latvenergo

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo beveik tris kartus iki 98,2 mln. eurų (pernai – 33 mln. eurų), jos pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) siekė 0,58 mln. eurų (0,19 mln. eurų nuostolio). Pasak „Elektrum Lietuvos“ direktoriaus Martyno Gigos, šių metų pradžia įmonei buvo sėkmingiausia per visą 15 metų veiklos Lietuvoje istoriją.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ bendrovė „Elektrum Lietuva“ du 117 megavatų (MW) galios saulės parkus investuos beveik 80 mln. eurų – jie per metus pagamins 133 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros.  60 mln. eurų vertės 91 MW saulės parkas iškils Klaipėdos rajone, Kiškėnuose, o  17 mln. eurų vertės 26 MW galios parkas – Rokiškio rajone, Ažumiškyje, trečiadienį pranešė bendrovė.

Latvijos valstybinė elektros energetikos monopolininkė „Latvenergo“ pranešė planuojanti iki 2026 metų šalyje ir užsienyje įgyvendinti 600 megavatų (MW) galios atsinaujinančios energijos projektus. Bendrovė tikisi, kad iki 2030-ųjų jos atsinaujinančiosios energijos projektų bendra galia išaugs iki 2300 MW.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa gali pabranginti elektrą galutiniams vartotojams, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ vadovas. Pasak Ario Žiguro, priimtas politinis trijų Baltijos valstybių sprendimas iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo – sinchronizavimo su Rusijos bei Baltarusijos elektros sistemomis, ir sinchronizuotis su Vakarų Europa.

Baltijos regiono dujų rinkos 2017 metais laukia nemaži pokyčiai - panaikinus „Latvijas gaze“ monopolį ir rinkoje atsiradus Latvijos dujų vartotojams, turėtų išaugti konkurencija. Lietuva, dujas šiuo metu perkanti iš dviejų tiekėjų - Norvegijos „Statoil“ ir Rusijos „Gazprom“ - turėtų pajusti ne tik dėl to, kad „Gazprom“ varžysis su pasauliniais suskystintų dujų (SGD) tiekėjais, bet ir dėl konkurencijos tarp pačių trijų šalių dujų prekybos bendrovių.

Latvijos dujų rinkos monopolininkė „Latvijas gaze“ prašo energetikos rinkos reguliuotojo leidimo laikinai neleisti tretiesiems asmenims naudotis Latvijos dujų perdavimo tinklais. Tai reiškia „Latvijas gaze“ siekį ir toliau blokuoti dujų importą iš Klaipėdos suskystintų gamtinių (SGD) terminalo.

Praėjusiais metais „Latvenergo“ grupės grynasis pelnas siekė 42,3 mln. eurų, o pardavimai į kaimynines rinkas – Lietuvą ir Estiją – išaugo trečdaliu. Kompanijos investicijos infrastruktūros atnaujinimui sudarė 225,5 mln. eurų, 70 proc. jų skirta tinklų rekonstrukcijoms. Bendrovės pajamos 2013 m. augo 3 proc. ir siekė 1,1 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius didėjo 2 proc. ir buvo 2,49 mlrd. eurų.

Per metus nuo elektros energijos gamintojo „Latvenergo“ dukterinės mažmeninės elektros energijos pardavimo kompanijos „Elektrum“ Lietuvoje ir Estijoje veiklos pradžios 2012 metų rugsėjo 18 dieną, rinkos dalis Baltijos šalyse augo ir dabar siekia 34 proc. Tuo tarpu klientų skaičius per šį laikotarpį Lietuvoje padidėjo 3,75 karto. „Pilnai atsivėrus laisvajai rinkai regione, į ją įsiliejo naujų klientų segmentas.

Remiantis konsoliduotais audituotais „Latvenergo“ 2013 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, kompanijos rinkos dalis Baltijos šalyse išaugo dvigubai ir šiuo metu siekia 34 proc. „Latvenergo“ Grupės pajamos, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nekito ir siekė 1,084 mlrd. litų. „Latvenergo“ Grupės pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 2 proc. Bendrovė pardavė 2,402 GWh elektros mažmeninėms kompanijoms Baltijos šalyse.

Remiantis metine audito ir tvarumo ataskaita „Latvenergo“ Grupės apyvarta praėjusiais metais siekė 3,7 mlrd. litų ir buvo 10 proc. didesnė nei 2011 m. Grupės pelnas 2012 m. buvo 176 mln. litų, o parduotos elektros energijos kiekis mažmeninėje visoje Baltijos šalių rinkoje siekė 8,287 GWh ir tai sudarė 33 proc. rinkos. 13 proc. elektros buvo parduota Lietuvai ir 6 proc. Estijai per dukterines mažmeninės prekybos bendroves. „Elektrum Lietuva“ pardavė 1058 GWh ir šiuo metu užima 11 proc.

Nuo sausio 23-iosios į NASDAQ OMX Baltijos Skolos vertybinių popierių sąrašą įtraukiama Latvijos valstybinės bendrovės "Latvenergo" pirmoji obligacijų emisija. Nuo šios dienos visi potencialūs investuotojai galės pirkti ir parduoti šių obligacijų reguliuojamoje rinkoje. Latvijos energetikos infrastruktūros bendrovė "Latvenergo", kurios pagrindinė veikla - elektros ir šilumos energijos gamyba ir pardavimas, išleido pirmąją penkerių metų trukmės, 20 mln.

Šią savaitę AB „Latvenergo“ baigė platinti pirmąją obligacijų emisiją už 20 mln. eurų (69 mln. litų). Paklausa viršijo pasiūlą 4,6 karto – bendrovei pateikta daugiau nei 90 mln. eurų (310 mln. litų) vertės obligacijų pirkimo pavedimų. Obligacijų pajamingumas platinimo pabaigoje siekė 2,8 proc. „Investuotojai iš visų Baltijos šalių įvertino „Latvenergo“ stabilumą ir ateities augimo perspektyvas. Emisijos rezultatai pranoko lūkesčius ir tai rodo, kad priėmėme teisingą sprendimą.

Didžiausias įmonių aktyvumas renkantis elektros energijos tiekėją pastebėtas artėjant galutiniam terminui – gruodžio 10 d. Iki šios dienos nepasirinkusios tiekėjo įmonės, nuo kitų metų sausio 1 d. mokės už elektrą garantiniu tarifu – penktadaliu brangiau. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, 50 proc. visų sutarčių dėl elektros tiekimo kitiems metams buvo sudarytos per paskutiniąsias kelias savaites.

Finansų ir kapitalo rinkos komisija užregistravo bazinį Latvijos energetikos kompanijos „Latvenergo“ obligacijų emisijos programos prospektą ir leis platinti viešą obligacijų emisiją. Planuojama, kad obligacijų vertė sieks 50 mln. latų (248 mln. litų) arba atitinkamai eurais. „Bazinio prospekto paskelbimas rodo, kad „Latvenergo“ Grupė pasirengusi išleisti obligacijas artimiausiu metu palankiomis rinkos sąlygomis.

Suomija pasiekė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas būtų statomas jų šalyje, ir šis klausimas jau beveik galutinai nuspręstas. Apie tai per įmonės „Latvenergo“ konferenciją pareiškė kompanijos „Itera Latvija“ vadovas Jūris Savickis. Jis susipažino su dokumentacija, susijusia su šio proceso eiga Europos Komisijoje. Pasak J. Savickio, pastebimi trys etapai: pirmajame buvo minima Latvija, antrajame - Estija, o dabar - Suomija.

Suomija pasiekė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas būtų statomas jų šalyje, ir šis klausimas jau beveik galutinai nuspręstas. Apie tai per įmonės „Latvenergo“ konferenciją pareiškė kompanijos „Itera Latvija“ vadovas Jūris Savickis. Jis susipažino su dokumentacija, susijusia su šio proceso eiga Europos Komisijoje. Pasak J. Savickio, pastebimi trys etapai: pirmajame buvo minima Latvija, antrajame - Estija, o dabar - Suomija.

Pirmoji rudens audra be elektros paliko tūkstančius Latgalės gyventojų, pranešė Latvijos bendrovė „Latvenergo“. Daugiausia žalos stiprus vėjas pridarė pietų Latgalėje – čia užfiksuota 700 elektros tiekimo gedimų, daugiausiai – Daugpilio ir Kraslavos savivaldybių apylinkėse. Nuo pat 6 val. ryto elektros gedimai yra šalinami. Nepaisant stipraus vėjo, avarinės brigados elektros energijos tiekimą atnaujino tūkstančiams vartotojų ir šiuo metu be elektros likę apie 10 tūkst. vartotojų.

Latvijos elektros prekybos kompanija „Latvenergo“ paskelbė keičianti savo prekės ženklą Lietuvoje ir nuo trečiadienio oficialiai vadinsis „Elektrum Lietuva“. Toks pats žingsnis bus žengtas ir Estijoje – Estijos elektros prekybos bendrovę pervadinant į „Elektrum Eesti“. Antradienį surengtoje konferencijoje kompanijos atstovai teigė, kad šiuos metus turėtų užbaigti aptarnaudami 11 proc. Lietuvos rinkos klientų, o kitąmet planuoja aprėpti 18 proc.

Vilniuje viešintis Europos Sąjungos energetikos komisaras Giuneris Otingeris (Günther Oettinger) dar kartą patvirtino Europos Komisijos paramą Visagino AE projektui. Komisaras ketvirtadienį susitiko su Visagino atominės elektrinės projekto regioninių investuotojų - Lietuvos bendrovės „Visagino atominė elektrinė“, Latvijos bendrovės „Latvenergo“ , Estijos bendrovės „Eesti Energia“ - ir strateginio investuotojo bei technologijos tiekėjo - japonų kompanijos „Hitachi“ vadovais.

Penktadienį „Litexpo“ prasidėjo tarptautinė konferencija „Pasiruošimas Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai“. Joje dalyvauja ne tik potencialūs projekto subrangovai, bet ir  Visagino atominė elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus bei verdančio vandens reaktorių ABWR elektrinei teikiančios kompanijos, strateginio investuotojo „Hitachi“ viceprezidentas ir branduolinės energetikos verslo vadovas Masaharu Hanyu.

Būsimos Visagino atominės elektrinės projekto vykdymas turės būti preciziškas, o vadovybė – „klasiška“, sako rizikos valdymo statybų ir inžinerijos sektoriaus ekspertas iš Amerikos. Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG ekspertas iš San Fransisko Geno Armstrongas teigia, kad geriausia, ką Lietuva kaip šalis dabar gali padaryti, – pasimokyti iš šiuo metu pasaulyje sėkmingai plėtojamų kitų atominės energetikos projektų. „Ar galite tai padaryti? Galite.

Per šių metų pirmus penkis mėnesius Baltijos šalių regionas pagamino mažiausiai sau reikalingos elektros energijos – t.y. 79 proc. visų sąnaudų. Tai yra didžiausias kritimas per paskutiniuosius trejus metus. 2011 m. buvo pagaminta 96 proc., o 2010 m. – 101 proc. viso sąnaudų kiekio. Lietuvos indėlis į Baltijos šalių elektros energijos katilą šiais metais – 15 proc.

Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimas gali neigiamai paveikti Baltijos šalių energetikos bendrovių kredito reitingus, reitingų agentūrą „Moody's Investor Service“ cituoja vz.lt. Agentūros pranešime teigiama, kad jei Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas bus įgyvendinamas pagal dabar numatomas sąlygas, tai gali neigiamai paveikti projekte ketinančių dalyvauti Baltijos šalių „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ kredito reitingus. Apie Lietuvos bendroves „Moody's“ neužsimena.

Per pirmas dešimt gegužės mėn. dienų vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje siekė 33,2 EUR/MWh ir tai yra 15 proc. mažiau lyginant su šių metų kovo mėn. ir 11 proc. mažiau lyginant su balandžio mėn. „Baltpool„ biržoje Lietuvoje vidutinė elektros kaina taip pat mažėjo. Per atitinkamą laikotarpį ji siekė 39,5 EUR/MWh, tačiau buvo 19 proc. didesnė nei kaina Estijos biržoje.

Latviai norėtų įsigyti iki 20 proc. naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) akcijų, teigė „Latvenergo“ generalinis direktorius Aris Žiguris. „Mes dairomės į ne daugiau nei 20 proc. jėgainės akcijų. Žinodami bendrą projekto kainą galite lengvai paskaičiuoti mūsų investicijų sumą“, - sakė jis. Vertinama, kad naujoji jėgainė turėtų kainuoti 5 mlrd. eurų, todėl latvių įnašas turėtų siekti iki 1 mlrd. eurų.

Nuo 2015 metų gyventojams bus suteikta galimybė patiems rinktis, iš ko pirkti elektrą. Kuo daugiau alternatyvų, tuo labiau bus galima sutaupyti, tačiau žmonėms svarbu žinoti, kas yra laisvoji elektros rinka ir kaip ji veikia. Tarifų skirtumai Laisvoji rinka Lietuvoje jau žengė pirmuosius žingsnius – nuo 2010 m. galimybę joje pirkti elektrą turėjo tik didesnieji vartotojai, nuo 2012 m. pradžios nepriklausomą elektros energijos tiekėją gali pasirinkti jau ir smulkios bei vidutinės įmonės.

Dėl neįprastai šiltos žiemos ir kritulių, Suomijos elektros energijos išankstinės kainos, kurios geriausiai apibūdina elektros energijos kainas Baltijos rinkoje, smuko 20 proc. per paskutines 6 savaites. Prognozuojama, kad Baltijos regiono šalyse šiemet vidutinė elektros energijos rinkos kaina sieks 2011 m. lygį – t.y. vidutiniškai 43 EUR/MWh. Energijos gamintojo ir tiekėjo AB „Latvenergo“ duomenimis, rizika, kad kainos smarkiai išaugs, yra labai nedidelė.

Nuo šiandien Lietuvos įmonės galės sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis internetu. Tokią galimybę pirmąkart Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse siūlo energijos gamintoja ir tiekėja bendrovė „Latvenergo“. Bendrovės internetiniame tinklapyje verslo klientai galės pasirinkti tinkamiausią elektros energijos tarifą atsižvelgdami į savo įmonės specifiką ir reikmes. Internetiniame tinklapyje www.latvenergo.

Padidinus „Latvenergo“ tiekiamos elektros energijos tarifus, Rygos dūmos įmonės gali pereiti prie estiškos elektros. Apie tai interviu LNT televizijos programai „900 sekundžių“ pranešė Rygos meras Nilas Ušakovas. „Kainų kėlimas – prastas sprendimas. Šiandien pat nurodysiu savivaldybės įmonėms, kad įvertintų galimyšbę pirkti elektros energiją iš estų. Pavyzdžiui, „Rigas satiksme“ su visais tramvajais ir troleibusais“,– pasakė miesto vadovas.

UAB „Latvenergo Prekyba“ pranešė sudariusi 20 sutarčių su klientais Lietuvoje bei su tiek pat klientų yra deramasi. 2010 m. sausį elektros tiekimo bendrovės Lietuvos klientams parduota elektros energija siekė 30 GWh, teigiama bendrovės pranešime. „Latvenergo”, suprasdama klientų poreikius bei siūlydama individualius sprendimus tampa vis didesne ir populiaresne elektros energijos tiekėja Lietuvoje.

Ketvirtadienio rytą dėl itin prastų oro sąlygų nutrūko elektros energijos tiekimas 27 tūkst. Latvijos elektros energijos kompanijos „Latvenergo“ klientų. Skelbiama, kad pagrindine tiekimo nutrūkimo priežastimi tapo gausus sniegas. Dėl gausaus sniego lūžta medžiai, kurie neretai nutraukia elektros tiekimo linijas. Pati blogiausia situacija yra šalies rytinėje dalyje, aplink Rezeknę, Daugpilį. Šiose apskrityse be elektros liko apie 7 tūkst. žmonių.

Šių metų rugsėjo 25 dieną Inter RAO JES antrinė įmonė Lietuvoje UAB Energijos  realizacijos centras (ERC), pasirašė sutartį dėl prekybos elektros energija su Latvijos įmone AB „Latvenergo“ .   „Tai praktinis žingsnis realiai funkcionuojančios laisvos Baltijos šalių elektros rinkos kryptimi“, - susitarimą komentuoja Energijos realizacijos centro komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas.

Latvijoje veikianti „City Service“ grupės antrinė įmonė „Riga City Service“ rūpinsis dar šešių prekybos centrų ūkio priežiūra Rygoje. Pasirašiusi sutartį su grupe „Rimi Baltic“, bendrovė aptarnaus „Rimi Hypermarket“, du „Rimi Supermarket“ ir tris „Supernetto“ centrus. Bendras jų plotas sudaro 10,4 tūkst. kvadratinių metrų.

Vakar vakare Lietuva, Latvija ir Švedija pasirašė memorandumą dėl „NordBalt“ – elektros tilto, sujungsiančio Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkas, praneša Energetikos ministerija.

Naujojo mokesčio, kuriuo bus apmokestinti vadinamosios aukščiausios klasės gyvenamieji būstai Latvijoje, tarifas kur kas didesnis, nei kitose šalyse, teigiama Latvijos spaudoje. Latvijos vyriausybė pareiškė, kad planuojamo įvesti mokesčio tarifas gali sudaryti nuo 1 iki 3 proc.

Žinios apie byrančią Latvijos premjero Ivaro Godmanio vyriausybę trumpam į šoną nustūmė vieną paskutinių jo darbų - paslaptingą ir, ko gero, nieko gero nežadantį vizitą Baltarusijoje. I.Godmanis praėjusios savaitės ketvirtadienį tapo pirmuoju tokio aukšto rango Latvijos pareigūnu, per pastarąjį dešimtmetį apsilankiusiu tarptautinę izoliaciją vis dar jaučiančioje Baltarusijoje.

Kitu atveju bus prastai visai Latvijos ekonomikai, - taip skelbia Latvijos dienraštis „Telegraf“. „Balsas.lt“ tęsia vakar pradėtą Latvijos žurnalistų tyrimą apie sunkumų kamuojamą „Parex“ banką. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl visiško „Parex“ banko perėjimo valstybės žinion. Priešingu atveju - bankui grės bankrotas.

Apie Latvijos užmojus elektros jungtį su Švedija turėti savo teritorijoje mūsų šalies energetikai žinojo dar praėjusių metų pradžioje. Tačiau konfliktas buvo dangstomas, rašo „Respublika“. „Respublikos“ šaltinių duomenimis, daugiau kaip prieš pusantrų metų latvių energetikai kolegoms (ir, kaip pasirodė vėliau, konkurentams) Lietuvoje pristatė planus kabelį iš Švedijos pakloti savo teritorijoje.

Latvija kviečia Baltijos valstybes prisidėti prie elektros energijos rinkos kūrimo, sako Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas. Reikėtų sujungti Latvijos, Lietuvos ir Estijos aukštos įtampos tinklus ir suformuoti bendrą perdavimo sistemos operatorių, aiškina Gerhardas. Anot Latvijos ministro, Baltijos šalys yra mažos, todėl Švedija jungtį su Latvija suprastų kaip jungtį su visomis Baltijos valstybėmis.

Šiandien Vilniuje susitikę LEO LT, „Polska Grupa Energetyczna“ (Lenkija), „Latvenergo“ (Latvija) ir „Eesti Energija“ (Estija) vadovai aptarė naujosios atominės elektrinės projekto paruošimo bendrovės steigimo ir tolesnės projekto plėtros klausimus. “Vyksta intensyvus ir konstruktyvus darbas su partneriais.

Į Lietuvą įžengė viena didžiausių energetikos bendrovių Baltijos šalyse – „Lumen Balticum“. Estijos energetikos bendrovės „Eesti Energia“ antrinė bendrovė tieks elektros energiją atviroje Lietuvos energetikos rinkoje.

„City Service“ antrinė bendrovė SIA „Riga City Service“ laimėjo Latvijos valstybinės energetikos bendrovės AS „Latvenergo“  konkursą skirstomojo tinklo operatorės AS „Sadales tikls“ pastatų ir teritorijos priežiūrai ir sudarė trejų metų sutartį su šia įmone. Pagal sutartį „Riga City Service“  teiks paslaugas šios bendrovės padaliniams keturiuose Latvijos regionuose - iš viso 71 tūkst. kv. m. pastatų ploto ir 451 tūkst. kv. m. teritorijos. Sutartis bendrovei iš viso atneš 1,36 mln.

Buvęs Latvijos premjeras Aigaras Kalvitis pareiškė, kad, jo manymu, Latvija visada priklausys nuo Rusijos energijos resursų požiūriu, pranešė Latvijos radijas. „Mūsų šalies poreikiai energetikos srityje nuolat didėja, ir net jei Latvija taps naujos atominės elektrinės Ignalinoje projekto dalyve (ši galimybė vilkinama dėl Lietuvos ir Lenkijos nesutarimų), ji negalės išvaduoti nuo būtinybės pirkti dujas iš Rusijos“, - sakė buvęs premjeras.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“ jau šiemet žada tiesiogiai pardavinėti elektros energiją savo klientams Lietuvoje ir Latvijoje, pranešė dienraštis „Aripaev“. Pasak „Eesti Energia“ atstovų, energija bus tiekiama ir didžiausiems pirkėjams, tokiems kaip bendrovė „Latvenergo“, ir kitiems klientams. Latvijoje bendrovė planuoja dėl to derėtis su 10 – 15 įmonių. Apie planus Lietuvoje kol kas neskelbiama.

Latvijos ekonomikos ministerija ir valstybinė įmonė „Latvenergo“ svarsto galimybę Baltijos jūra nutiesti aukštos įtampos elektros kabelį į Švediją, kad juo sujungtų abiejų šalių elektros tinklus. Pasak Latvijos dienraščio „Telegraf“, ketinama parengti tokios galimybės studiją, kuri turėtų atsakyti į visus iškylančius klausimus.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų pasirašytas politinis susitarimas, pagal kurį Lenkijai planuojama skirti 22 proc. naujos atominės jėgainės akcijų, papiktino Latviją bei Estiją, praneša Lietuvos radijas. Latvijos atstovai pabrėžia, kad Lenkijos dalyvavimas naujos elektrinės statybose Lietuvoje gali atnešti šiam projektui naudos, tačiau mano, kad apie minėto susitarimo pasirašymą turėjo būti informuotos Latvija bei Estija.

Sukako dveji metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Pirmieji narystės metai Lietuvai, galima sakyti, buvo mokymasis vaikščioti europiniais koridoriais, susivokti, kokias pozicijas ir reikšmę Lietuvos atstovai gali užimti Briuselio institucijose. Antrieji metai – tai bandymas vis dažniau kalbėti, siūlyti, būti išgirstiems, apginti savo pozicijas. Surasta daugiau bendraminčių, vieningiau pradėta atstovauti ES šalių naujokių interesams. Tai išskirčiau kaip vieną pagrindinių akcentų.