Giedrė Sankauskaitė
Aistros dėl žemės (ne) pardavimo užsieniečiams Lietuvoje, atrodo, įkaito iki maksimumo. Vieni kalba apie pagrindinių ES teisių pažeidimus, jeigu būtų surengtas referendumas ir įteisintas draudimas, kiti – apie lietuvių teisę saugoti gimtąją žemę.
„Esame savarankiška tautinė valstybė, nors ir priklausome Europos Sąjungai (ES), – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ kalbėjo Seimo narys Rytas Kapčinskas. – Manau, kad turime ginti savo tautinius ir valstybinius interesus.“
Referendumo iniciatoriai siekia panaikinti jau nuo 2014 metų gegužės 1 dienos įsigaliosiantį leidimą užsienio piliečiams parduoti žemę. Jų teigimu, Europos Parlamentas (EP), siekdamas reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką, neplanuoja suvienodinti tiesioginių ES išmokų visoms ES valstybėms narėms, ir Lietuvos žemdirbiai dėl to turės blogesnes konkurencines sąlygas, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių imtis priemonių, kad šis draudimas būtų pratęstas.
„Mūsų žemdirbiai yra diskriminuojami. Jeigu gauna tris kartus mažesnes išmokas negu, pavyzdžiui, Graikijos žemdirbiai“, – mano Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LJTS) pirmininkas Julius Panka. Pasak jo, išmokų dydžius žemdirbiams nustato Europos Komisija (EK), o Lietuvos valdžia jų negali reguliuoti.
„Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo iniciatoriai mano, kad žemė nėra tas dalykas, kuriuo būtų galima prekiauti, parduoti užsieniečiams. Kiekvieno piliečio pareiga yra saugoti valstybės teritorinį vientisumą“, – argumentus bėrė J. Panka.
Sumažinti parašų skaičių
Jeigu bus rengiamas referendumas, juo taip pat bus siekiama įteisinti Konstitucijos pataisą, kuria referendumas galėtų būti skelbiamas surinkus ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų. Šiuo metu, kad piliečiai galėtų inicijuoti referendumą, reikėtų ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.
LJTS pirmininkas leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė, kad viena tokios iniciatyvos priežasčių – prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis. „Darosi labai sunku surinkti tokį skaičių. Taip atimamas svarbus įrankis iš tautos reikšti savo nuomonę“, – aiškino jis.
Paklaustas, kodėl iniciatyvinė grupė pasirinko būtent tokį skaičių, J. Panka pateikė Latvijos pavyzdį, kuriuo ir rėmėsi.
„Latvijoje referendumui surengti reikėtų 10 proc. į rinkimus atėjusiųjų, – kalbėjo J. Panka. – O Lietuvoje 10 proc. visų atėjusiųjų ir yra 100 tūkst.“.
Ne viskas išaiškinta
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorius Žilvinas Šilėnas ne kartą viešojoje erdvėje yra pažėręs kritikos į referendumo iniciatorių vartus.
Jis leidiniui pabrėžė, kad yra nusiteikęs ne prieš patį referendumą, o prieš tai, kad jo siūlyme yra kelios papildomos nuostatos, kurios iki galo nėra apibrėžtos. Taip, pasak Ž. Šilėno, atrodo, kad „renkami parašai dėl vieno, o vėliau paaiškėja, kad dėl dar dviejų punktų“.
„Įtraukiami bendruomeninės reikšmės objektai, pavyzdžiui, miškai, kurie pagal referendumo tekstą galės irgi priklausyti tik valstybei, bet ne jo savininkui“, – savo argumentus vardijo Ž. Šilėnas. Pasak jo, trūksta išaiškinimo, kad į referendumą įtraukiamas bendruomeninės reikšmės miškas.
Pasak LLRI direktoriaus, nerimą kelia ir tai, kad referendume apibrėžta, jog bendruomeninės reikšmės gamtos ištekliai, jų panaudojimas, sprendžiamas referendumu. „Visi gamtos ištekliai – nafta, dujos, žvyras – yra gamtos ištekliai, ir jų panaudojimas pagal referendumo apibrėžimą yra sprendžiamas referendumu. Tai absurdiška“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Teisininkas Ignas Vėgėlė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad referendumu siūlomi Konstitucijos pakeitimai pažeidžia vieną iš keturių pagrindinių ES vidaus rinkos laisvių, tai yra laisvą kapitalo judėjimą.
J. Panka leidiniui pasakojo, kad ilgalaikė žemės nuoma galėtų būti kaip teisėta alternatyva, leidžianti uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams, o I. Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad pačioje referendumo registracijoje tokio siūlymo nesimato.
„Gal ateityje to referendumo iniciatoriai norėtų“, – svarstė teisininkas.
Lauktų baudos
Pasak I. Vėgėlės, jeigu referendumu būtų priimta Konstitucijos pataisa ir uždrausta ES piliečiams įsigyti nuosavybės teisėmis žemę, tuomet mes sulauktume bylos iš kokio nors užsieniečio, kuris nenusipirktų žemės, arba EK pati kreiptųsi į ES Teisingumo teismą ir skųstųsi, kad Lietuva pažeidė ES teisę.
„Minimali bauda, kuri gali būti skirta už ES Teisingumo teismo sprendimo nevykdymą, – 500 tūkst. eurų. Kadangi čia būtų labai ryškiai pažeista ES teisė, viena pagrindinių teisių, neabejoju, kad bauda būtų žymiai didesnė“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Akivaizdu, kad pasidalijama į dvi priešingas nuomonių stovyklas. Apie aukso vidurį, arba, kitaip tariant, kompromisą, visai pamirštama. Abi pusės kategoriškos. Ieškant geriausios išeities iš susidariusios padėties galima būtų pasižvalgyti ir po kitas ES valstybes, kurios, atrodo, rado Ariadnės siūlą. „Ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Švedijoje yra ribojimų, nurodančių, kas gali prioritetine tvarka įsigyti žemės“, – kalbėjo I. Vėgėlė. Pavyzdžiui, Vokietijoje, pasak teisininko, turi tam tikrą laiką reziduoti, kad galėtum įsigyti žemės.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad ribojimai, norint įteisinti šias normas, turi būti ne grįsti tautybės pagrindu, o susiję su tuo, kad žmogus realiai dirbtų tą žemę. „Riboti tikrai galima, svarbu, kad nebūtų diskriminacijos“, – kalbėjo I. Vėgėlė. Pasak jo, ribojimus galima įvesti nacionaliniais teisės aktais, o siūloma Konstitucijos pataisa akivaizdžiai pažeistų ES teisę.
Be to, Seimas šiais metais priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios 2014 metų sausio 1 dieną. Pakeitimai iš esmės įteisina saugiklius dėl maksimalaus leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ir pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ją dirbantiems asmenims.