Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas. Biudžeto asignavimai arba išlaidos – tai sumos, kurios bus išmokėtos mūsų socialinei, sveikatos apsaugai, švietimui, gynybai ir kt.
Jeigu pinigų išleidžiama daugiau nei surenkama, laikoma, kad biudžetas yra deficitinis. Jam padengti skolinamasi valstybės vardu. Per daugelį metų fiksuoti deficitai sumuojami ir laikomi bendra valstybės skola.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, kitų metų valstybės pajamos turėtų sudaryti 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,481 mlrd. eurų.
„Valstybės biudžeto pajamos auga 11,4 proc., o išlaidos – 8,3 proc.“ – sakė G. Skaistė.
Iš kokių šaltinių ketinama surinkti daugiau pinigų į biudžetą ji nedetalizavo. Pats biudžeto projektas dar nėra paskelbtas teisės aktų registre.
Išskyrė kelis prioritetus
Pristatydama 2022 m. biudžeto projektą, ministrė išskyrė kelias sritis, kurioms skiriama daugiau dėmesio kitų metų biudžete.
Tai yra krašto apsauga (kitąmet, palygintu su šiais metais finansavimas auga 128 mln. eurų), pandemijos padarinių mažinimas (304,2 mln. eurų augimas), taip pat tvoros pasienyje su Baltarusija statybos, pajamų didinimas, skurdo mažinimas ir kt.
„Rengdami šių metų biudžeto projektą prioritetą skyrėme šioms sritims – šalies ir visuomenės saugumui, investicijoms į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, švietimui, žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikos mažinimui. Užtikrinant visų Lietuvos gyventojų saugumą, bus toliau didinamas finansavimas krašto apsaugai, skiriamos lėšos fizinio barjero su Baltarusija statybos užbaigimui, COVID-19 pandemijos suvaldymui. <...>
Kalbant apie žmonių pajamas, bus didinami švietimo, kultūros darbuotojų, medikų, pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Nuo kitų metų reikšmingai didės minimali mėnesinė alga bei neapmokestinamasis pajamų dydis, kurio didžiausią naudą pajus mažiausiai uždirbantys. Siekiant sumažinti skurdo riziką, bus sparčiau didinamos pensijos, praplečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas“, – aiškino G. Skaistė.
Visa Europos Sąjungos parama kitais metais turėtų sudaryti per 2 mlrd. eurų.
Pasak G. Skaistės, kitais metais viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų didinimui bus skirta daugiau kaip 500 mln. eurų. Bus ne tik didinama minimalioji mėnesinė alga, bet ir pakelti mažiausias algas gaunančių darbuotojų pareiginės algos koeficientai.
Didesnės pensijos ir kitos išmokos
Skurdo rizikos mažinimui, kaip teigė ministrė, kitais metais bus skirta beveik 760 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė džiaugėsi, kad su kitų metų biudžetu sprendžiamos įsisenėjusios problemos pajamų nelygybės ir skurdo srityse.
Ji atkreipė dėmesį, kad didesnes „Sodros“ išlaidos galimos dėl to, kad didėja darbuotojų atlyginimai, tad nuo jų sumokama ir daugiau socialinio draudimo įmokų.
Pasak ministrės, augs ne tik išlaidos senatvės ir kitų rūšių pensijoms, atsiras vienišo asmens išmoka, be to, daugiau lėšų bus skirta ligos ir motinystės draudimo išlaidoms.
Socialinio draudimo pensijoms kitąmet numatoma skirti 76,2 proc. visų „Sodros“ išlaidų – 4,251 mlrd. eurų, arba 11,9 proc. (453,8 mln. eurų) daugiau nei laukiama 2021 metais.
Apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas 2021 metais bus 1,0847, todėl pensijos nuo kitų metų pradžios vidutiniškai didės 8,47 proc., o atsižvelgiant į siūlomas įstatymo pataisas atskiros pensijų rūšys padidės dar daugiau.
Taip pat siūloma patvirtinti 2022 metų bazinės pensijos dydį 215,09 euro, našlių pensijos bazinį dydį – 32 eurai, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,0424, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 4,7 euro.
Kiek pinigų numatyta šiemet
Šiemetiniame valstybės biudžete yra numatyta 12,4 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,7 mlrd. eurų ES ir kt. paramos) ir 16,6 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,18 ES ir kt. paramos).
Planuojama, kad šiemetinis biudžeto deficitas turėtų sudaryti apie 4,17 mlrd. eurų. Paprastai kalbant, tiek pinigų šiais metais bus išleista daugiau nei surinkta. Trūkstamos lėšos yra pasiskolinamos ir didina bendrą valstybės skolą.
Tiesa, galutinis šių metų rezultatas gali būti ir geresnis.
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 508,7 mln. eurų ir sudarė 0,95 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto.
Centrinės valdžios balansas per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius buvo 1,741,0 mlrd.. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 2,25 mlrd. eurų deficitą.
2021 m. centrinės valdžios pajamos sausį–rugpjūtį buvo 10,72 mlrd. eurų, išlaidos – 11,06 mlrd. eurų.
Mokesčiai sudarė 59,9 proc. sausio–rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 32,4 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 60,8 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 12,2 proc. bei dotacijos – 8,4 proc.
Biudžeto rodiklių įstatymo projektą Vyriausybė formaliai turėtų priimti šią savaitę ir tuomet pateikti Seimui. Čia bus keli biudžeto svarstymai. Biudžetas ir jį lydintys įstatymai turi būti patvirtinti ir pasirašyti prezidento iki šių metų pabaigos.
