Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.
Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis, tuo mažiau gyventojų pajamų mokesčio reikia sumokėti ir tuo didesnė suma žmogui lieka į rankas.
Iki šiol NPD buvo susietas su minimaliąja mėnesine alga (MMA). Jeigu ši didėdavo, tai dėl įstatyme nustatytos formulės didesnę sumą pinigų į rankas gaudavo ne tik minimumą, bet ir kiek daugiau uždirbantys gyventojai.
Tačiau nuo kitų metų ministerija siūlo NPD skaičiavimą sieti ne su kintančia MMA, o su konkrečia pinigų suma – tai yra 642 eurais.
Taigi, nors planuojama, kad kitąmet MMA didės būtent nuo 642 eurų iki 730 eurų, nė vienas žmogus, uždirbantis 1678 eurų ant popieriaus arba apie 1058 eurų į rankas, to nepajus.
Jeigu įstatyme nebūtų įrašyta suma eurais, o būtų palikta dabartinė formulė, šimtai tūkstančių gyventojų gautų keliais ar keliolika eurų daugiau dėl to, kad kasmetinio MMA padidėjimo.
„Sodros“ duomenimis, tokių gyventojų yra apie 300 tūkst. Taigi, tiek žmonių negaus nė euro daugiau, nors gautų, jeigu nebūtų priimtas Finansų ministerijos siūlomas pakeitimas, tą patį dydį skaičiuoti dviem skirtingais būdais.
Dvi formulės nereikalingos?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad NPD skaičiavimas dviem formulėmis neramina.
„Pirmiausia tai yra sudėtingesnis skaičiavimas, ne visi gyventojai supranta, kaip apskaičiuojamas jų darbo užmokestis. Tad dvi NPD skaičiavimo formulės tikrai neprisideda prie žmonių finansinio raštingumo. Sunkumų apskaičiuojant gal ir nebus, bet bus sudėtinga žmonėms paaiškinti, kodėl jų atlyginimui apskaičiuoti naudojama tam tikra NPD formulė.
Be to, tie žmonės, kurie daugiausiai sumoka mokesčių, t. y. vidutinį darbo užmokestį, 1678 eurus ant popieriaus gaunantys gyventojai neturi perteklinių pajamų ir turto. Jie viską išleidžia. Tai yra gyventojai, kurie gali legaliai patenkinti savo poreikius. Jie perka legalius degalus, tabako gaminius, alkoholį. Jie perka prekes parduotuvėse ir moka pridėtinės vertės mokestį (PVM). O gyventojai, kurie uždirba mažiau, ko gero, ne viską gali legaliai įsigyti, jie sumoka mažiau mokesčių“, – komentavo D. Čibirienė.
Ji pastebi, kad iš antrosios NPD skaičiavimo formulės dingsta kintamas minimaliosios mėnesinės algos dydis.
„Iki šiol NPD formulėje minimai alga buvo kintamas dydis (t.y. ne konkretus skaičius eurais, – red. past.). Jeigu MMA didėdavo, didėdavo ir NPD. Tokiu atveju žmogus gaudavo daugiau pinigų, nes didėjo pajamų dalis, neapmokestinta pajamų mokesčiu.
Dabar MMA išbraukiama iš formulės tiems asmenims, kurių pajamos viršija 1678 eurus. Kodėl norima nuskriausti šiuo žmones? Jeigu lyginsime 2021 ir 2022 metus, matysime, kad šie gyventojai efekto nepajus, jiems liks viskas kaip buvę. Tačiau jeigu ta formulė būtų nejudinama, jie būtų gavę daugiau, nes MMA didėtų. NPD irgi būtų buvęs didesnis, o dabar jis fiksuotas ir siekia 642 eurus. Tai yra 2021 metų MMA ir neaišku, kiek metų bus laikomas šis dydis, ar jis keisis“, – pažymėjo asociacijos prezidentė.
Daugiau uždirbantiems didesni mokesčiai
Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad geriausia NPD būtų prilyginti MMA.
„Bene dešimtmetį buvo prašoma priimti valdžios tokį sprendimą. Jeigu žmogus gauna minimumą, būtų neapmokestinamas jo pajamų dydis. Tokiu atveju MMA gaunančių žmonių pajamos padidėtų.
Vis tik Finansų ministerijos siūlomas variantas apima kitą dalyką. Dabar NPD yra taikomas žmonėms, kurie gauna iki 2 VDU, apie 2 tūkst. eurų į rankas. Tačiau NPD prilyginus MMA šią taisyklę norima pakeisti. Neapmokestinamos būtų tos pajamos, kurios siektų iki 1 VDU. Tai reiškia, kad mokestinė našta padidėtų tiems gyventojams, kurie uždirba daugiau nei 1 VDU“, – aiškino ekonomistas.
Jis teigė, kad tokiu būtų atimama iš tų, kurie gauna daugiau nei 1 VDU ir atiduodama skurdesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
„Tačiau geriausia iš nieko pinigų neatiminėti ir palikti tą pačią taisyklę. NPD turėtų būti taikomas iki 2 VDU, o MMA turėtų būti lygi NPD.
Tai biudžetui kainuotų, tačiau ilgą laiką buvo keliamas minimalus darbo užmokestis, o NPD buvo pamirštas ir vilkosi iš paskos metų metais. Buvo raginama suvienodinti šiuos du skaičius, tačiau į raginamus nebuvo atsiliepta. Ir skirtumas tarp NPD ir MMA pasidarė reikšmingas. Tad pagaliau reikia ryžtis ir šiuos dydžius suvienodinti“, – tikino M. Dubnikovas.
Geras metas didinti mokesčius
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka irgi sutiko, kad NPD turėtų būti prilyginamas minimumui.
„Lietuvoje jau daug metų MMA atskaičius mokesčius yra mažesnė negu skurdo riba. Tad jau nebeįmanoma apmokestinti žmogaus, kuris uždirba mažiau už skurdo ribą. Žinoma, dėl to valstybės biudžetas netektų šiek tiek pajamų. Tačiau apskritai algos auga, todėl didesnio apmokestinimo žmonės nelabai ir pajus“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, neapmokestinamas minimumas reikalingas tiems, kas uždirba mažas algas.
„Juk didesnė nei vidutinė alga nėra maža. Tad kodėl NPD turėtų būti taikomas iki 2 VDU? Suprantama, kad gali kilti nepasitenkinimas, nes iki šiol uždirbantys 2 VDU nebuvo apmokestinami.
Tačiau dabar palankios sąlygos keisti NPD, nes ir vidutinės ir didesnės algos auga. Tiems žmonėms, kurie uždirba daugiau nei vidutinę alga, reikėtų sumokėti daugiau mokesčių. Bet juk algos auga, tad pajamos į rankas nesumažėtų, tačiau tas augimas būtų lėtesnis“, – skaičiavo R. Lazutka.
Ekonomistas pateikė ir pavyzdį.
„Sodra skelbia, kad per metus, kai kuriems žmonėms algos augo 150 eurų. Sumokėjus mokesčius, jiems liktų 100 eurų. Juk atlyginimo prieaugis vis tiek išliktų. Mokesčiai būtų skausmingi, jeigu algos neaugtų, tada žmonėms realiai sumažėtų į rankas gaunamas atlyginimas, nes būtų pakeista mokesčių sistema.
Tačiau dabar sąlygos keisti NPD dydį yra palankios“, – pastebėjo ekonomistas.
Nesutinka MMA prilyginti NPD
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad reikėtų sumažinti mokestinę naštą, mažiausiai uždirbantiems, tačiau atsargiai vertino siekį NPD prilyginti MMA.
„Tokiu būdu žmonės būtų skatinami grįžti į darbo rinką, jeigu jie šiuo metu niekur nedirba. Tai ypač yra aktualu darbdaviams, nes darbuotojų trūksta. Oficialus bedarbių skaičius didelis, bet faktiškai darbo ieškančių žmonių nėra daug. Dažnai jie verčiasi šešėline veikla“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Tad jis nesutiko su siūlymu NPD prilyginti MMA.
„Nemanau, kad NPD reikėtų diferencijuoti pagal pajamas. NPD turėtų būti visiems vienodas, nepriklausomai kas kokias pajamas uždirba ir jis turėtų būti taikomas visoms pajamoms vienas.
O dabar išeina, kad iš investicijų gaunamoms pajamoms taikomas vienoks dydis, iš kitus gaunamų jau taikomas kitoks dydis. Juk vidutines pajamas uždirbantys žmonės jas gauna iš darbo užmokesčio ir jų mokesčių našta didesnė nei kitose šalyse, Norvegijoje ar Suomijoje.
Jeigu NPD taikysime iki vidutinio darbo užmokesčio mokesčiai dar labiau padidės“, – komentavo Ž. Mauricas.
