Jeigu žmogus dirba oficialiai, tai netekęs darbo ar iš jo išėjęs, jis gali gauti nedarbo išmoką. Pinigų suma, mokama bedarbiams, priklauso nuo jų algos ir vidutinio atlyginimo šalyje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kurį priėmus nedarbo išmokų tvarką pasikeis.
Šiuo metu nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos.
Kintama dalis priklauso nuo darbuotojo pajamų. Kintama mėnesinė išmokos dalis mažėja pagal mokėjimo mėnesius.
Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų. Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc. Septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Anot ministerijos, nauji pasiūlai spręstų kelias itin reikšmingas problemas.
Netekę darbo priešpensinio amžiaus žmonės dažnai pasirenka išankstinę pensiją, tačiau tuomet jų pajamos sumažėja, o skurdo rizika – išauga. Dėl to priešpensinio amžiaus gyventojams nedarbo išmokos mokėjimas bus pratęsiamas bus pratęsiamas papildomai.
Pasak ministerijos, dabartinė nedarbo išmokų sistema ne visada užtikrina ryšį tarp buvusių pajamų ir išmokos dydžio, o pakartotinis išmokų gavimas ne visuomet skatina grįžti į darbą. Dėl to esą visiems vienoda pastovioji išmokos dalis turi mažėti, o kintama, priklausanti nuo buvusio atlyginimo, didėti.
Ministerijos įregistruotame įstatymo projekte nurodoma, kad norint šias problemas išspręsti, kistų ne tik minimalių ir maksimalių išmokų dydžiai, bet ir stažo reikalavimai bei pastovioji išmokų dalis.
Priėmus įstatymo projektą, minimali nedarbo išmoka dabar būtų
Pagrindiniai siūlymai:
- Norint gauti nedarbo išmoką, per pastaruosius dvejus metus reiktų būti sukaupus bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
- Kiekvieną kartą norint gauti naują nedarbo išmoką, reikėtų iš naujo sukaupti 12 mėnesių stažą, o laikotarpis, kai buvo gaunama nedarbo išmoka, į šį stažą įskaičiuojamas nebūtų.
- Pastovioji bedarbio išmokos dalis sudarytų 15 proc. nuo minimalios mėnesio algos.
- Kintamoji bedarbio išmokos dalis pirmus tris mėnesius siektų 45 proc. buvusios algos, vėliau tris mėnesius sudarytų 35 proc., o paskutinius 3 mėnesius būtų 25 proc.
- Didžiausia nedarbo išmoka galėtų būti 70 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, kas dabar būtų 1476 eurai, o mažiausia – 5 bazinės socialinės išmokos, kas šiuo metu būtų 350 eurų per mėnesį.
- Priešpensinio amžiaus žmonės, kuriems iki pensijos liko 5 metai ar mažiau, galėtų gauti nedarbo išmoką 6 mėnesiais ilgiau, jei yra sukaupę ne mažiau kaip 20 metų darbo stažo.
Ministerija pažymi, kad šie pakeitimai esą padėtų stiprinti socialinę apsaugą priešpensinio amžiaus asmenims bei labiau paskatinti bedarbių norą grįžti į aktyvią darbo rinką.
Numatoma, kad minimalios išmokos dydžio pakeitimas paveiktų apie 4,65 tūkst. išmokų gavėjų, o maksimalios – apie 1,3 tūkst. gavėjų.
Tuo metu ilgesnės trukmės išmoką galėtų gauti apie 11,4 tūkst. priešpensinio amžiaus gyventojų.
Sprendžiant iš įstatymo projekto lydraščio, jį priėmus, pinigų bedarbiams būtų išmokėta mažiau, nei mokama dabar. Pavyzdžiui, jei šie pokyčiai įsigaliotų nuo 2026 m. tais metais būtų sutaupyta apie 11,09 mln. eurų biudžeto lėšų, o vėlesniais metais – apie 22,18 mln. eurų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu nedarbo draudimo išmoka mokama daugiau nei 85 tūkst. gyventojų. Vidutinis išmokos dydis – 613 eurų, o vidutinė mokėjimo trukmė – kiek daugiau nei 5 mėnesiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
