Turėti skaitiklį naudinga ir gyventojams, ir bendrovėms, tiekiančioms karštą ar šaltą vandenį. Įsirengę skaitiklį gyventojai gali savo nuožiūra vartoti tiek vandens, kiek reikia, taigi atitinkamai mokėti tik už savo pačių suvartotą vandenį. Bendrovėms skaitikliai taip pat naudingi, nes tai lyg savotiška prevencinė priemonė, užkertanti kelią vagystėms. Taigi apskaitos prietaisai naudingi ir vieniems, ir kitiems, bet už jų aptarnavimą, kurio dažnai taip ir nesulaukia, moka tik gyventojai.
Nemenka sumelė
2012 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso mieste yra 50654 bendrovės „Šiaulių vandenys“ abonentai. Daugiabučių namų butuose ir individualiuose namuose yra įrengti 51095 šalto vandens skaitikliai.
Anot UAB „Šiaulių vandenys“ ryšių su visuomene atstovės Džiuljetos Martinaitienės, daugiabučių namų butuose ir privačiuose namuose įrengti šalto vandens skaitikliai (diametras 15 mm ir 20 mm) keičiami kas ketverius metus. Taigi nesunku suskaičiuoti, kiek toks skaitiklis atsieina gyventojui, kas mėnesį mokančiam po 2,89 Lt. Tai pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute, kai apskaitos prietaisas priklauso vandens tiekėjui. Per ketverius metus susidaro nemenka suma – 138,72 Lt. Žinodami, kiek skaitiklių yra mieste, galime paskaičiuoti, kiek pinigėlių už jų priežiūrą per metus susižeria „Šiaulių vandenys“ – daugiau nei 1,7 mln. Lt! Kiek kainuoja skaitiklis? Kiniškas – viso labo 30 Lt, geresnis – iki 70. Tai mažmeninė kaina, didmeninė – gerokai mažesnė. Aišku, jie turi būti sertifikuoti. Skaitiklio savikaina be visų parduotuvių antkainių – 15 Lt.
Mokėdamas skaitiklio abonentinį mokestį, gyventojas padengia jo įsigijimo vertę. Keista, jei skaitiklis priklauso vandens tiekėjui, tai kodėl gyventojai turi padengti jo vertę? Į mokestį įtrauktos ir įrengimo, keitimo ar tikrinimo sąnaudos, su skaitiklių priežiūra susijusios kontrolierių transporto išlaidos, jų darbo užmokestis. Skaitikliai tikrinami kartą per metus. Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas kasmet sulaukia tikrintojų, be to, pastarieji tikrina ne tai, ar tiksliai skaitiklis rodo, bet jo rodmenis ir apžiūri vizualiai. Kad skaitiklis būtų nepažeistas ir jo rodmenys sutaptų su deklaruojamu vandens kiekiu – svarbu vandens tiekėjui, kuris, atrodytų, ir turėtų rūpintis šios patikros išlaidų padengimu. Juk tai komercinis atsiskaitymo prietaisas, lygiai toks pat, kaip, pavyzdžiui, svarstyklės parduotuvėje. Tačiau nuėję pirkti mes neturime atskirai periodiškai mokėti už svarstyklių priežiūrą ir patikrą. Tai už ką kasmet mokame tuos 138 litus?
Nieko amžino nėra
„Šiaulių vandenų“ atstovės teigimu, vandens skaitikliai keičiami kas ketverius metus. Metrologijos įstatyme teigiama, kad skaitikliai turi būti tikrinami taip pat kas ketverius metus.
Ne paslaptis, kad miesto geriamajame centralizuotai tiekiamame vandenyje esantys mineraliniai priedai – kalkės – nusėda ne tik ant arbatinukų dugnų, bet ir vamzdžiuose bei tuose pačiuose skaitikliuose. Ar tai turi įtakos jų tikslumui?
Prieš porą savaičių Žinių radijo laidoje Vilniaus apskrities metrologijos inspekcijos viršininkas Igoris Tkačenko ir buvęs Metrologijos tarnybos viršininkas Ignas Stankovičius išsakė gana įdomių minčių. Pasak jų, tikslūs skaitiklio rodmenys visu garantiniu laikotarpiu priklauso nuo vandens kokybės, tad gali būti, kad jau po poros eksploatacijos metų jo rodomi duomenys bus nebetikslūs – dėl vandenyje esančių priedų, nors jie ir neviršija normų, skaitikliai apsineša ir pradeda rodyti daugiau. Taip yra todėl, kad dėl nuosėdų mažėja diametras, o skaitiklis sukalibruotas tam tikram sparnuotės sūkiui duotam diametrui.
Aišku, įtaręs, kad skaitiklis rodo netiksliai, gyventojas gali paprašyti neeilinės pastarojo patikros, tačiau kas garantuos, kad skaitiklis patikrai į Metrologijos tarnybą bus pateiktas neišplautas – išvalytu diametru – ir žmogus neliks kvailio vietoje? Be to, jei pasirodys, kad skaitiklis rodo teisingai, gyventojui už jo patikrą teks sumokėti apie 30 litų. Vėl kyla klausimas – už ką mokame kasmet tuos 138 litus?
Beje, pasak Metrologijos tarnybos specialistų, skaitiklio vamzdžio diametras gali sumažėti ir todėl, kad skaitiklis netinkamai įmontuotas. Jei elastingos tarpinės, kurios yra tarp vamzdžio ir skaitiklio antvamzdžio, perveržiamos, jos ištrykšta į vamzdį ir sumažina pastarojo diametrą, tad skaitiklis suksis greičiau. Nuimtas ir nuvežtas tikrinti toks skaitiklis bus tvarkingas. Šį defektą, kaip ir užkalkėjimą, gana lengvai ir greitai galima nustatyti atlikus skaitiklio rodymo patikrą tiesiog eksploatacijos vietoje eilinės patikros metu, tačiau kažkodėl tai nėra daroma.
Anot Marijampolėje santechniku dirbančio Gedimino Katinaičio, per tiek metų prisižiūrėjusio į keičiamų vamzdžių vidaus turinį, jie iš tikrųjų būna priaugę įvairių grožybių. „Priklausomai nuo to, kas tiekia vandenį, skiriasi nuosėdos vamzdžiuose, pavyzdžiui, Vilniaus vamzdžiuose nusėda kalkės, o Marijampolėje jų vidus būna surūdijęs – per penkerius metus sienelės pasidengia 4-5 mm rūdžių sluoksniu“, – teigia 18 metų santechniko darbo patirtį turintis vyras.
G. Katinaitis tik juokiasi išgirdęs įvairių pasvarstymų, kodėl skaitikliai „prisuka“ daugiau vandens, negu iš tikrųjų išbėga. Anot jo, būna, kad skaitikliai parodo didesnį vandens kiekį, bet priežastys yra kitos.
„Kalkės nusėda ant tam tikrų detalių, vanduo neprabėga iki galo, bet skaitiklis sukasi. Tai viena iš priežasčių, kodėl skaitikliai rodo didesnį suvartoto vandens kiekį. Kita priežastis – skaitikliai gaminami iš plastiko. Plastikas dyla, todėl vandens pralaidumas būna didesnis, – teigia
G. Katinaitis. – Realiai skaitiklius reikėtų keisti kas dvejus metus, deja, įstatymas numato kas ketverius. Būtų galima iš Lenkijos atvežti dešimt kartų pigesnių kokybiškų skaitiklių, kuriems teikiama garantija. Deja, jie Lietuvoje nesertifikuoti. Matyt, yra kažkokios sutartys ar susitarimai.“
Dauguma skaitiklių atitinka reikalavimus
Anot Vidos Balčiūnienės, Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus viršininkės, 2011 m. Šiaulių apskrityje buvo patikrintos šešios bendrovės, tiekiančios šilumos energiją bei karštą vandenį daugiabučiams gyvenamiesiems namams, ir aštuonios bendrovės, tiekiančios šaltą vandenį.
Inspekcijos duomenimis, 2011 m. pabaigoje Šiaulių apskrityje 82,06 proc. vandens ir energetinių išteklių apskaitos matavimo priemonių atitiko teisinės metrologijos reikalavimus, t. y. buvo metrologiškai patikrintos. „Pagal pateiktus bendrovių duomenis daugiausia nepatikrintų karšto vandens skaitiklių naudojo UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ (97,53 proc.), AB „Šiaulių energija“ (33,11 proc.). Geriausia padėtis yra bendrovėje „Radviliškio šiluma“, kur tik 0,21 proc. nepakeistų skaitiklių. Priežastis – negalima įeiti į butus, nes gyventojai išvykę“, – teigė V. Balčiūnienė.
Bendrovės pagal sudarytus ir patvirtintus savivaldybių karšto vandens skaitiklių keitimo planus bei grafikus iki 2012 m. gruodžio 31 d. turi pakeisti likusius skaitiklius į metrologiškai patikrintus. Iš šalto vandens tiekėjų blogiausia padėtis UAB „Akmenės vandenys“. Ši bendrovė atsiskaitymui už sunaudotą šaltą vandenį su vartotojais atsiskaito pagal 10184 šalto vandens skaitiklių rodmenis, iš kurių 4452 (43,7 proc.) skaitikliai naudojami metrologiškai nepatikrinti. Geriausia padėtis – bendrovėje „Šiaulių vandenys“, kuri už suvartotą šaltą vandenį atsiskaitymui su vartotojais naudoja 51336 šalto vandens skaitiklius, kurie visi naudojami metrologiškai patikrinti. Tačiau tai tik oficiali statistika. Ja būtų galima pasitikėti, jei tiekiamas vanduo būtų be jokių „pagerinimo“ priedų, kurie nusėda vamzdžiuose ir skaitikliuose.
Kitas įdomus faktas – skaitiklis laikomas tvarkingu, jei atlikus patikrą eksploatacijos vietoje nuokrypis yra ne didesnis nei 10 proc. (metrologijos patikros metu 5 proc.). Remiantis anksčiau išsakytomis nuomonėmis, kyla mažai abejonių, į kurią pusę būtų šis nuokrypis didžiojoje dalyje butų, jei šiandien juos patikrintų. Tad net jei skaitiklis metrologiškai tvarkingas, o vidutiniškai šeima per mėnesį išnaudoja, pavyzdžiui, po 4 kub. metrus šalto ir karšto vandens, tai per metus leidžiamas nuokrypis gali siekti apie 9 kub. metrus.
Nekokybiškų dujų skaitiklių – itin mažai
Šiauliečių namuose yra ir daugiau skaitiklių – elektros ir dujų. Mokėdami už dujas, mokame ne tik kintamąją tarifo dalį (vieno kubinio metro kaina), bet ir pastoviąją tarifo dalį mėnesiui – 1,95 Lt. Mokėdami už elektrą, mokame tik už sunaudotą elektros kiekį – nėra jokio skaitiklio mokesčio.
Ko gero, mažiausiai nusiskundimų sulaukiama dėl netikslių dujų skaitiklių rodmenų. Matyt, jos, palyginti su vandeniu ar dujomis, dar nėra tokios brangios, kad gyventojai, naudodami jas buitinėms viryklėms, skaičiuotų kiekvieną centą.
AB „Lietuvos dujos“ atlieka buitinių membraninių dujų skaitiklių atrankinę metrologinę patikrą – tikrinami ne visi skaitikliai, o tik tie, kurie pateko į sudarytos vienodų skaitiklių kontrolinės grupės atsitiktinai suformuotą imtį. Skaitikliai yra išmontuojami, vietoj jų įmontuojami kiti. Seni skaitikliai po patikros nėra vėl įmontuojami.
Dujų skaitiklių nuėmimas, pakeitimas, patikra atliekami AB „Lietuvos dujos“ sąskaita. Bendrovė, pasibaigus metrologinės patikros galiojimo terminui, per 2009-2010 m. atliko metrologinę 286 560 membraninių dujų skaitiklių patikrą. Tik 1549 vnt. skaitiklių, t. y. viso labo 0,54 proc., neatitiko taisyklėse keliamų reikalavimų.
Elektros skaitikliai gali galioti 16 metų!
Nors nėra nustatyto elektros skaitiklio aptarnavimo mokesčio, anot Ernesto Naprio, AB LESTO atstovo ryšiams su visuomene, visos sąnaudos, susijusios su jų aptarnavimu ir keitimu, yra įtrauktos į bendrą elektros energijos tiekimo tarifą, todėl vartotojams skaitiklių keitimas ar aptarnavimas papildomai nekainuoja. „Elektros skaitiklis dėl tarifų keitimo keičiamas nemokamai – gyventojai turi galimybę pakeisti jį ir kartu tarifą ne dažniau nei kartą per metus“, – teigia E. Naprys.
LESTO šiuo metu aptarnauja daugiau nei 1,5 mln. šalies teritorijoje gyvenančių elektros vartotojų. 2011 m. bendrovė sulaukdavo vidutiniškai po 19 vartotojų užklausų per mėnesį, tačiau nėra informacijos, kiek jų kreipėsi būtent dėl netikslių skaitiklių rodmenų.
Anot bendrovės atstovo, elektros skaitikliai keičiami pasibaigus metrologinei patikrai arba sutrikus jų funkcionavimui. Metrologinės patikros vienfaziams indukciniams elektros skaitikliams galiojimo laikas – 16 metų, trifaziams indukciniams ir elektroniniams skaitikliams – 8 metai. Nejaugi jie taip ilgai negenda? Juk net garsiausios pasaulio firmos savo gaminiams suteikia gerokai mažesnį – 3-5 metų – garantinį laikotarpį. Pasirodo, ir elektros skaitikliai dyla.
„Nors vizualiai apžiūrėjus keičiamą skaitiklį jokių pakitimų nematyti, jo detalės susidėvi mechaniškai, todėl suvartojamos elektros kiekis apskaičiuojamas netiksliai. Klaidinga manyti, kad senasis skaitiklis suvartojamos elektros kiekį fiksavo tiksliau nei naujasis. Naujai diegiami elektroniniai elektros energijos skaitikliai yra du kartus tikslesni bei jautresni nei senieji, – sakė Ernestas Naprys. – Stebėdamiesi dėl padidėjusio suvartojamos elektros kiekio gyventojai neatsižvelgia į tai, kad kai kurie naujai įsigyti buities prietaisai arba padidėjęs jų kiekis namuose lemia ir didesnį suvartojamos elektros kiekį. Perkant naujus buities prietaisus ar įrangą, verta atkreipti dėmesį, kiek elektros energijos jie naudos ir ar dažnai jais bus naudojamasi.“
Jei elektros apskaitos prietaisas buvo sugadintas dėl elektros vartotojo kaltės, žalą atlygina elektros vartotojas. Žala apskaičiuojama sudedant elektros apskaitos prietaiso remonto kainą ir jo pakeitimo paslaugos įkainį.
Povilas LUNGĖ