Latvija kviečia Baltijos valstybes prisidėti prie elektros energijos rinkos kūrimo, sako Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas.
Reikėtų sujungti Latvijos, Lietuvos ir Estijos aukštos įtampos tinklus ir suformuoti bendrą perdavimo sistemos operatorių, aiškina Gerhardas. Anot Latvijos ministro, Baltijos šalys yra mažos, todėl Švedija jungtį su Latvija suprastų kaip jungtį su visomis Baltijos valstybėmis. Todėl reikia įsteigti bendrą Baltijos valstybes jungiantį perdavimo sistemų operatorių, mano K. Gerhardas.
Jis tvirtina, kad Latvijos Kurzemės ir Švedijos jungtis būtų 150 km trumpesnė ir pigesnė.
LRT: Latviai elektros tiltui į Švediją siūlo savo šalį
Elektros tiltas iš Lietuvos į Švediją galėtų kainuoti nuo 1,78 iki 2,2 mlrd. Lt. Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neigia, kad jo šalis sutinka dalyvauti elektros tilto tarp Lietuvos ir Švedijos projekte.
Pasak I. Guodmanio, ekonomiškai naudingiau būtų elektros kabelį tiesti iš Latvijos pajūrio. Tokią idėją palaiko ir latvių energetikos kompanija. I. Guodmanis jau anksčiau yra pabrėžęs, jog tiltą tiesiant iš Latvijos, projektas atpigtų 100 mln. eurų.
Latvių premjero nuomone, kabelį tiesti Rygos įlankos dugnu būtų kur kas paprasčiau, o Lietuva prie jo galėtų prisijungti ateityje. Latvija abejoja ir tuo, ar elektros tiltas iš Lietuvos apskritai atsipirktų. Prieš apsispręsdami dėl jungties latviai esą norėtų ir daugiau aiškumo dėl būsimos atominės jėgainės projekto.
Latvijos įmonės „Latvenergo“ atstovai savo ruožtu neslepia suinteresuotumo įgyvendinti atskirą Latvijos projektą su Švedija. Bendrovė netgi sutinka savo lėšomis parengti galimybių studiją apie elektros tilto Latvija–Švedija ekonominę naudą.
Tuo metu Premjeras Gediminas Kirkilas antradienį Lietuvos radijui teigė, kad Latvija ginčijosi dėl vietos, tačiau Lietuva esą įrodė, jog vieta netoli Būtingės naftos terminalo yra tinkama.
Galimybių studija parodė, kad nuo 700 iki 1 tūkst. megavatų galios elektros tiltas iš Lietuvos į Švediją galėtų kainuoti nuo 1,78 iki 2,2 mlrd. Lt. Anksčiau „Lietuvos energijai“, o dabar „Leo LT“ vadovaujantis Rymantas Juozaitis yra sakęs, jog manoma, kad investicijos atsipirktų per 10 arba 15 metų.
LEO LT: Steigiame tarptautinių jungčių bendrovę
Šiandien įvyko LEO LT dukterinės bendrovės „InterLinks“ steigiamasis susirinkimas, pradėtos jos registravimo procedūros. Steigiamos įmonės generaliniu direktoriumi laikinai išrinktas LEO LT valdybos narys ir Strateginių projektų direktorius Saulius Spėčius.
Bendrovės tikslas – tarpsisteminių elektros jungčių, sujungsiančių Lietuvos ir kitų energetikos sistemų elektros perdavimo tinklus, projektų vystymas ir įgyvendinimas. R. Juozapaičio teigimu, bendrovė rūpinsis jungtimi į Švediją, o sprendimai dėl kitų jungčių bus priimti vėliau.
Įstatinis „InterLinks“ kapitalas – 500 tūkstančių litų. 100 procentų naujosios bendrovės akcijų priklausys LEO LT. Įmonė bus registruota Vilniuje, Žvejų g. 14. Iki rugpjūčio 1 d. „InterLinks“ tikimasi įregistruoti Juridinių asmenų registre. Sprendimą steigti tarptautinių jungčių bendrovę LEO LT valdyba priėmė liepos 16 d., jos įstatai pasirašyti liepos 22 d.
61,7 proc. LEO LT akcijų valdo LR Vyriausybė, 38,3 proc. – „NDX energija“.
