„Jeigu elektros kaina pakyla aukščiau (rinkos kainos – ELTA), tai vystytojas sumoka į fondą, o jeigu žemiau – tai iš fondo jam yra primokama. Šituo atveju kai kurie vystytojai prašo, kad ta riba būtų indeksuojama atitinkamai infliacijos lygiu", – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė D. Kreivys.
„Žiūrėsime, bandysime skaičiuoti, kiek (kainos indeksavimas – ELTA) gali turėti įtakos ir (elektros – ELTA) kainoms, ir įsipareigojimams. (Rinkos – ELTA) reguliuotojas skaičiuoja taip pat tą kainų lygį, tad žiūrėsime, kiek galima į tai atsižvelgti“, – akcentavo ministras.
Ministras taip pat teigė, kad pakartotinį antrąjį konkursą planuojama skelbti 2025 metų pradžioje. D. Kreivio teigimu, skelbdama šį konkursą ministerija atsižvelgs į rinkos dalyvių pastabas apie tai, kad dėl geopolitinės situacijos kai kurios konkurso sąlygos yra pernelyg griežtos.
„Planuojame, kad per artimiausius keletą mėnesių, gal net greičiau, jau turėsime tą galutinį rezultatą ir bandysime atitinkamai pakeisti konkurso sąlygas ir teisės aktus, jeigu reikia“, – pridūrė D. Kreivys.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) balandį paskelbė, kad antrasis 700 MW (megavatų) jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, nes jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis –„Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“. „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 metais taip pat laimėjo konkursą dėl pirmojo jūrinio vėjo parko.
Iš viso Lietuva planuoja turėti du bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkus.
Kaip jau sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, antrojo jūrinio vėjo parkų konkurso sąlygos buvo patrauklesnės nei pirmojo, nes pirmąkart konkursą laimėjo didžiausią kainą pasiūlęs investuotojas, o pagal antrojo konkurso sąlygas vystytojai turėjo varžytis dėl galimos valstybės paramos dydžio.
Visgi, D. Kreivio vertinimu, investuotojų planams įtakos galėjo turėti ir geopolitinė situacija regione.
Vyriausybė trečiadienį priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (NENS) strategijos redakciją, kuria numatoma iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia bei visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe. Strategija numato, kad Lietuva visus energijos poreikius padengs iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir taps elektros eksportuotoja. Strategijoje taip pat planuojama Lietuvai vystyti branduolinę energetiką, įrengiant naujosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius, bei vystyti žaliojo vandenilio pramonę.
