Kovo pabaigoje ministras pristatė naująją Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kurioje numatyta, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių.
„Iš tos pusės strategija yra sudėliota taip, kad visos kainos Lietuvos gyventojams, mūsų verslams būtų pakankamai žemos, kad mes būtume konkurencingi, o gyventojai galėtų lengvai mokėti už visas paslaugas, kurios yra susijusios su energetika“, – „Žinių radijuje“ ketvirtadienį kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Šiai dienai mes importuojame įvairaus kuro už 7 mlrd. eurų. Strategija sako, kad mes tuos 7 mlrd. pasigaminsim pas save, o dar kokius 5–7 mlrd. eksportuosim. Visa strategijos esmė, kad Lietuva uždirbs iš to beveik 14 mlrd. eurų“, – akcentavo D. Kreivys.
Ministro teigimu, kaina buitiniams vartotojams mažės, įrengiant daugiau elektrą gaminančių įrenginių, tačiau kartu tai mažins verslo patrauklumą juos statyti, tad šioje vietoje, pasak ministro, svarbu rasti „aukso viduriuką“.
„Sava generacija duoda visišką stabilumą ir tai yra didžiulis gėris“, – pabrėžė ministras.
„Turint didelį kiekį savos generacijos (elektros energijos – ELTA), kainos gali kristi dar žemiau, bet tas reiškinys nėra pageidautinas, nes automatiškai sustabdys visą plėtrą energetikos, nes ji turi atsipirkti, įranga turi atsipirkti“, – taip pat pridūrė D. Kreivys
Pasak D. Kreivio, Lietuva turėtų planuoti ne tik pasigaminti visą reikalingą elektros energiją šalies viduje, tačiau ir gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tokius kaip sintetinis metanas, metanolis, amoniakas, bei juos eksportuoti.
