ž. šilėnas

Seime – sukilimas prieš vaikų darželius sodų bendrijose. Jau rugsėjo pradžioje penkios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės įregistravo įstatymo pataisą, kuria siekia, kad soduose būtų organizuojamas laisvalaikis, augalininkystė, o ne fizinė ar juridinė veikla. Tokią pataisą inicijavo Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Laimutė Matkevičienė bei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Nors bankininkystės sektoriaus atstovai sumažino citatų kiekį kone penktadaliu, pirmąją vietą šių metų pusmetį komunikacijos dešimtuke vėl susigrąžino bankininkystės atstovas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pernai trumpam užleidęs lyderio poziciją itin aktyviai komunikavusiam Laisvosios rinkos instituto prezidentui Žilvinui Šilėnui. Kitaip nei pernai, pagal pasisakymų kiekį TOP10 dominuoja nebe bankininkai, o kitų sričių ekspertai.

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Geriausias Lietuvos futbolininkas Fiodoras Černychas išvyksta į Maskvą. Vis dėlto, už jį sumokėta suma – lašas jūroje, lyginant su tuo, kaip klubai taškosi pinigais, įsigydami ryškiausias planetos žvaigždes. Ar tokios protu nesuvokiamos sumos normalu? Futbolas eina verslo keliu Transfermarkt.com praneša, kad Maskvos „Dinamo“ už F. Černychą sumokėjo 300 tūkstančių eurų. Portalas geriausią dviejų pastarųjų metų šalies futbolininką vertina 1,25 milijono.

Lietuvos sporte – naujovė. Vilniuje pirmąkart organizuojama trijų dienų „LTeam Konferencija“. Sportas yra pramonė „LTeam Konferenciją“ organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Organizatoriai akcentuoja, kad sportas nėra tik judesys ar rezultatas. Tai – hobis, pramoga, darbas, laisvalaikis, gyvenimo būdas, verslas. Vienu žodžiu – pramonė. Konferencijoje kalbama dopingo, medicinos, finansų, teisės, vadybos, komunikacijos, psichologijos ir kitomis temomis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai sveikina tokią idėją, bet priduria, jog ji atveria galimybę „pasipinigauti“ keliant mokesčius.

Ar kada pagalvojote, kiek per metus sumokate privalomojo sveikatos draudimo? O kiek jūsų sveikatos priežiūra kainuoja valstybei? Jei esate dirbantis, sveikas žmogus, greičiausiai lankydamasis pas daktarus išnaudojete vos kelis procentus savo įmokėtos sumos. Kita suma panaudojama šlubuojančiai Lietuvos sveikatos sistemai išlaikyti. Ekonomistai sako, kad PSD yra ne kas kita, kaip teisingumo principui nusižengiantis mokestis.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

Naujausias Lietuvos savivaldybių tyrimas atskleidė, geriausias sąlygas gyventojams suteikiančias savivaldybes. Analizuojant sudarytą reitingą galima išskirti, kuriose savivaldybėse žmonės gauna geriausias komunalinio ūkio, transporto, švietimo bei sveikatos ir socialinės rūpybos paslaugas.

Ekonomistai Lietuvoje mėgsta skambinti pavojaus varpais. Ypač tada, kai šalį sudrebina naujos ir netikėtos grėsmės. Šiuo metu panašiai kalbama apie „Brexit“ įtaką. Lietuvos banko ekspertai prieš kelias dienas pasidalijo daugeliui ekonomistų netikėtomis prognozėmis Lietuvai. Vienas įdomesnių faktų – Lietuvai ateityje gali kilti keblumų ne dėl anksčiau taip dažnai minėtos Rusijos, o dėl Didžiosios Britanijos. Tiesa, ekonomistai net ir čia nėra vieningi.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, jog anksčiau ar vėliau automobilių mokestis Lietuvoje turės būti įvestas, mat apie tai mums vis primena tarptautiniai ekspertai. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai kritiškai vertina ministrės idėją, mat, anot jų, automobilių mokestis šalia kitų mokesčių sukeltų net trigubo ar keturgubo apmokestinimo efektą, smarkiai smogtų ne tik senjorams, bet ir didesnėms šeimoms.

Politikams nenumaldomai keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ekonomistai perspėja, kad toks staigus kilimas gali pridaryti žalos ekonomikai. Lyg prieš pusmetį nebūtų įsigalioję 350 eurų MMA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo jį dar kelti – iki 380 eurų. Tai būtų jau šeštas MMA pakėlimas nuo 2012 metų, kuomet jis siekė 230 eurus. Pažvelkime, kokį poveikį ekonomikai turėjo ankstesni didinimai. „Vienas paaiškinimas yra elementariai aritmetinis.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Politikams vis žadant didesnes pensijas ir orią senatvę, situacija nesikeičia, pensininkai skundžiasi ir net savo teises į orią senatvę gina teismuose. O kas laukia dar tik po keliasdešimt metų būsimų pensininkų ir kokių pensijų jie gali tikėtis? Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į pensiją. „Jeigu niekas nesikeis, tai kai mes išeidinėsime į pensiją, tai pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į ją.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas pasibaisėjo Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko siūlymo panaikinti galimybę žmonėms savo 2 proc. SODRAI pervedamų įmokų pervesti į kaupiamąjį pensijos fondą. „Apiplėšimas“, – socialine tinkle „Facebook“ trumpai parlamentaro siūlymą apibūdino ekonomistas. Portalui tv3.lt Ž. Šilėnas priminė, kad šiuo metu savo 2 proc. įmokų SODRAI galime pervesti į privatų pensijų fondą – taip veikia II pakopos pensijų kaupimas.

Prieš porą dienų ekonomistui Nerijui Mačiuliui pasidalinus liūdniausiu jo darytu grafiku, lyg virusas blogų naujienų virtinė pradėjo plisti ir kitų ekonomistų socialinio tinklo paskyrose. Nauja mada virto tarsi lenktynėmis, kas pavaizduos didesnę Lietuvos bėdą – nuo atlyginimų, BVP, turtinės nelygybės iki skolose skendinčios „Sodros“. tv3.lt primena, kad viskas prasidėjo nuo N. Mačiulio įrašo socialiniame tinkle „Facebooke“, kuris parodė, jog Lietuvos mokytojai uždirbai mažiausiai.

Lietuvoje gyventojų skaičiui jau daugiau nei dvidešimt metų mažėjant, savivaldybių administracijos plečiasi. 2011-2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 proc., - rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktame tyrime. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

Po vidurio kadencijos rinkimų Jungtinių Valstijų Kongrese pasikeitusi jėgų pusiausvyra turėtų pagreitinti derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP). Pasiekus susitarimą, džiaugtis galės ne tik prezidentas Barackas Obama, bet ir Lietuvos verslininkai bei vartotojai. Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala sako, kad, respublikonams užsitikrinus daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, susidarė kur kas palankesnė politinė padėtis TPIP pasirašymui.

Nuo spalio 1 dienos mažiausias algas gaunantys darbuotojai pamaloninti 35 litais didesne minimalia alga. Ar tai suteiks jiems daug džiaugsmo, težino jie patys, o naujienų portalo balsas.lt kalbinti ekonomistai ir rinkos ekspertai minėjo, kad tie 25 litai, kurie po mokesčių pasieks minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų kišenes jų gyvenimo ženkliai nepagerins.

Staigus neplanuotas sąnaudų padidėjimas metams einant į pabaigą neabejotinai turės įtakos tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, kuriems nežinia iš kur teks sukrapštyti papildomų pinigėlių.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad akcizai Lietuvoje pagal perkamąją galią yra žymiai per dideli. Jis priminė, kad alkoholio, degalų akcizai ir taip yra didžiausi Europos Sąjungoje, dėl to, pensijų kompensavimui akcizų didinimas nėra tinkama priemonė. „Tai yra tokia suma (pensijų kompensavimui reikalinga suma - Balsas.lt), kaip vidutines pajamas gaunančių žmonių šeimoje 10 litų.

Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau perkelia savo veiklą ir buveines iš Lietuvos. 33-ajame Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamo Lietuvos ekonomikos tyrime tam skirta daugiau dėmesio nei įprastai. Pasak LLRI ekspertų tokias verslininkų nuotaikas ir sprendimus lemia nuolat besikeičiantys įstatymai ir nepastovi mokestinė aplinka. 70 proc. apklaustų rinkos dalyvių teigė, kad kad per pastaruosius 5 metus verlsui nepalankių valdžios sprendimų buvo kaip niekad daug. 91 proc.

 Giedrė Sankauskaitė Aistros dėl žemės (ne) pardavimo užsieniečiams Lietuvoje, atrodo, įkaito iki maksimumo. Vieni kalba apie pagrindinių ES teisių pažeidimus, jeigu būtų surengtas referendumas ir įteisintas draudimas, kiti – apie lietuvių teisę saugoti gimtąją žemę. „Esame savarankiška tautinė valstybė, nors ir priklausome Europos Sąjungai (ES), – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ kalbėjo Seimo narys Rytas Kapčinskas. – Manau, kad turime ginti savo tautinius ir valstybinius interesus.

Giedrė Sankauskaitė Kitais metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau šuolio tikėtis dar anksti. 2014 m. Lietuvos BVP turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos didės apie 2,6 proc. Taip rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas, kurį atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (LLRI). „Tai kaip laisvai plaukiantis laivelis, kurį labai lengva apversti”, – trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jurgita Čeponytė, „Pinigų karta“ Nubudę 2013-aisiais pamatėme ne tik didesnį skaičių kalendoriuose, bet ir degalinių švieslentėse 12 ct ūgtelėjusią dyzelino kainą. O jau kovą ir cigaretes rūkoriai pirks vidutiniškai 30 centų brangiau. Biudžeto prievaizdai trina rankomis, kad į šalies taupyklę bus surinkta daugiau, tačiau yra verslininkų, kurie rankas trina dar džiaugsmingiau, nes žino, jog daug didesnį pyrago gabalą nukniauks jie.

Pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą Lietuva pasaulyje yra 127 vietoje iš 187 valstybių, Europos Sąjungoje (ES) – šešta nuo galo, skelbiama antradienį pristatyto Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (1)“ ataskaitoje.

Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet pats biudžetas ir jo priėmimo aplinkybės abejingų nepalieka ir sulaukia nemažai kritikos. Politologo Alvydo Medalinsko manymu, per tris kadencijas nepadaryta jokios pažangos.

Kadenciją baigusią Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentę keičia Žilvinas Šilėnas. R. Vainienė toliau dirbs institute specialiąja eksperte ir vadovaus strateginiams instituto projektams. Ž. Šilėnas veiklą institute pradėjo 2006 m. Pastaruoju metu jis dirbo vyresniuoju ekspertu konkurencijos, energetikos ir transporto politikos srityse, dalyvavo Saulėlydžio ir Saulėtekio darbo grupių veikloje.

Ekonomika.lt šaltinių duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė palieka pareigas. Jos vietą užims instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. Pasak R. Vainienės, jos pasitraukimo priežastis – pasibaigusi vadovavimo LLRI kadencija. Apie išėjimą ji antradienį el. laišku informavo LLRI rėmėjus.

Stebint įvairiausius absurdiškus draudimus, kuriuos valdžia įveda suaugusiems, save ir valdžią išlaikantiems žmonėms, kartais darosi keista, kaip tokiems draudimams žmonės nepasipriešino iš pat pradžių. Bet valdžia nebūtų valdžia, jei nebūtų gudri. „Skaldyk ir valdyk“ principas ne veltui yra klasika. Įsivaizduokime, kad valdžia sugalvoja nepopuliarų draudimą? Pvz., uždrausti bučiuotis. Aišku, iš karto tokio visuotinio draudimo įvesti nepavyks. Tad daroma po truputį.

Geležinkelių reformos Lietuvoje esmė – pasiekti, kad pervežimai ir infrastruktūra nebūtų vienose rankose. Panašių žingsnių Europos Komisija imasi ir kitose srityse. Štai 3-iasis ES energetikos paketas atskiria dujų pardavimą ir vamzdynus, elektros energijos gamybą  ir tinklus. Žiūrint apibendrintai, visos šios ES iniciatyvos panašios tuo, kad siekia konkurencijos tose ūkio šakose, kuriose valdžios sprendimais buvo įsitvirtinusios vertikaliai integruotos valstybinės įmonės.

Konkurencijos priežiūros institucijos Lietuvoje karts nuo karto „sublizga“ bausdamos privačias įmones. Konkurencijos taryba gali išrašyti tūkstantines baudas dekupažo priemonių pardavėjams, bet yra bejėgė prieš konkurenciją akivaizdžiai ribojančius valdžios sprendimus. Visiems rūpimos degalų kainos Lietuvoje aukštos ne dėl privačių įmonių, o dėl valdžios sprendimų: didelių mokesčių ir konkurencijos ribojimo. Lietuvoje mokesčiai sudaro daugiau nei pusę degalų kainos. Apie 40 proc.

Oficialūs duomenys rodo, kad kas penktas žmogus Lietuvoje gauna minimalią algą. Rugsėjį „Spinter tyrimai“ atlikta namų ūkių finansinės padėties analizė parodė, kad gyventojai, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 687 litų į rankas, didžiausią pajamų dalį išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (39 proc.) bei būsto komunaliniams mokesčiams (20 proc.