Razma siūlo ne tik atskirti, bet dar labiau išgryninti taksi ir pavėžėjimo veiklas. „Taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikimo atskyrimas apsaugos ir nuo keleivių klaidinimo. Juk šiuo metu labai dažnas atvejis, kai keleivis skambina į taksi dispečerinę, o pas jį atvyksta pavėžėjas“, – sako J. Razma.

Lietuvos bankas pareiškė, kad prekybininkų ar paslaugų teikėjų atsisakymas priimti grynuosius eurus yra teisėtas. Pasak centrinio banko, grynieji ir negrynieji eurai – mokėjimo kortelės, elektroniniai pinigai ir kita – yra vienodai tinkamos priemonės atsiskaityti. LB teigia neteikiantis pirmenybės nė vienai iš šių atsiskaitymo priemonių ir siekiantis didinti rinkos konkurencingumą.

Kauno policija ketvirtadienį sulaikė dar du estus, kurie įtariami sukčiavimu elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Kaip pranešė Kauno apskrities policija, 1990 ir 1989 metais gimę asmenys sulaikyti Ateities plente Kaune, rašoma pranešime spaudai. Penktadienį planuojama kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių jiems skyrimo. Šie Estijos gyventojai sulaikyti tęsiant ikiteisminį tyrimą, kai spalio 27 d. sulaukta pranešimo, jog įtartinai atrodantys asmenys bando bankomate išgryninti pinigus.

Vilniaus senamiestyje esančiame „Naručio“ viešbutyje vos prieš pora dienų kilo sujudimas. Prabangų penkių žvaigždučių viešbutį krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šią informaciją pateikė naujienų portalo tv3.lt skaitytoja. Jos teigimu, iš viso pareigūnai Pilies gatvėje įsikūrusio viešbučio teritorijoje surado penkis ten pat esančiame restorane nelegaliai dirbančius žmones.

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio.

Nuo liepos prekybos ir paslaugų vietose bei internete Lietuvos vartotojai jau galės atsiskaityti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią galimybę suteiks trijų didžiųjų šalies mobiliojo ryšio operatorių kuriamas momentinių mokėjimų produktas, pavadintas „MoQ“. Pasak jį vystančios bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ vadovės, Lietuva taps viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur veiks mobiliųjų mokėjimų sistema.

Didžioji dalis lietuvių teigia negalintys išgyventi be grynų pinigų. O štai, pavyzdžiui, švedai, atvirkščiai, nueina į parduotuves, patys prekę su telefonu nuskenuoja, telefonu susimoka ir nesinešioja nei banko kortelių, nei tuo labiau piniginių. Atsiskaitymo tikrais banknotais praktiškai nelikę, Lietuvos banko atstovai sako, kad tokie pokyčiai anksčiau ar vėliau laukia ir mūsų. Ir iš tiesų mūsų šalyje perėjimas prie skaitmeninio apmokėjimo vis dar labai vangus.

Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties padirbta, panašu, kad banko klientas prarastų pinigų neatgaus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Andžejus Zmejauskas, kuris praėjusių metų gruodį bandydamas įnešti į bankomatą grynuosius pinigus prarado 50 eurų ir iki šiol jų neatgavo.

Stringa jau ne vienerius metus aukščiausiose valdžios institucijose vykstančios diskusijos dėl atsiskaitymu grynaisiais pinigais apribojimo. Dabar žadama, kad įstatymas, numatantis 3 tūkst. eurų atsiskaitymu ribą, bus priimtas šiemet ir galbūt įsigalios kitąmet, rašo „Verslo žinios“. „Gal ir nėra taip jau labai skubu jau dabar būtinai priimti šį įstatymą, galima dar padiskutuoti dėl jo, tuo labiau, kad kyla dar nemažai klausimų ir diskusijų.

Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.

Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grynųjų pinigų kontrabandos, po to, kai Kybartų kelio poste vakar buvo sulaikytas Rusijos pilietis, mėginęs į Lietuvą striukėje įsinešti 41 tūkst. nedeklaruotų eurų. Trečiadienio vakarą Kauno teritorinės muitinės pareigūnams įkliuvo Rusijos pilietis A. B., apie 22 val. pėsčiomis atėjęs į Kybartų kelio postą.

Nepaisant elektroninių mokėjimų pažangos, apyvarta grynaisiais Lietuvoje vis dar išlieka didelė, ir politikai atnaujina iniciatyvą riboti šiuos atsiskaitymus. Tačiau taip pat sutariama, kad vien tai visų problemų išspręsti nepadės, be to, neaišku, kiek ši priemonė sumažintų šešėlį. Finansų ministras Vilnius Šapoka sutinka, kad griežtesnis grynųjų pinigų naudojimas mažintų „šešėlį“, tačiau daugiau dėmesio siūlo skirti ne gyventojų, o įmonių atsiskaitymams.

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai per kratas iš įmonių paėmė daugiau nei 700 tūkst. eurų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Turtingieji laiko vis daugiau grynųjų savo piniginėse, o tai rodo jų baimę dėl ateities, teigiama „Business insider“. Naujausia „Wealth-X“ ataskaita rodo, kad likvidumas – lėšos grynaisiais, kurios gali būti lengvai pasiekiamos, – šiuo metu siekia 22,2 proc. Tai reiškia, kad 2,22 iš kiekvieno 10 dolerių yra laikomi grynaisiais – aukščiausias lygis nuo 2010-ųjų. Ataskaita apžvelgia 2473 milijardierius, kurių bendras turtas vertinamas 7,7 trln. dolerių.

Grynuosius pinigus lietuviai myli labiau nei latviai ar estai. Lietuvoje net du trečdaliai mokėjimų už pirkinius ir paslaugas atliekama grynaisiais. Centrinis šalies bankas tikina, kad tokius gyventojų įpročius būtina keisti – esą grynuosius pinigus išlaikyti brangu, maža to, jie skatina šešėlį. Tačiau gyventojams tai nė motais, mat dažnam kišenėje maloniau turėti ne kortelę, o šlamantį banknotą.

Didžiausias komercinis šalies bankas SEB brangina grynųjų pinigų operacijas, taip pat keičia kitus įkainius. Anot banko, taip siekiama klientus skatinti naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Atėjo naujieji 2016-ieji metai ir vėl prasidėjo diskusija apie grynųjų pinigų operacijų ribojimą. Dabar jau atsirado vienas Europos bankas, kuris siūlo Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. Deklaruojamas tikslas labai kilnus – mažinti šešėlinę ekonomiką, riboti galimybes panaudoti „šešėlyje“ esančius pinigus. Tačiau vis tiek minčių kyla įvairių.