„Kapital bank“ tarybos pirmininkas, bendrovės „Prime investment“ valdybos narys Arturas Feiferas, žvelgdamas į investavimo perspektyvas, mato pozityvių dalykų.
Į kokias šiuo metu saugias investicijų sritis reikėtų investuoti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė bankininko A. Feifero.
Diversifikacija yra saugios investicijos pagrindas. Investicijos likvidavimas laiku ir perėjimas į kitą investiciją gali užtikrinti geresnę grąžą trumpuoju laikotarpiu.
Kaip pavyzdį galiu pateikti sidabrą, kai šių metų viduryje Trojos uncijos kaina buvo pasiekusi 50 JAV dolerių, o dabar tekainuoja apie 30 JAV dolerių. Tie, kas sugebėjo laiku parduoti turimas investicijas, tikrai daug uždirbo. Šių investicijų grąža negalima likti nusivylus ir žiūrint į ilgesnį laikotarpį, tarkime, paskutinius du metus. Turintys sidabro gali džiaugtis šimtaprocentine investicijų grąža. Pasikoregavus tauriųjų metalų rinkos kainai, šie objektai, sulauks naujos augimo bangos. Tinkamu laiku investavus dar iki metų pabaigos galima gerai uždirbti.
Arturas Feiferas (nuotr. Balsas.lt)
Nėra vieno bendro investavimo recepto. Jis turi būti pritaikytas prie kiekvieno asmens poreikių atsižvelgiant į investavimo laikotarpį, rizikos apetitą.
Tai, kas prarado vertę šiandien, nebūtinai yra pigi ir augsianti investicija. Vertės atkūrimas – ilgalaikis procesas. Nekilnojamojo turto kainos dar ilgai nepasieks buvusiųjų piko metu. Pavyzdžiui, didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų akcijomis prekiaujama žemiau buhalterinės vertės. Prieš penkerius metus jos buvo pasiekusios aukštumas, bet dabar nėra prielaidų joms atkurti.
Dėmesio vertos investavimo sritys susijusios su kasdieniu vartojimu: maisto pramonė, energetika, naftos ir dujų gavyba, žaliavos. Investicijų vertės augimą skatina pripažintų tarptautiniu mastu prekių ženklų gamintojai ir turėtojai.
Šiais laikais nieko nėra saugaus. Lietuvos rinkoje yra nedidelis pasirinkimas. Niekas negali pasakyti, kas šiandien geriau: akcijos ar taurieji metalai, nekilnojamasis turtas ar obligacijos, valstybė ar privatus sektorius, todėl net turint nedidelį investicijų portfelį reikėtų siekti diversifikacijos.
Dar yra patrauklių šalių
Kokios šalys saugiausios investuoti?
Blogybės Europoje tik prasideda, tačiau tai gera žinia tiems, kurie baiminosi kilsiančių palūkanų normų. Europos centrinis bankas (ECB) yra spaudžiamas sumažinti bazines palūkanų normas, o tai atpigintų išduotas paskolas ir Lietuvos klientams, turintiems kintamą palūkanų normą, susietą su LIBOR. Naujiems klientams vietiniai bankai gali didinti maržas, bet dėl mažo gerų finansuotinų projektų kiekio ir konkurencijos marža neturėtų stipriai kilti.
Stiprios šalys yra Vokietija, Prancūzija, tačiau jas silpnina bendra grėsmė dėl euro. Taip pat Norvegija, Kanada ir Australija, turinčios gerai išplėtotą infrastruktūrą ir daug biržos prekių. Šveicarijos ir Liuksemburgo finansų infrastruktūros yra įdomios. Palanki šalis ir Kinija, parodžiusi, kaip valdo finansus. Be to, ir Indija turi daug vidinio potencialo augti.
Kokios šalys nepalankios investuoti?
Prie autsaiderių Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos greitai gali prisijungti ir Italija, kuri turi trečią pagal dydį po JAV ir Japonijos obligacijų rinką. Sunku patikėti, kad ECB ar Europos finansinio stabilumo fondas suvaldys šį iššūkį.
Ne visi atlaikys išbandymą
Kurios finansų institucijos yra pažeidžiamiausios?
Visos kredito įstaigos, draudimo bendrovės yra didesnės rizikos. Ji priklauso nuo konkrečios institucijos.
Užsienio bankai patirs didelių tiesioginių nuostolių, turintys didesnių obligacijų pozicijų taip pat susidurs su mokumo problemomis. Bankų akcijų kaina jau dabar rodo investuotojų nuotaikas, kai kurių pelningai dirbančių bankų akcijos rinkos kaina kaina yra ženkliai mažesnė už jų buhalterinę vertę.
Viskas priklausys nuo scenarijaus, kuriuo žengs sunkumų ištiktos šalys: ar tai bus ilgalaikis obligacijų restruktūrizavimas, ar bus prašoma nurašyti dalį skolos, ar dalis šalių skolų bus konvertuota į jau išnykusias valiutas ir taip devalvuotos. Bet kokiu atveju bankai turi atskleisti patirtus nuostolius ir ne visi bus pajėgūs atlaikyti šį išbandymą.
Neįvykdžiusios įsipareigojimų šalys bus izoliuotos nuo tarptautinių kapitalo rinkų. Jos turės bėdų leidžiant naujas obligacijas tol, kol nebus esminių struktūrinių finansų pokyčių ir šalys nesugebės sumažinti savo skolų lygio bei biudžeto deficito.
Pažymėčiau, kad kai kurie tarptautiniai bankai sugebėjo gerai uždirbti tinkamai išnaudodami rinkų neramumus ir svyravimus.
Graikija truputį atsilieps
Kaip Graikijos defoltas atsilieptų Lietuvos bankams?
Tiesioginės įtakos Lietuvos bankinės sistemos pelningumui ir likvidumui neturėtų būti. Bankinę rinką Lietuvoje valdo Skandinavijos bankai, kurių šalių reitingai yra stiprūs, tačiau patronuojančių bankų investicijos į šlubuojančias šalis kol kas viešai neatskleistos. Gali būti, kad metinės ataskaitos pateiks nemalonių staigmenų.
Lietuvos bankams platinti euro obligacijas po šių įvykių bus dar sudėtingiau ir brangiau.
Lietuvos bankuose yra per 20 mlrd. litų lėšų iš patronuojančių bankų ir kitų finansinių institucijų. Poreikis refinansuoti dalį šios sumos gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos bankų pelningumui dėl padidėjusių patronuojančių bankų sąnaudų, nors paprastai bankai tai pamažu perkelia ant klientų pečių.
Kokių reformų palinkėtumėte Lietuvos bankininkystės sektoriui?
Konkuruoti vertėtų paslaugų kokybės, patogumo, paprastumo klientui, technologijų srityse, o ne didinti prisiimamos rizikos lygį, išduoti nepamatuotos rizikos paskolas.
Po krizės bankininkai ir bankų klientai išmoko kitaip žiūrėti ir vertinti riziką, tačiau nereikėtų pamiršti krizės pamokų.
Sunkmečiu mažėjęs bankų paskolų klientams portfelis šiemet per pirmąjį pusmetį papildomai susitraukė apie 1,5 mlrd. litų ir aiškiai rodo dar slogią ekonominę aplinką. Infrastruktūriniai projektai artimiausiu metu bus viena sričių, leisiančių bankams sustabdyti paskolų portfelio mažėjimą.
