Palanga bene populiariausia tarp lietuvių turistų, jau kurį laiką ji itin pamėgta ir mūsų kaimynų rusų bei baltarusių. Į Palangą nuo senų laikų atostogauti vasarą traukdavo ištisos lietuvių šeimos su vaikais. Savo ruožtu Nida visada viliojo ramesnio poilsio mėgėjus ir tuos, kurių kišenė pilnesnė. Pastaraisiais metais vis daugiau turistų sugeba nugriebti ir Druskininkai, siūlydami aktyvias laisvalaikio pramogas.
Nakvynė – nuo 15 iki 1000 litų
Pasidairius po apgyvendinimo paslaugas teikiančių viešbučių, svečių namų ir privataus sektoriaus kainoraščius, akivaizdu, kad poilsis Nidoje išlieka brangesnis nei Palangoje ar Šventojoje. Tiesa, pigesnių variantų, apsistojant nakvoti pas vietinius, galima rasti visur.
Palangoje nakvynė svečių namuose arba viešbutyje, priklausomai nuo kambario tipo, kainuoja nuo 35 iki 1000 litų. Vidutinė nakvynės kaina trijų–keturių žvaigždučių viešbutyje atsieitų apie 200–300 litų.
Kambario nuoma pas vietinius gyventojus pigesnė, kainos prasideda nuo 25 litų. Vieno kambario butą siūloma išsinuomoti nuo 100–120 litų parai, mediniai nameliai 50 metrų nuo jūros su daliniais patogumais siūlomi už 60–110 litų. Palangos palapinių miestelyje (kempinge) vienos nakvynės kaina asmeniui prasideda nuo 20 litų.
Šventojoje nakvynės kaina panaši kaip Palangoje. Privačiame sektoriuje galima rasti kambarių nuo maždaug 25 litų. Mediniai namukai parai vienam asmeniui atsieitų dar pigiau – 15–20 litų.
Nidoje apgyvendinimo paslaugų kainos prasideda nuo maždaug 100 litų. Keturių žvaigždučių viešbutyje nakvynė Nidoje įkainota nuo 150–200 litų. Norintiems išsinuomoti butą, siūlomi kotedžai, kurių nuoma siekia 200–250 litų parai.
Užsieniečiai atostogauja ilgiau, kambarius užsisako prieš pusmetį
Kaip pastebi Palangos viešbučių atstovai, vasaros poilsį pajūryje dažnas lietuvis renkasi spontaniškai, užsieniečiai derina datas gerokai anksčiau. Šiemet užfiksuota, kad poilsiautojai rezervuotis kambarius vasarai suskubo žymiai anksčiau nei įprastai, kai kurie net nuo Naujųjų metų.
„Lietuviai atvažiuoja savaitgaliui ar dviem nakvynėms, tai skambina tą pačią ar savaitę prieš. Kas planuoja rimtas atostogas, kurios tęsis dvi, tris savaites, tie rezervuojasi sausio–kovo mėnesiais. Paskui jau nebelieka pasirinkimo“, – „Balsas.lt Savaitei“ sakė viešbučio „Alanga“ direktoriaus pavaduotoja Inga Neimanaitė.
Jai pritarė ir viešbučio „Alka“ administratorė Ilona: „Lietuviai paprastai pirmadienį paskambina, ketvirtadienį atvažiuoja. Užsieniečiai tvarkosi vizas, siunčia avansus, todėl užsisako kambarius gerokai anksčiau.“
Pašnekovių teigimu, užsieniečiai paprastai lepinasi ilgesnėmis atostogomis nei lietuviai. Pastarieji ilsisi iki savaitės, mėnesio atostogas gali sau leisti nebent rusai.
„Visi nori kuo pigiau, – lygindama skirtingų tautybių poilsiautojų įnorius sakė Palangos viešbučio „Alanga“ direktoriaus pavaduotoja. – Pavyzdžiui, dviviečio ir liukso kambarių kaina liepos mėnesį skiriasi 30 litų, tačiau visi skiria pirmenybę dviviečiui kambariui.“
Daugiausiai rezervacijų „Alangos“ viešbutyje šiuo metu yra padaryta liepos–rugpjūčio mėnesiams. Panaši situacija ir „Alkos“ viešbutyje. Birželis poilsiautojų atžvilgiu laisvesnis.
„Šiais metais mes sumažinome kainas, kambariai yra pigesni, – teigė I. Neimanaitė, paklausta apie kambarių kainas. – Ne kiekvienas gali įpirkti brangesnę nakvynę, todėl reikia orientuotis į mažesnę kainą, nes tuomet bus didesnis užimtumas, ir tuo kompensuosime kainų sumažinimą.“
Liukso kambarių kaina, pašnekovės teigimu, sumažinta 100 litų, dviviečių – 30 litų (liepos–rugpjūčio mėn.), birželį – 90 litų. Taigi dvivietis kambarys trijų žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais kainuoja 190 litų, liepą, rugpjūtį – 250 litų.
Keturių žvaigždučių viešbutyje „Alka“ kainos išliko tokios pat, kaip ir praėjusiais metais. Dvivietis kambarys čia kainuoja 290 litų, liukso klasės – 390 litų.
Nidą atranda skandinavai ir pietiečiai
Nidoje liepos–rugpjūčio mėnesiais kambarį viešbutyje galima gauti nuo 160 iki 350 litų. Birželį kainos mažesnės, nes nėra garantijos dėl oro ir apskritai tas mėnuo nėra populiarus atostogauti. Kaip „Balsas.lt Savaitei“ pasakojo Nidos kultūros ir informacijos centro „Agila“ turizmo informacijos vadybininkė Neringa Gecevičiūtė, apgyvendinimo kainos, palyginti su praėjusiais metais, nesikeičia, tačiau varijuoja priklausomai nuo mėnesio, oro ar net savaitės dienos.
Išsinuomoti kambarį ar būstą pas vietinius Nidoje pigiau, be to, kaip pabrėžė N. Gecevičiūtė, būsto savininkai nuomotojams būna lankstesni, todėl galima nusiderėti. Neblogą dvivietį kambarį, jos teigimu, šiuo metu būtų galima išsinuomoti už maždaug 100–120 litų, piko metu jis būtų brangesnis.
Anot jos, viešbučiuose daugiausiai apgyvendinimo rezervacijų jau yra padaryta liepos–rugpjūčio mėnesiams, kiek laisvesnis yra birželis.
„Jau dabar liepos–rugpjūčio mėnesiams viešbučiai, svečių namai yra pakankamai užpildyti, kadangi šiais mėnesiais atvažiuoja turistinės grupės, kurios rezervacijas daro jau prieš pusę metų ar dar anksčiau“, – aiškino N. Gecevičiūtė. Ji teigė, kad verslo atstovų duomenimis, didžiausias užimtumas planuojamas savaitgaliais, turistų pikas turėtų prasidėti nuo Joninių savaitgalio ir tęstis iki pat vasaros pabaigos.
„Lietuviai į Nidą atvažiuoja kaip pavieniai turistai, su draugais, šeimomis, tačiau grupėmis neatvyksta. Užsieniečių vasarą daugiau atvyksta į Nidą nei lietuvių, nes, kaip žinote, kurortas nėra pigus, kainos nemažos – tiek apgyvendinimo, tiek atvykimo. Todėl lietuviams, gaudant gerus pajūrio orus, gal geriau nuvažiuoti į kitą kurortinį pajūrio miestą“, – svarstė N. Gecevičiūtė.
Tradiciškai daugiausiai užsienio turistų, atvykstančių pailsėti į Nidą, sulaukiama iš Vokietijos, Rusijos, Pabaltijo šalių. Pernai užfiksuota, kad Nidą ima atrasti ir Skandinavijos šalių ir Pietų Europos – Ispanijos, Italijos gyventojai.
„Vidutinis Neringos kurorto turistas praleidžia čia 2–4 dienas. Turistai iš Rusijos mėgsta čia labai ilgai leisti savo atostogas, būna ir dviem savaitėms ar mėnesiui rezervuojasi, ir net yra tokių variantų, kad Nidoje praleidžia visą vasarą. Pagyvenę turistai iš Vokietijos standartiškai ilsisi Nidoje iki savaitės, lietuviai – apie 5 dienas“, – lygino N. Gecevičiūtė.
Palangai, šiemet įsivedus vadinamąjį pagalvės mokestį (kai kiekviena turisto praleista naktis mieste įkainojama papildomu 1 litu), Neringa artimiausiu metu šiuo keliu žengti nežada.
Kaip teigė Nidos turizmo centro atstovė N. Gecevičiūtė, mieste ir taip mokamas yra ekologinis įvažiavimo mokestis, siekiantis 20 litų sezono metu, pusę tiek – 10 litų ne sezono metu. Taip pat reikia susimokėti už keltą iš Klaipėdos į Smiltynę. Bilieto kaina be nuolaidų siekia 2,9 lito. Papildomai yra apmokestinamas poilsiautojų transportas (lengvasis automobilis – 40 litų, dviratis – 2,9 lito).
„Kol kas nesvarstome tokios galimybės, nes turbūt būtų prarasta tam tikra dalis turistų“, – sakė Nidos turizmo centro atstovė, paklausta, apie galimybę miestui įsivesti pagalvės mokestį.
Alternatyva pajūriui – Druskininkai
Nors vasara paprastai daugumai poilsiautojų asocijuojasi su jūra, Druskininkai dalį pajūrio poilsiautojų sugeba persivilioti savo gydyklomis ir SPA procedūrų gausa, vandens pramogų parku bei naujai pastatyta slidinėjimo arena. Negana to, Druskininkai galvoja apie naują pramogą turistams – jūros imitaciją ir dirbtinį paplūdimį.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, pasakodamas apie šį projektą, teigė kad šiuo metu vyksta dokumentacijos parengimo darbai, o statybas planuojama pradėti nuo kitų metų.
„Per metus realu pastatyti, nes tai nėra šimtų milijonų vertės projektas“, – sakė jis.
Planuojama, kad statinys turėtų išdygti šalia Druskininkų vandens parko, jo plotas turėtų siekti 3–4 tūkst. kv. m.
Mero teigimu, šį projektą finansuos Druskininkų vandens parkas, konkreti projekto sąmata dar nėra žinoma.
„Tai bus keli milijonai, su šimtais tūkstančių tokių dalykų nepastatysi vien pagal kvadratūras, bet tas projektas apims ne tik jūros imitaciją, paplūdimį, kopas, tinklinio aikštelę ir kitas žaidimų aikšteles kaip pajūryje, bet dar bus ir 120 kambarių viešbutis ir dar daug visokių kitų dalykų. Manau, kad dešimt milijonų, išskaitant viską, turėtų užtekti“, – svarstė R. Malinauskas.
Meras teigė, kad konkuruoti su tikrais pajūrio kurortais, miestas, įsirengęs dirbtinį paplūdimį, negalvoja, tai bus labiau atrakcija tiek vietiniams, tiek užsienio svečiams.
„Kada pajūryje bus šalta gulėti prie jūros bangų, pas mus žmonės galės ištisus metus mėgautis šiltu smėliu, jūros bangų baseinu, technologijos leis bangas padaryti kaip tikroje jūroje. Dugnas bus ne plytelių, o akmenukų, kad būtų kuo daugiau natūralių dalykų“, – dėstė R. Malinauskas.
Klausiamas, ar miestas, nors ir esantis ne prie jūros, savo slidinėjimo arena, vandens pramogų parku, o taip pat ir planuojama dirbtine jūra sieks sudaryti konkurenciją pajūrio kurortams, meras nesigynė, kad suteiktomis nakvynėmis jau dabar Druskininkai lenkia pajūrį. Tačiau jis teigė manantis, kad Lietuvos kurortai tiek yra visi skirtingi, kad jiems visiems yra vietos po saule ir nėra reikalo lenktyniauti tarpusavyje.
„Savotiškai netgi galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime keturis kurortus, kurie galima sakyti, kad yra absoliučiai skirtingi. Nida vienaip, Palangoje vėlgi visai kita ir pakraipa, ir infrastruktūra. Birštonas orientuojasi į tylų ir ramų kurortą, mes labiau orientuojamės į pramogų, laisvalaikio objektus, kuriuos mes darome po stogu, tam, kad jie galėtų veikti nepriklausomai nuo oro sąlygų ir metų laikų“, – aiškino miesto meras.
Jis skaičiavo, kad miestas kasmet savo turistų srautus paaugina 15–20 proc., o tai byloja, kad Druskininkų patrauklumas tiek užsienio turistų, tiek ir vietinių poilsiautojų akyse vis labiau didėja.
