es parama

Akvakultūros sektoriaus atstovai iki liepos 22 d. kviečiami kreiptis paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėtinę vertę kuriančias veiklas“. Nuo gegužės 6 d. iki liepos 22 d. akvakultūros sektoriaus atstovai gali teikti projektų įgyvendinimo planus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pagal priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėt...

Penktadienį Europos Sąjunga (ES) pažadėjo skirti Armėnijai 270 mln. eurų finansinį paketą. Briuselis ir Vašingtonas stengiasi stiprinti ryšius su Jerevanu, kai tuo metu Armėnijos ir Rusijos santykiai blogėja. Apie paramą paskelbta po Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, ES vadovės Ursulos von der Leyen ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno derybų, kurių tikslas - stiprinti bendradarbiavimą.

Europos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė ikiteisminį tyrimą dėl bandymo apgaule įgyti 200 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšų. Bylos duomenimis, įtariama, kad organizuota 9 asmenų grupė pasikėsino apgaule gauti 200 tūkst. eurų ES struktūrinės paramos lėšų mažosios bendrijos naudai senelių globos namų Klaipėdos rajone statybai ir įrengimui.

Gyventojai jau gali kreiptis dėl paramos nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti, tam bus skirta 12 mln. eurų. Preliminariais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai įsirengti 10 KW elektrinę kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu – 6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad parama pernai sudarė virš 32 proc., o šiuo metu viršija daugiau nei pusę, o  kuriais atvejais – ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.

Keleivių vežėjai autobusais artimiausiu metu galės teikti paraiškas ir pretenduoti į 68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą elektra bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimui bei įkrovimo ar pildymo stotelių įrengimui.  Už šią sumą bus galima įsigyti apie 180 naujų autobusų.   Susisiekimo ministerija pranešė, kad pirmojo 15,7 mln. eurų finansavimo gavėjai jau patvirtinti ministro Mariaus Skuodžio įsakymu.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai stabdytojas. Tačiau, anot „Politico“, ES vadovų spaudimas Kremliui naudingam politikui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti teigiamų rezultatų.

Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos.

Ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams aktualios ir rūpi – tai rodo pasibaigusio pasėlių deklaravimo rezultatai. Daugiausia plotų deklaruota gamybinėse veiklose: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminė žemdirbystė“. Tačiau yra sričių, kurios reikalauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo. Ūkininkų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį dar labiau matomas, pasibaigus pasėlių deklaravimui.

Pieno gamintojai, kurie nespėjo pasinaudoti šiemet jau vykusiu paraiškų priėmimu pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vėl turi galimybę gauti paramą savo ūkių modernizavimui. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d. galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą investicijoms į žemės ūkio valdas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta parama ekologinėms sistemoms, naudingoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Ūkininkų, veiklą vykdančių ariamojoje žemėje, poreikius geriausiai atitinka kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje" susidedanti iš 4 gamybinių ir 3 negamybinių veiklų.

Smulkiesiems ūkininkams skirta parama pasinaudojęs ir naujausią bitininkavimo įrangą įsigijęs bitininkas iš Radviliškio rajono Algirdas Šimanauskas džiaugiasi, kad nepraleido progos modernizuoti savo bičių ūkį. Padidino darbo našumą ir bičių ūkį Bitininkas turima nauja įranga naudojasi jau ne vienus metus – paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ kreipėsi dar 2015 metais.

Gyventojai turimus neefektyvius ir senus biokuro arba iškastinio kuro katilus kviečiami pasikeisti į naujus šilumos siurblius arba reprezentatyvius energijos efektyvumo ir taršos emisijų reikalavimus atitinkančius biokuro katilus. Gyventojams bus mokama vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų arba 3,5 tūkst. eurų.

„Perspektyvą matau neblogą, tik reikia naujos paramos darbo našumui didinti,“,– sako Audrius Meseckas, ūkininkaujantis Vilkaviškio savivaldybėje, Stirniškių kaime, ūkio pradžiai – pusei hektaro šilauogių – uždirbęs Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Jis jau studijuoja Lietuvos kaimo plėtros programos 2023 – 2027 metų strateginį planą (Strateginis planas) ir ieško galimybių užaugintos produkcijos perdirbimo verslui plėsti.

Nuo rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Tai nauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinė priemonė, kuriai šiuo kvietimu skirta 15 mln. Eur: 10 mln. dotacijoms ir 5 mln. lengvatinėms paskoloms.

Deklaruojant pasėlius dar ne visų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų reikėjo laikytis, tačiau kitąmet visų jų laikytis jau bus privaloma. Pasėlių deklaravimas parodė, kad kraštovaizdžio elementų šiemet rinktasi, palyginti, nedaug. Žinoma, viena iš priežasčių – jie šiemet dar nebuvo privalomi, tačiau kitais metais kraštovaizdžio elementams reikės skirti iki 4 proc. viso deklaruojamo ploto.

Kraštovaizdžio elementai šiemet buvo naujas pasirinkimas deklaruojant pasėlius ir ji bus tobulinama, kad ūkininkams taptų kuo patrauklesnė, nes yra ypatingai svarbi laikantis aplinkosaugos reikalavimų, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m strateginiame plane. Ateityje tam reikės skirti bent 4 proc. deklaruojamų pasėlių, tačiau už tai ūkininkas gaus paramą, ją taip pat gaus ir už kraštovaizdžio elementų įkūrimą. Šiemet deklaruojant pasėlius šie elementai nebuvo populiarūs.

Iki liepos 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir prašyti paramos trumpoms maisto tiekimo grandinėms kurti ir vystyti. Šiam kvietimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ suplanuota 4,87 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonės „Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu“ finansuojamą projektą Marius ir Monika Pociai baigė įgyvendinti tik prieš metus, tačiau putinų ir medaus sirupo bei „putinukų“ – kramtomų saldainiukų paklausa tokia didelė, kad ūkininkai jau galvoja apie gamybos išplėtimą ir dairosi į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane smulkiems ūkiams siūlomas paramos priemones.

Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ūkininkai sugebėjo perprasti ir įvertinti naujus reikalavimus ir sąlygas, tačiau išryškėjo ir tai, ką reikės patobulinti kitiems metams. Taip pat jau aiškios populiariausios priemonės ir tos, kuriomis buvo nusivilta. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Nuo šių metų kompensacija už išlaidas tvarkant griovių šlaitus bus tris kartus didesnė. Ją gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Ūkiams ir kooperatyvams, kurie nori didinti pridėtinę vertę, atsiveria naujos galimybės. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatytos dvi priemonės, susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu: „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ ir „Investicijos į bioekonomikos verslus (subsidijos)“. Iki birželio 30 d. dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į ma...

Kretingos r. kalakutų ūkį jau ne vieną dešimtmetį puoselėjantys ūkininkai Vilija ir Vladas Baltuoniai teigia labai vertinantys KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ finansinį indėlį į ūkį.

Teisėsaugininkams susekus kone milijoną eurų Europos Sąjungos (ES) paramos pasigviešusių ir jaunaisiais ūkininkais apsimetusių sukčių grupę, sukruto vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrai. Jie skubiai ėmė tartis, ką daryti, kad sukčiams neatitektų dar neišdalinti milijardai europinės paramos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sulaukė nurodymo visus darbus atidėti į šalį ir nuo šiol imti tikrinti europinės paramos dalybas.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad dėl viešųjų rangos darbų pirkimų ir sutarčių neatitikimo 2,61 mln. eurų išlaidų yra netinkamos finansuoti europinėmis lėšomis.  Pasak VK atstovės Reginos Lakačauskaitės-Kaminskienės, tai reiškia, kad projektų užsakovai šias lėšas turės gražinti. „Lėšos projektų vykdytojams buvo jau anksčiau sumokėtos, dabar valstybė šiai 2,61 mln.

Vienas iš Žaliojo kurso tikslų – saugoti nykstančias ekosistemas. Dėl to ūkiams skiriama parama, kuria siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosio...

Lietuvoje 32 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus ir tik 16 proc. – jaunesni nei 40 metų, todėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo orientuota į kartų kaitos palaikymą ir rėmimą.

Geros naujienos tiems, kurie planuoja prašyti paramos miško veisimui. Nuo praėjusių metų įsigaliojo naujos redakcijos Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos ir Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašai, pagal kuriuos mažėja reikalavimų tiems, kurie nori apauginti nenaudingą žemę mišku. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 16 909 093 Eur paramos lėšų. Iš viso KPP miško veisimui buvo numatyta per 50,4 mln. Eur.

Europos Sąjunga, atsižvelgiant į pasiūlymą, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, planuoja skirti papildomą milijardą eurų Ukrainos amunicijai.  Vakarai, remiantys Ukrainą, šiuo metu stengiasi padidinti 155 milimetrų kalibro sviedinių tiekimą, įspėdama, kad Kyjivui labai trūksta ginklų, prasidėjus intensyviam Maskvos pajėgų puolimui. Pasak ES pareigūnų, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 7 000 sviedinių, o Rusijos kariai – apie 50 000 sviedinių.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.  Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Reklaminių iškabų gamyba užsiimanti UAB „Dizrega“ pasinaudojo ES struktūrinių fondų finansuojama priemone „E-verslas LT“ ir skaitmenizavo savo valdymo sistemą. Įmonės atstovas teigia, kad prieš kelerius metus įdiegtas elektroninio verslo sprendimas naudą teikia iki šiol. Skatinama diegti elektroninio verslo sprendimus Iš viso priemone „E-verslas LT“ finansuoti daugiau kaip 200 įmonių projektai.

Įmonių, norinčių valdyti verslą ekologiškiau daugėja, tačiau ne kiekviena žino, nuo ko pradėti ir ką daryti. Kad tvarių sprendimų paieška būtų lengvesnė, sukurta ES struktūrinių fondų finansuojama priemonė „Eco konsultantas LT“. Ja pasinaudoję, verslo atstovai galėjo konsultuotis su ekspertais tvarumo srityje.

UAB „Skado medis“ konstruoja skydinius, modulinius ir medienos tašo namus. Su ES struktūrinių fondų finansuojama priemone „Regio Potencialas LT“ įmonė įsigijo skaitmenizuotas medienos pjovimo stakles, kurios leido padidinti gamybos našumą ir gaminių kokybę. Įmonė gavo 172 tūkst. eurų finansavimą Priemone „Regio Potencialas LT“ buvo siekiama paskatinti spartesnį regioninių verslų vystymąsi diegiant modernias technologijas.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų“ įmonių grupė steigė smulkias bendroves, siekdama gauti didesnę europinę paramą, kuri siekė apie 4 mln. eurų, pranešė LRT. Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) tai galėjo būti žinoma, nes visus formalumus tvarkė „Vičiūnų“ darbuotojai, skelbia LRT.  2015 m. balandį „Vičiūnų“ įmonių grupė atidarė du ką tik pastatytus kiaušinių fabrikus Plungėje.

Šiemet spalį, baigus dar vieną „Rail Balticos“ geležinkelio teritorijų planavimo etapą, paaiškėjo konkrečios teritorijos ir žemės sklypai, per kuriuos bus nutiesta „Rail Balticos“ geležinkelio trasa ruože Kaunas–Vilnius. Visos suinteresuotos šalys iki sausio 4 dienos turi galimybę susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti argumentuotus pasiūlymus dėl konkretizuotų sprendinių, nekoreguojant pačios geležinkelio vėžės, tobulinimo.

Siekiant padėti įmonėms didinti darbo našumą ir efektyviau išnaudoti turimus resursus, sukurta ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė „Procesas LT“. Ja pasinaudojo ir veiklą optimizavo daugiau nei 70 įmonių, tarp kurių ir IT sprendimus siūlanti „Dizaino kryptis“. Priemonė „Procesas LT“ buvo skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio paslaugų ar gamybos sektoriaus įmonėms (MVĮ). Jos tikslas – skatinti įmones įdiegti inovatyvius vadybos metodus ir valdymo sistemas, siekiant padi...

Susisiekimo ministerija Klaipėdos savivaldybei papildomai skyrė 4,08 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų šešiems elektriniams autobusams įsigyti, pirmadienį pranešė ministerija. Šių metų pavasarį Klaipėdai jau buvo skirta 3,5 mln. eurų. Už visą skirtą sumą – 7,58 mln. eurų ES fondų investicijų – uostamiestis galės įsigyti 12 elektra varomų autobusų.

UAB „Nando“ gamina žemės ūkio produkciją. Pasinaudojusi ES struktūrinių fondų finansavimu, įmonė atnaujino dvi produktų linijas, sumažino neigiamą poveikį aplinkai ir padidino darbo našumą. Atnaujino produktų liniją, skirtą ūkininkavimo efektyvumui Su priemone „Eco-inovacijos LT+“ UAB „Nando“ įvertino gamybos procesų daromą poveikį aplinkai ir įsigijo įrangą, kuri padeda išvengti kryžminės taršos bei atliekų susidarymo. Iš viso įmonė projektui skyrė daugiau nei 400 tūkst.

Dantų protezų gamintojai UAB „DT artelė“ pasinaudojo ES struktūrinių fondų priemone „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir gavo 52 tūkst. eurų finansavimą. Skaitmenizavus įrangą, laboratorija tapo konkurencingesnė ir pacientams gali pasiūlyti spartesnes ir dar kokybiškesnes paslaugas. Teigiamus pokyčius inicijavo ES struktūriniai fondai Priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ tikslas – skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimą.

Kretingiškis Juozas Maksvytis yra UAB „Terekas“ įkūrėjas. Jis nedideliame Žemaitijos miestelyje Kretingoje gamina taros gamybos įrangą, o jo įmonės tarptautinį prekinį ženklą „FlexBlow“ atpažįsta ne tik Europos, bet ir Vidurinių Rytų, Amerikos, Pietų Afrikos Respublikos pramonininkai. Įmonė, įgyvendinusi projektą pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamą priemonę „DPT pramonei LT+“, padidino savo galimybes sėkmingai konkuruoti pasauliniu mastu.

Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos  (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn.

Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. eurų. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. eurų. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą.  Šiuo metu Lietuvoje yra 30 proc.

Mėsinių  galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių ir pieninių ožkų laikytojai netrukus sulauks padidėjusios susietosios paramos  išmokos. Žemės ūkio ministerija praneša apie patvirtintus susietosios paramos už gyvulius dydžius. Labiausiai – 10 eurų – kyla susietosios paramos išmoka už pieninės veislės bulių. Išmoka už vieną bulių sieks 109,10 euro. Šių gyvulių laikytojams skirta daugiau kaip 5 mln. eurų. Išmoka už mėsinę avį padidėjo 1,54 euro ir dabar sieks 15 eurų.

Lietuva neturėtų skubėti naikinti mokesčių lengvatos žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Tai padarius, lietuvių gaminama produkcija taptų nekonkurencinga. Tokios pozicijos laikosi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (51 m.), nepritariantis dabartinei Aplinkos ministerijos, kuriai pats vadovavo ankstesnėje Vyriausybėje, pozicijai, jau nuo kitų metų gerokai branginti žemdirbių naudojamus degalus.

Nepaisant įvairių iššūkių, pandemijos laikotarpiu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportas toliau augo. Tačiau iki šiol didelę dalį jo užima gana nedidelės pridėtinės vertės produkcijos išvežimas. Siekiant pakeisti šias tendencijas, valdžia ir verslas imasi naujų veiksmų. Žemės ūkis ir maisto pramonė yra gana svarbi Lietuvos ūkinės veiklos sritis. Nors joje sugeneruojama tik kiek daugiau nei 3 proc.

Mokslininkai seniausiai įrodė, kad visapusiškai vaikų raidai svarbi ne tik saugi, lavinanti aplinka, bet ir visavertė subalansuota mityba. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių ne visi tėvai turi galimybių ja visada pasirūpinti. Vis dėlto vis daugiau mažųjų, lankančių darželius, galės maitintis sveikatai palankiu maistu, gaudami vietinių ūkininkų produkciją.

Reikšmingą dalį žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių pajamų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse sudaro bendrijos skiriama parama – tiek tiesioginės išmokos, tiek daugelio svarbių pokyčių finansavimas. Visa tai apima Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), dėl kurios galutinai sutarė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai. Pasiektą susitarimą formaliai dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, tačiau pranešama, kad iš esmės BŽŪP nebus keičiama.

Pandemija ir su ja susiję ribojimai pamažu atsitraukia, tačiau per pastaruosius metus dėl jų nukentėjo ne tik apgyvendinimo ar viešojo maitinimo įstaigos. Nuostolių taip pat patyrė bene populiariausios Lietuvoje mėsos augintojai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad kiaulių kiekis mūsų šalyje ir toliau mažėja. Šių metų pradžioje apie 10 tūkst. šalies augintojų turėjo kiek daugiau nei 550 tūkst. kiaulių – tai yra per 20 tūkst. mažiau nei ankstesniais metais.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.