europos parlamentas

Europos Parlamentas ketvirtadienį patvirtino, kad svarbių ES kovos su miškų naikinimu taisyklių įgyvendinimas atidedamas vieniems metams, ir kartu balsavo už tai, kad būtų sušvelninti kai kurie prieštaringai vertinamo įstatymo reikalavimai. Šis žingsnis sukėlė aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą, nes jos jau anksčiau sveikino šį įstatymą kaip beprecedentį proveržį kovojant už gamtos apsaugą ir prieš klimato kaitą.

Europos Parlamento (EP) specialiojoje sesijoje, rengiamoje kitą savaitę minėsiant tūkstantį karo Ukrainoje dienų, nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė asamblėjos pirmininkė. EP vadovė Roberta Metsola sakė, kad V. Zelenskis prisijungs prie lapkričio 19 dienos plenarinės sesijos „specialiu kreipimusi iš Ukrainos“, 27 valstybių blokui siekiant įtvirtinti savo paramą Kyjivui po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.

Europos Parlamento (EP) komitetuose šią savaitę prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai, po kurių bus vertinama, ar jie tinkami tapti Europos Komisijos nariais ir vykdyti konkrečias jiems patikėtas pareigas. Po klausymų vėliau šį mėnesį bus surengtas lemiamas balsavimas dėl naujosios Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos sudėties.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį gražino dalį Europos Parlamento (EP) rinkimų užstatų partijoms. Iš viso grąžinta per 46 tūkst. eurų. „VRK vadovaudamasi rinkimų kodeksu (...) nusprendžia grąžinti rinkimų užstatus, kurių bendra suma yra 46 tūkst. 54 eurai 40 centų, juos sumokėjusioms politinėms partijoms“, – sprendimą, kuriam buvo pritarta vienbalsiai, pristatė VRK vadovė Lina Petronienė.

Nors Seimo rinkimai jau pasibaigė, o didžiausia intriga politinėje erdvėje dabar yra, kas užims ministro pirmininko pareigas, vis dar nėra aišku, kokie politikai priims Seimo nario mandatus 2024-2028 m. Seime. Štai šiais metais Seimo rinkimuose buvo išrinkti 3 dabartiniai europarlamentarai, kurie, nusprendę, kad jie norėtų likti Europos parlamente (EP) turėtų atsisakyti savo Seimo nario mandato, o tokiu atveju, į Seimą patektų kitas jų atstovaujamos partijos atstovas.

Europos Parlamento nariai laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ragina panaikinti vasaros laiką. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europoje laikrodžių rodyklės bus persukamos viena valanda atgal. Laiške, kurį matė agentūra dpa, teigiama, kad dabartinė sistema yra pasenusi ir kad laiko keitimo panaikinimas taip pat atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimą supaprastinti ir sumažinti nebūtiną biurokratinę naštą piliečiams ir palengvinti kasdienį gyvenimą 27 valstybėse narėse.

Europarlamentaras Petras Gražulis Strasbūre balsavo prieš 35 milijardų eurų paskolos suteikimą Ukrainai. Pats Gražulis teisinasi, kad netyčia suklydo, esą Europos Parlamento balsavimo sistema jam per daug sudėtinga. Kitas parlamentaras Virginijus Sinkevičius įtaria, kad Gražulis galėjo tiesiog balsuoti taip, kaip jam nurodė jo frakcija, kuri Ukrainos nepalaiko. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai atnaujino Europos Sąjungos (ES) taisykles, užtikrinančias veiksmingesnį oro eismo valdymą optimizuojant skrydžius, trumpinant vėlavimus ir mažinant jų poveikį klimato kaitai.

Antradienį vykusio balsavimo metu Europos Parlamento (EP) nariai pritarė papildomos, iki 35 mlrd. eurų siekiančios, paramos Ukrainai skyrimui. Numatoma, kad ši Ukrainai teikiama paskola bus padengta Rusijos įšaldyto turto pajamomis. Pranešama, kad ši parama taps esmine Didžiojo septyneto valstybių birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių dalimi.

Petras Gražulis jau spėjo pasižymėti Europos Parlamente. Strasbūre vykusios sesijos metu europarlamentarai diskutavo apie centrinę Europą skandinančius potvynius, svarstė, kaip galima padėti nukentėjusiems ir ką daryti su klimato kaita. Diskusijos viduryje pasisakyti nusprendė ir Gražulis – iškėlė retorinį klausimą, ar potvyniai nėra Dievo bausmė. Bet tokių išsišokėlių kaip Gražulis, Briuselyje yra ir daugiau.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje ES šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje, dėl to sulaukdamas grasinimų iš Maskvos. Kyjivas prašo savo sąjungininkų leisti jam naudoti dovanotus ginklus smogti „teisėtiems“ kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kyla Rusijos lėktuvai, be perstojo bombarduojantys Ukrainą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos. Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išdalijo Europos Komisijos portfelius. Lietuvos kandidatas Andrius Kubilius tampa gynybos ir kosmoso eurokomisaru. Tiesa, kai kuriems opozicijos politikams tai, kad Kubilius kuruos kosmoso sritį – juokinga, o ir gynybos sritis esą nauja, todėl nesant finansavimo gali būti nereikšminga. Konservatoriai naujuoju portfeliu džiaugiasi, sako, kad karo Ukrainoje kontekste jis – vienas svarbiausių.

Europos Parlamento narys iš Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ Balázsas Győrffy`is penktadienį pareiškė, kad atsisako mandato po išvakarėse įvykusio incidento. Politikas tai paskelbė feisbuke, praneša portalas „eurointegration“. Pasak B. Győrffy`io, ketvirtadienio vakarą jis „neblaivus įsivėlė į kivirčą su moterimi, kuris, deja, peraugo į smurtą“. „Nors aš, deja, neprisimenu, kas atsitiko, bet tai, ką padariau, yra nepriimtina.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį didele balsų dauguma perrinko konservatyvių pažiūrų Maltos politikę Robertą Metsolą dar vienai kadencijai Europos Parlamento (EP) pirmininkės poste. Kaip pranešama, R. Metsola 720 vietų turinčiame EP surinko 562 balsus. Ji parlamento pirmininke dirbs ateinančius pustrečių metų. Antradienį EP Strasbūre (Prancūzija) susirinko į pirmąją naujos kadencijos sesiją.

Europos Parlamentas (EP) antradienį Strasbūre renkasi į pirmąją naujos kadencijos sesiją. Tikimasi, kad įstatymų leidėjai perrinks maltietę Robertą Metsolą šios institucijos pirmininke. Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) narė R. Metsola turėtų būti išrinkta dar vienai pustrečių metų kadencijai. Prieš tai jos politinė grupė birželio mėnesį vykusiuose EP rinkimuose iškovojo 188 mandatus.

Seime antradienį prisiekė nauja parlamentarė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka. Ji pakeitė į Europos Parlamentą išrinktą „valstietį“ Aurelijų Verygą. J. Rojaka buvo išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše į Seimą, tačiau dirbs demokratų frakcijoje.

Antradienį Seime prisieks į Europos Parlamentą (EP) išrinktą Aurelijų Verygą pakeisianti parlamentarė, ekonomistė Jekaterina Rojaka. Nors A. Veryga į Seimą išrinktas daugiamandatėje apygardoje pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą, politikė jungsis ne prie Seimo „valstiečių“, o Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. „Jungsiuosi prie man vertybiškai artimos Demokratų frakcijos Seime ir dirbsiu su komanda, su kuria anksčiau sėkmingai dirbome Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje...

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) jungiasi prie Vengrijos premjero Viktoro Orbano buriamos frakcijos Europos Parlamente „Patriotai už Europą“. Tai pirmadienį tinkle X patvirtino vyriausybės atstovas Zoltan Kovacsas. Ši frakcija gali tapti trečia stipriausia jėga naujajame Europos Parlamente.

Naujasis Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano suburtas kraštutinių dešiniųjų partijų aljansas Europos Parlamente atitinka sąlygas, reikalingas frakcijai suformuoti. Šeštadienį prie aljanso prisijungus kraštutinei dešiniajai Danijos liaudies partijai ir Belgijos kraštutinių dešiniųjų „Vlaams Belang“, partijų aljansas turi reikalingą skaičių europarlamentarų iš septynių šalių.

Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas sekmadienį paskelbė apie naujo ES parlamentinio aljanso su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio Čekijos premjero Andrejaus Babišo centristų grupe sukūrimą. V. Orbanas, kurio šalis pirmadienį perima ES pirmininkavimą, jau seniai prieštarauja „Briuselio elitui“, pastaruoju metu kaltindamas Briuselį karo Ukrainoje kurstymu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sekmadienį paskelbė, kad kartu su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio čekų premjero Andrejaus Babišo Čekijos centristų frakcija nori sudaryti naują aljansą Europos Parlamente (EP). „Prisiimame atsakomybę įkurti šią naują platformą ir naują frakciją.

Briuselyje šalių vadovai pasidalino svarbiausius Europos Sąjungos postus. Tačiau yra nepatenkintų: Italijos premjerė Giorgia Meloni nesutinka su Ursulos von der Leyen, Kajos Kallas ir Antonijaus Koštos kandidatūromis. Mat nepaisant kraštutinių dešiniųjų proveržio Europos Parlamento rinkimuose, visi kandidatai – centristai. Aukščiausio lygio susitikime Briuselyje išdalinti svarbiausi Europos Sąjungos postai. Ursula von der Leyen tęs darbus Europos Komisijoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą Seimo rinkimuose ves Aurelijus Veryga, o partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis parlamentaro posto nesieks. Tokį sprendimą penktadienį patvirtino partijos taryba. A. Veryga, sėkmės atveju, bus siūlomas į premjero postą. „LVŽS taryba nusprendė, kad į rinkimus sąrašą ves Aurelijus Veryga. Jis, jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga formuos Vyriausybę, galės tapti premjeru.

Naujai išrinkti europarlamentarai jau kraustosi į Briuselį. Belgijos sostinėje apsilankęs Petras Gražulis ieško savo vietos parlamento politinėse grupėse, tačiau kol kas jo niekas nenori priimti. Gražulis politinių grupių atstovams pasakoja, neva Lietuvoje yra politinis kalinys, su kuriuo bando susidoroti konservatoriai. Antrą kadenciją Briuselyje dirbanti konservatorė Rasa Juknevičienė Gražulį perspėja, kad europarlamente jis negalės elgtis taip neadekvačiai, kaip Seime.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Mandatus naujos kadencijos Europos Parlamente iškovojo aštuonios partijos. Daugiausia – tris – gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę beveik 21 proc. rinkėjų balsų. Du laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija su 17,6 proc. balsų. Po vieną mandatą pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96 proc.), Laisvės partija (7,93 proc.

Kad Europos Parlamente būtų suformuota politinė frakcija, reikia 23 europarlamentarų iš septynių skirtingų šalių, penktadienį rašo leidinys „Politico“. Leidinys „su pasididžiavimu“ pristato savo paties sudarytą „keistuolių frakciją“, į kurią surinko 23 keisčiausius, labiausiai ekscentriškus ar tiesiog juokingiausius praėjusį savaitgalį išrinktus EP narius. Pasak „Politiko“, jei jie suvienytų jėgas, tai atitiktų visus kriterijus ir galėtų sudaryti savo frakciją. Ar jie tai padarys? Ne.

Lietuvoje sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose gausiausiai balsavo Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos piliečiai, antradienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Komisijos duomenimis, balsuoti Lietuvoje teise pasinaudojo 228 Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Iš viso tokią teisę turėjo 7060 asmenų. Anot VRK, Lietuvos atstovus į EP rinko 53 Vokietijos, 46 Lenkijos, 22 Latvijos piliečiai, 18 prancūzų, 17 italų ir 11 olandų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo nenustebino sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose triumfavęs iš Seimo pašalintas parlamentaras Petras Gražulis. „(P. Gražulio išrinkimas – ELTA) nenustebino visiškai. Visada atsiranda žmonių, kurie išnaudoja dalies žmonių nuotaikas ir daro tai pakankamai gudriai – kalbu apie poną Vaitkų prezidento rinkimuose, apie poną Gražulį ne tik EP rinkimuose, bet ir daugybėje kitų rinkimų.

Sėkmingais partijai Europos Parlamento (EP) rinkimais besidžiaugiančių „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad opozicija dar neturėtų užmigti ant laurų prieš artėjančius Seimo rinkimus. „Matome, kad vis tik opozicijai nepavyko atvesti savo rinkėjų. (...) Tie, kas skina pergalės žiedlapius reitinguose, matyt, neturėtų to daryti per anksti.

Pasibaigus rinkimams į Europos Parlamentą, kurių metu stebėtas išaugęs krašto dešiniųjų partijų populiarumas, ir paskelbus negalutinius rinkimų rezultatus, pergalę šventė ES centro dešinieji, o Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen šansai pasilikti dar vienai kadencijai ženkliai padidėjo. „Šiandien – gera diena EPP“, – sekmadienio naktį pasirodžius pirmosioms prognozėms sakė U. von der Leyen, omenyje turėdama Europos liaudies partijos frakciją.

Šiaurės šalyse per sekmadienį įvykusius Europos Parlamento rinkimus sustiprėjo kairiųjų ir žaliųjų partijos, o parama kraštutinių dešiniųjų jėgoms smuko, rodo oficialūs negalutiniai rezultatai.

Europos Parlamento rinkimuose 2 mandatus iškovoję socialdemokratai rinkimų rezultatus vertina gerai, bet prikandę lūpą laukia rudens Seimo rinkimų. Jie tikisi, kad tuomet aktyvumas bus didesnis ir rinkimus laimės jie, o ne valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kaip kad nutiko dabar. „Tai tas rezultatas, kuris esant tokiam mažam rinkėjų aktyvumui, matyt, kitoks ir negalėjo būti.

Europos Parlamento rinkimai pasibaigė visoje Europoje, o Lietuvoje juos laimėjo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie iškovojo 3 mandatus iš 11 Lietuvai skirtų vietų.

Dabartinė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paskelbė, kad antradienį įvyks pirmasis oficialus ES politinių frakcijų lyderių susitikimas po visuotinių ES rinkimų. R. Metsolos teigimu, naujasis parlamentas „pradės dirbti tuojau pat. Jau antradienį.

Sekmadienį Lietuva išsirinko 11 Europos Parlamento (EP) narių. Artimiausius kelerius metus jie ne tik spręs pagrindinius Europos Sąjungos politinius reikalus, bet ir mėgausis įvairiomis privilegijomis. Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į EP pateko Konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga.

Politologų teigimu, sekmadienį pasibaigusių Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai kai kurioms politinėms jėgoms siunčia įspėjamuosius signalus. Ekspertai mano, po rinkimų tapo akivaizdu, kad iš Lietuvos politinio žemėlapio gresia išnykti „darbiečiams“. Taip pat, pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, nėra kuo džiaugtis ir apie būsimas pergales pastaruoju metu kalbėjusiems socialdemokratams, kurie, nepaisant prezidento paramos, aukštų reitingų ir vadovaujami Vilijos ...

Didžiausia Belgijos kraštutinių dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, pasiekė laimėjimų, bet mažiau nei prognozuota. Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.

Didžiausia Belgijos kraštutinių dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, pasiekė laimėjimų, bet mažiau nei prognozuota. Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.

Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose aiškia persvara laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas. PvdA ir „GroenLinks“ iškovojo aštuonis mandatus iš 31 – tai yra vienu mažiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai. Antroje vietoje liko radikalaus dešiniojo populisto Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija (PVV), kuri smarkiai pagerino savo rezultatą ir turės šešis mandatus.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus opozicijoje esantiems liberalams, praėjus kelioms savaitėms, kai buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, sekmadienį pranešė jo partija. R. Fico kairiųjų nacionalistų partija „Smer-SD“ feisbuke paskelbė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai Progresyviosios Slovakijos partijai“ ir jos naujiesiems Europos Parlamento nariams.

Skelbiami Europos Parlamento rinkimų rezultatai: triumfuoja konservatoriai, socialdemokratai – antroje vietoje. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus, o antroje vietoje liko socialdemokratai su dviem mandatais. Į Europos Parlamentą vyks ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis. Kas keliauja į Europos Parlamentą? Iš TS-LKD mandatus pelnė Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas.

Neoficialius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus įvertinęs buvęs Seimo narys Petras Gražulis įsitikinęs, kad į Briuselį išvykti jam nepavyks. Pasak Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) keliamo politiko, tautines vertybes išpažįstančių partijų galimybes gerai pasirodyti EP rinkimuose sumažino politinių jėgų susiskaldymas. „Jau dabar pagal tuos rezultatus mandato tikrai nesitikime, bet gal kokius 3,5 proc. balsų gausime per Lietuvą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad partija Europos Parlamente (EP) užtikrintai jau laimėjo vieną mandatą. Tiesa, anot partijos vadovo, rezultatams įtakos turės po vieną mandatą pasidalinusios partijos, tarp jų ir Petro Gražulio vedama „Tautos ir teisingumo sąjunga“ . „Šimtu procentu (vienas mandatas garantuotas – ELTA), jau seniai ir neabejotinai.

Dar vienos kadencijos Europos Parlamente (EP) siekiantis konservatorius Andrius Kubilius sako, kad, vertinant išankstinius neoficialius EP rinkimų rezultatus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau užsitikrino bent du mandatus. Ar pavyks gauti dar vieną, anot politiko, priklausys nuo didžiųjų apylinkių rezultatų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) užsitikrino bent vieną mandatą Europos Parlamente (EP), remdamasis stebėtojų duomenimis teigia partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis. „Turime apie 7 proc. balsų. Jeigu tiksliai, galbūt 6,5 proc., optimistiškai ir virš 7 proc. Tai užtikrintai peržengėme rinkimų barjerą ir LLRA-KŠS gauna mandatą EP“, – žurnalistams sekmadienį vakare teigė W. Tomaszewskis.

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos liaudies partija (EVP) vėl tapo stipriausia jėga. Centro dešinysis aljansas tikriausiai iškovojo 181 mandatą, sekmadienio vakarą pranešė Europos Parlamentas, nurodydamas į prognozes, informuoja agentūra „Reuters“. Šias duomenimis, socialdemokratai užėmė antrąją vietą ir turės 135 atstovus. Toliau eina liberali frakcija „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“), iškovojusi 82 vietas.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tikisi, kad kaip įmanoma daugiau europiečių pasinaudojo teise balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, šio balsavimo rezultatai parodys, kuria kryptimi Bendrija turės sukti ateinančius penkerius metus. „Per pastarąsias dienas ir šiandien 360 mln. europiečių pasisakė, kuria kryptimi Europos Sąjunga turėtų pasukti per ateinančius penkerius metus.

Suomijoje per Europos Parlamento rinkimus savo pozicijas smarkiai pagerino kairieji. Pirmosios prognozės rodo, kad Kairiųjų aljansas surinko 17,4 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Tai 10,5 procentinio punkto daugiau, lyginant su 2019 m. EP rinkimais, pranešė suomių storis „Yle“. Tai yra didžiausias prieaugis tarp visų partijų. Stipriausia jėga liko ministro pirmininko Petterio Orpo konservatyvi Koalicijos partija, kuri, remiantis prognozėmis, gavo 24,4 proc. balsų.