Pamėginome sudėlioti, ką per kitą deklaravimą galėtų rinktis 100 ha ūkis, kurio savininkui teks laikytis visų GAAB reikalavimų.
VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas Vaclovas Bogužas:
„Nelabai tikiu, kad atsiras daug kažkokių naujų kraštovaizdžio elementų, tokių kaip tvenkiniai, galbūt išskyrus juostas prie vandens telkinių, daugiamečių augalų juostas. Ūkininkai įsivertins tuos plotus, kurie gamybinės naudos neteikia, bet būtų naudingi gamtai, tuo pačiu ir jam, nes išliks daugiau apdulkintojų ir bus sveikesnė aplinka. Daug kas išsispręs, kai atsiras šeimininkai tiems kraštovaizdžio elementams, kurių niekas neprižiūrėjo. Jie pasidarys svarbūs, į juos bus kreipiamas dėmesys ir tai bus tikrai naudinga, tad situacija netolimoje ateityje bus geresnė“, – prognozuoja mokslininkas.
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras pabrėžia, kad „reikia iš karto žiūrėti pakanales ir vandens apsaugos juostas. Jeigu jos yra, deklaruojame jas. Jei trūksta, galim deklaruoti palaukes, pamiškes, jos irgi labai svarbios. Būna, kad galulaukes, pamiškes žvėrys nuėda, šešėliai užstoja, niekas neauga – tad ir įvertink, žmogau, pasiskaičiuok, ar tau ekonomiškai apsimoka ten sėti, įdėti tiek pat, kiek ir laukuose, ar neapsimoka. Gal paprasčiausiai palik juostą pamiškėje, deklaruok kaip kraštovaizdžio elementą ir gauk už tai pinigus“.
Asociacijos vadovas siūlo, ką daryti, jei šių elementų neužtenka. Tuomet reikia galvoti apie trumpaamžes medingų augalų juostas ir apie daugiamečių žolių juostas. 100 ha ūkyje surasti tuos 4 ha, pasak jo, „nėra ką veikti“, jau net nekalbant apie taškinius elementus (pvz., pavieniai medžiai ar krūmai, akmenų, kelmų krūvos), apie apleistas sodybas.
Svarbu skaičiuoti koeficientus
Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pastebi, kad reikia atsižvelgti ne tik į plotą, bet ir įvairius koeficientus:
„Jei kalbam apie tai, kokių GAAB reikalavimų reikės laikytis kitais metais, tai teoriškai 100 ha ūkyje kraštovaizdžio elementų turėtų būti 4 ha. Praktiškai galios įvairūs koeficientai, todėl realybėje plotas, kuriame privalomi kraštovaizdžio elementai, greičiausiai bus mažesnis, nes vieni kraštovaizdžio elementai turi didesnę vertę už kitus. Tarkim, pavienis brandus, didelis medis bus užskaitomas kaip keli ir panašiai.
Kai kurie kraštovaizdžio elementai yra reikalingesni už kitus ir jų reikia didesnių plotų – tai pirmiausia paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, bet nenurašyčiau ir tų mažų elementų, nes jie irgi turi savo paskirtį. Jei ne visas ūkio plotas yra viena kultūra, jei skirtinguose plotuose auga skirtingos kultūros, vykdomos sėjomainos, galėtų būti juostomis pažymėtos ribos tarp laukų, laukų kraštai apsodinti medžiais, padedančiais apsaugoti nuo erozijos. Pas mus gal nėra tokios patirties, bet kitose šalyse, kur sodinamos gyvatvorės, jos ir atlieka tą pačią paskirtį“, – perspektyvą charakterizuoja K. Simonaitytė.
Patarėja aiškina ir kitus subtilumus. Pavyzdžiui, ūkyje, kur plotai laikinai užmirksta, nes galbūt ne visiškai veikia melioracijos sistemos, laukai šlapiuoja ar anksti pavasarį yra užliejami – tie plotai taip pat gali būti deklaruojami kaip kraštovaizdžio elementai, nes ten yra buveinės, pavasarį reikalingos paukščiams.
„Kombinacijos labai priklauso nuo situacijos, bet manome, kad ūkininkams, atidžiau apžiūrėjus savo laukus, neturėtų būti sudėtinga surinkti tuos kraštovaizdžio elementus, ypač išsiaiškinus, kodėl jų reikia ir kokią naudą jie teikia“, – pažymi patarėja.
T. Beinoras pažymi nesutinkantis su žmonėmis, kurie sako, kad kraštovaizdžio elementai atima iš mūsų gamybinius laukus.“ Neatima, jeigu tu sąžiningai įsivertini savo pelningumą iš kiekvieno ploto – galulaukių, vidurio lauko, gal yra lauke kokių užmirkstančių vietų. Tai deklaruokim ir tas vietas – kodėl nepasiimti pinigų, kuriuos ES duoda, ir ūkininkauti toje vietoje, kur kažkas auga, jei nenori investuoti į drenažą ir ten kažką remontuoti. Ši laikina priemonė tai išsprendžia“, – ekonominę naudą mato T. Beinoras.
Naudinga finansiškai
K. Simontaitytė atkreipia dėmesį, kad nereikia pamiršti ir finansinės naudos.
„Jei kraštovaizdžio elementų trūksta, galima dalyvauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemonėse ir gauti paramą jiems įrengti. Į šią sritį negalima žiūrėti tik kaip į negamybinius plotus, kurie mums neteikia jokios naudos, o yra tik plotai, kurių mes negalime liesti. Iš tikrųjų yra ne taip. Kodėl mes skatiname tuos plotus atidėti ir įrenginėti kraštovaizdžio elementus? Tai ne dėl to, kad mums reikia, ar Europai reikia, o dėl to, kad tie kraštovaizdžio elementai teikia įvairiapusę naudą, tiesiogiai veikia žemės derlingumą“, – pabrėžia K. Simonaitytė.
Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą siekia 150 Eur/ha; už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 150 Eur/ha; už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1 329 150 Eur/ha.
K. Simonaitytė pabrėžia, kad kalbant apie naudą, kodėl šios priemonės yra svarbios ir reikalingos, reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindini efektą – juostos padeda sumažinti maistinių medžiagų išplovimą iš laukų. Laukai tręšiami, galbūt tręšiama šiek tiek per daug, galbūt ne visai tinkamu metu, ir tas perteklius, kurio neįsisavina augalai, taip pat dėl klimato sąlygų ar dirvožemio savybių, išsiplauna į vandens telkinius, pirmiausia – į melioracijos griovius, upelius, upes, toliau – į Baltijos jūrą.
Juostos, pradedant 3 metrų ir platesnes, padeda sulaikyti tą išplovimą ir sumažina taršą į vandenis. Bet juostos atlieka ir kitą vaidmenį, ypatingai jei jos užsodintos medėjančiais augalais. Jos apsaugo nuo erozijos, sukuria buveines biologinei įvairovei. Biologinė įvairovė žemės ūkiui yra svarbi bent dėl dviejų priežasčių: tai yra natūrali kenkėjų kontrolė ir buveinė apdulkintojams, nes daugelis žemės ūkio kultūrų yra priklausomos nuo apdulkintojų – natūralių ar naminių, tokių, kaip bitės. Tai taip pat yra mikroklimato reguliavimas, dirvožemio drėgmės palaikymas.
„Turime atsižvelgti ir į tokius dalykus, kaip anglies kaupimas, klimato kaitos švelninimas. Tokie plotai sukaupia gerokai daugiau anglies nei dirbama žemė. Dar vienas elementas, kurį svarbu paminėti – mūsų bendro, kaimiško kraštovaizdžio pokyčiai, jo mozaikiškumo didinimas, kuris svarbus tiek biologinei įvairovei plisti, tiek mums patiems, kai važiuojame per Lietuvą ir stebime įvairesnį kraštovaizdį“, – argumentuoja ministro patarėja K. Simonaitytė.
Reikalavimai kitiems metams
Įgyvendindami 8 GAAB standartą, pareiškėjai nuo 2024 m. ne mažiau kaip 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės ploto turi skirti kraštovaizdžio elementams (įskaitant negamybinėms veikloms „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“), žaliajam pūdymui arba ne mažiau kaip 7 proc. deklaruojamos ariamosios žemės gali skirti tarpiniams pasėliams (įsėlis ar posėlis), arba azotą kaupiantiems augalams (azotą kaupiantys augalai, nurodyti Klasifikatoriaus II, III grupėse) su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai ir (arba) žaliasis pūdymas.
Kaimo plėtros programos indėlis klimato kaitai mažinti
Strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. Kovoti su klimato kaita, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.
Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai kartu galėjo teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP 2014-2020 m. priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ (veiklos sritis „Miško veisimas“) ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Parama už ūkinius gyvūnus teikiama pagal tęstinės KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
