Kelininkai teigia, jog valstybė, už atliktus darbus jiems atidavusi tik dalį skolos, ir toliau juos maitina pažadais. Šiandien dar nėra aišku, nei kokios bus darbų apimtys, nei kiek darbuotojų įmonės galės sugrąžinti į darbą prasidėjus darbų sezonui.
Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdantysis direktorius Sigitas Bublys LŽ patikino, kad kol kas valstybė grąžino pernykštę skolą tik iš ES paramos lėšų, t. y. apie 300 mln. litų, tačiau likusios - apie 200 mln. litų vietinių projektų skolos kelininkai dar laukia.
Jis teigė, esą valdžios pastangos lyg ir jaučiamos, neva ieškoma išeičių, tačiau labai vangiai. "Svarstoma galimybė tą skolą perkelti į šiuos metus, bet kol kas pažadai yra tik žodiniai. Nevyksta ir konkursai šių metų projektams. Žinome, kad jiems jau anksčiau yra skirta apie 1,3 mlrd. litų, tačiau ši suma dar nėra patvirtinta", - dėstė jis.
Stos planuoti darbai
Pasak S.Bublio, kol kas žinomi tik iš praeitų metų į šiuos pereinantys objektai arba tęsiami trimečiai projektai. "Šiais metais neasfaltuosime žvyrkelių, nes neliko šios programos finansavimo. Pernai buvo išasfaltuota 440 kilometrų žvyrkelių, o šiemet tie darbai visai sustos. Kaimų, rajonų žmonėms tai bus didelis praradimas. Taip pat dėl lėšų trūkumo nebus atliekami paviršiaus apdorojimo darbai -nuolatinė kelių priežiūra", - vardijo stabdomus darbus asociacijos direktorius.
Pašnekovas užtikrino, kad šiais metais kelininkai naujų darbuotojų tikrai nepriims, nes dėl apkarpytų projektų ir biudžetų, tenka smarkiai mažinti etatus. Pasak jo, kol kas nėra aišku, kiek bus įdarbinta žmonių, kurie kasmet laikinai atleidžiami žiemos laikotarpiu ir vėl įdarbinami prasidėjus kelio darbų sezonui, t. y. apie balandžio mėnesį.
"Kol kas esame nežinioje ir laukiame iš valdžios nors kokių žinių, tad apie įdarbinimą net negalvojame. Be to, nėra aišku, ar kas nors nubyrės kelininkams iš rengiamo verslo gelbėjimo plano. Kol kas konkrečiai nieko nenumatyta. Kelininkai maitinami pažadais neva bus padidintos ES paramos lėšos, tačiau, kad jas galėtume įsisavinti reikia bendro finansavimo", - samprotavo S.Bublys.
Darbuotojų likimas neaiškus
Rasa Čepienė, UAB "Panevėžio keliai" atstovė spaudai LŽ tikino, jog įmonė kol kas drastiškų atleidimų neplanuoja, nes bendrovė turi užsakymų, o jų atlikimui reikalingi žmonės. "Paprastai darbuotojai priimami sezonui, pagal terminuotas darbo sutartis. Rudenį mes atleidome apie 150 žmonių, bet tai buvo planinis atleidimas. Kiek valstybė skirs pinigų kelių infrastruktūrai yra aišku, tačiau kelininkai šiuo metu sėdi be darbo, nes tik dabar pradedami organizuoti darbų konkursai, kai paprastai jie būdavo paskelbti keliais mėnesiais anksčiau. Tad daug vėliau ir paaiškės, kiek turėsime darbo, o tai lems kiek įdarbinsime darbuotojų", - aiškino ji.
Pasak R.Čepienės, kelininkams sunkiausias laikotarpis buvo praeitų metų paskutiniai trys mėnesiai, kai valstybės skola verslininkams buvo milžiniška. "Metų pabaigoje valstybė "Panevėžio keliams" buvo skolinga apie 100 mln. litų, dėl to vėlavo atsiskaitymai su tiekėjais, o įmonė be apyvartinių lėšų išsilaikyti negali. Bankai kreditų neduoda, be to, palūkanos sparčiai didėjo. Valstybė iki dabar atidavė pusę skolos, todėl bendrovė gali kiek lengviau atsikvėpti", - pažymėjo atstovė spaudai.
"Pjauna" atsiskaitymo terminai
AB "Eurovia Lietuva" generalinis direktorius Stanislavas Kablys LŽ sakė, jog praeitais metais šios įmonės apyvarta buvo 74,5 mln. litų, o skola įmonei siekia apie 28 mln. litų, kurių didžiosios dalies negrąžina Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Apie 5 mln. litų skolingos privačios įmonės. Jis aiškino, kad privačios įmonės negali atsiskaityti, nes su jomis neatsiskaito savivaldybė.
"Mes parduodame asfaltą Vilnių aptarnaujančioms įmonėms: "Grinda", "Gatvių statyba", "Akordas" ir "Kerista". Kadangi sostinės savivaldybė su jomis neatsiskaito, šios negali susimokėti mums. Valdžios atstovai žada dar šį mėnesį kažkiek pamokėti pradelstą skolą, tačiau tam numatytas labai ilgas terminas. Pinigų už atliktas paslaugas turime laukti net 90 dienų, bet už visas energetines sąnaudas, už paskolas, už degalus ir atlyginimus reikia mokėti laiku. Būtent šis atsiskaitymo terminas labiausiai ir "pjauna". Išeina, kad kelininkai kredituoja valstybę, nes to 90 dienų atsiskaitymo termino kitaip nepavadinsi. Juk mokesčius reikia mokėti kas mėnesį, o jie su mumis atsiskaito per tris mėnesius", - piktinosi jis.
S.Kablys patikino, jog mažinti paslaugų įkainius nėra iš ko, mat darbų apimtys sumažės, o didelę dalį lėšų "praryja" paskolų, su didelėmis palūkanomis, grąžinimas bankams.
"Šiais metais darbų apimtys tikrai sumažės. Manau, jog neliks apie 80 proc. privačių užsakymų, su kuriais rizikinga dirbti. Be to, valstybė neduos smulkių užsakymų, vadinasi liks tik stambūs, finansuojami ir ES pinigais, tad kils peštynės dėl tų didžiųjų projektų. Negana to, reikia turėti labai didelių savo apyvartinių lėšų, kad būtų galima vykdyti tuos projektus", - pasakojo apie keblią kelininkų padėtį S.Kablys.
Laikosi sukandę dantis
Asociacijos "Lietuvos keliai" duomenimis, kol kas nei viena kelininkų įmonė nebankrutavo, mat jų vadovai laukia sezono pradžios ir viliasi, kad valdžia tesės dalijamus pažadus. Tačiau kai kurios įmonės jau dabar masiškai atleidžia darbuotojus.
Užsienio kapitalo įmonė "Lemminkainen Lietuva" jau atleido 100 žmonių ir dar apie šimtui įteikė įspėjimo apie atleidimą lapelius. Apie 100 žmonių apie atleidimus perspėjo ir "Mažeikių automobilių keliai". Tačiau didžioji dalis įmonių laukia realių valdžios veiksmų, nuo kurių ir priklausys, kiek žmonių bus įdarbinta prasidėjus sezonui.
S.Bubnys pažymėjo, kad daugėja įmonių savininkų, kurie norėtų parduoti savo verslą, tačiau tam metas dabar yra itin nepalankus. "Kol kas kelininkai laikosi sukandę dantis", - apibendrino jis.
Faktai
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, 2009 m. sausio 1 d. LAKD buvo skolinga rangovams 435 mln. litų, nuo 2008 m. planuotų apimčių. Iki 2009 vasario mėnesio už 2008 m. atliktus darbus buvo sumokėta 311 mln. litų.
Praeitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos (KPPP) sudarė 1813 mln. litų, tuo tarpu 2009 m. numatyta 1341 mln. litų, t. y. 26 proc. mažiau. Didžioji dalis sutarčių finansuojamų iš 2009 m. KPPP programos, paskelbtos jau pernai. Naujų konkursų bus skelbiama itin mažai, išskyrus objektus, bendrai finansuojamus KPPP ir ES fondų lėšomis.
Eglė Kapočiūtė
