Anot pašnekovų, ukrainiečiai perka beveik dvigubai pigesnius automobilius, nei lietuviai. Dažniausiai juos domina patogūs šeimyniniai arba karo laukui tinkami automobiliai.
Taip pat pastebimas automobilių rinkos sustojimas, kurios atsigavimą dar labiau sulėtino karas. Šaltiniai atskleidžia, kad nyksta ir gyvas turgus: jei anksčiau pasiūla būdavo 3 tūkst. automobilių, dabar yra tik 1,3 tūkst.
Automobilių turgus sumažės 10 hektarų
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis atskleidžia, kad jau seniai numatytas turgaus sumažinimas – dalyje teritorijos statomas „Depo“ prekybos centras.
Jis pripažįsta, kad sumažėjimas įvyko natūraliai – tiesiog pasikeitė laikai: „Prieš kokius 8–10 metų, žiūrint į Europos istoriją, Vokietijoje gyvas turgus didelėje aikštėje buvo labai populiarus, taip pat kitose senosiose šalyse, iš kurių atvežami pagrindiniai automobiliai: Prancūzija, Belgija. Bet atėjo laikas ir jie išnyko, tą pakoregavo ir internetas“.
V. Naujanis prisimena, kad prieš 15 metų automobilius gerai pirkdavo Kazachstano piliečiai, paskui kirgizai su baltarusiais, bet pasikeitė valdžia, buvo įvesti muitai ir pirkėjai dingo, o tada atsirado ukrainiečiai.
Jis pamini, kad Lietuvoje gyvo turgaus irgi beveik nebėra, pavyzdžiui, „Gariūnų“ turgus – išdalytas aikštelėmis.
„Kaune pas mus hibridas – ir gyvas turgus, ir aikštelės. Šiuo metu, jei mes turime apie 1300 automobilių, tai 1100 stovi aikštelėse, o gyvame – apie 200“, – pasakoja turgaus direktorius.
Kauno automobilių turgaus plotas buvo 15 hektarų, dabar liks tik 5. Vis dėlto, V. Naujanio teigimu, Kauno miestui tai vis tiek labai didelis plotas. Jis tikina, kad paskaičiavus visi interesantai bus sutalpinti, o užpildyti 15 hektarų plotą ateityje jau nebesitikima.
Pašnekovas sako, kad pilnai užpildyti 15 hektarų pavykdavo tik prieš 5–7 metus, tačiau pastaruoju metu net pusė teritorijos nebūdavo užimta. Anot jo, kažkada buvę laikai, kai važinėdavo pilni autovežiai, nebegrįš.
Pasiūla sumažėjo dvigubai
V. Naujanio teigimu, automobilių pasiūla stipriai sumažėjo – viskas prasidėjo nuo koronaviruso pradžios, kai nebuvo galima kirsti valstybių sienų.
Pasak jo, 90 proc. Lietuvoje parduodamų automobilių yra buvę registruoti užsienyje, taigi viskas priklauso nuo užsienio rinkų.
„Jei automobiliai būdavo vežami iš Vokietijos, Belgijos, Olandijos, tai praktiškai iš visur jų sumažėjo. Taip yra todėl, kad susidariusi automobilių eilė: žmogus naudotą savo automobilį parduoda Vokietijoje ir perka naują, o seną paleidžia į rinką. Jį kažkas nuperka, o tada automobilis atsiranda Lietuvoje, iš 3–4 rankų. Šiuo metu viskas sustoję, naujo automobilio reikia laukti vos ne pusę metų, mažiau parduodama pigesnių automobilių, todėl susidaro stabdys“, – situacija komentuoja pašnekovas.
V. Naujanis tikina, kad jei pasiūla anksčiau būdavo 3 tūkst. automobilių, tai dabar yra tik 1,3 tūkst.
Labiausiai trūksta 11–15 metų senumo automobilių
Tą pastebi ir portalo „autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras. Anot jo, automobilių pasiūlos sumažėjimas labiausiai pradėjo jaustis 2021 m. ir tęsiasi iki šiol. Jis pažymi, kad karas atidėjo rinkos pasiūlos normalizavimąsi, kurio buvo tikimasi jau šių metų antroje pusėje. Anot jo, dėl paaštrintų tiekimo problemų to teks palaukti papildomus metus.
Pašnekovas atskleidžia, kad šiuo metu parduodamų automobilių yra maždaug ketvirtadaliu mažiau, negu pandeminiu laikotarpiu. Pasak jo, problema kyla pirmiausia dėl naujų automobilių trūkumo visoje Europoje, o kadangi naujų automobilių negalintys įsigyti pirkėjai imasi pirkti „apynaujus“ naudotus arba tiesiog atideda jų atnaujinimą, neparduoda turimų, trūkumas grandinine reakcija atsirita ir į senesnių naudotų automobilių segmentą.
„Šiuo metu, „autoplius.lt“ portalo duomenimis, tai labiausiai jaučiama 11–15 metų senumo automobilių segmente. Konkrečių šalių išskirti negalėtume, problema yra globali visame mūsų žemyne. Tačiau Lietuvą labiausiai veikia situacija Vokietijoje ir Nyderlanduose – šalyse, iš kurių naudotų automobilių atsivežame daugiausiai“, – komentuoja A. Mizeras.
60–70 proc. automobilių išperka ukrainiečiai
V. Naujanis pastebi, kad šiuo metu mašinas labai gerai perka ukrainiečiai. Jo teigimu, jei anksčiau į užsienį bendrai išvažiuodavo 60 proc. turguje pirktų automobilių, dabar vien į Ukrainą jų išvažiuoja apie 60–70 proc.
Jis pasakoja, kad anksčiau egzistavo dviejų tipų ukrainiečiai: šeimos, kurios nusipirkdavo automobilį sau ir negrįždavo bent 4 metus, ir perpardavinėtojai, reguliariai pirkdavę visą autovežį. Anot jo, prasidėjus karui, jie visi dingo.
Pašnekovas neslepia, kad Ukrainos prezidentui nuėmus muitus automobiliams pasirodė kitoks ukrainietis – šeimos, pagyvenusios moterys ir vyrai, kurie perka pigesnius, 4–5 tūkst. eurų kainuojančius automobilius.
„Dar buvo laikas, kai tik prasidėjo karas ir atsirado ukrainiečiai, kurie pirko specifinius automobilius karo tikslams. Dažniausiai tai buvo džipai, automobiliai, patogūs važinėti po pievas, laukus. Pirkėjai kainų nežiūrėjo – svarbu, kad važiuotų. Sakydavo, neaišku, kiek laiko juo naudosis: kažką su juo atlieka, grįžta, automobilis sudega ir viskas“, – atskleidžia V. Naujanis.
O šiuo metu, anot jo, dažnai atvažiuoja ukrainiečių šeimos, ieškančios šeimyninių automobilių kaip „Volkswagen Touran“ – penkiaviečių, patogių, už 4–5 tūkst. eurų.
„Jei turėčiau 10 tauranų, tai per savaitę parduočiau“, – tikina pašnekovas.
Perkami dvigubai pigesni automobiliai
Tą pažymi ir „autoplius.lt“ vadovas. Anot jo, balandžio pradžioje, panaikinus muitus, pastebimas didelis ukrainiečių, ieškančių automobilių Lietuvoje, suaktyvėjimas.
„Tai didelė šalis su pasenusiu automobilių parku ir noru jį atnaujinti, o taip pat ir karo metu daugybė automobilių buvo sunaikinta“, – komentuoja pašnekovas.
Pasak jo, dažnai ieškoma ir pravažių automobilių šalies gynėjams. „Autoplius.lt“ duomenimis, ukrainiečių, besidominčių automobilių pirkimu, skaičius dabar yra dvigubai didesnis, nei prieš karą.
„Vidinėje rinkoje karo poveikį pasiūlai stebėjome tik pirmąsias dvi savaites, kuomet visuomenė gyveno tikrai neramiomis nuotaikomis. Tačiau po to pirkėjai grįžo ir tapo dar aktyvesni, nei pernai tuo pačiu metu“,– pasakoja A. Mizeras.
Jis pastebi, kad ukrainiečiai paprastai dairosi kiek pigesnių automobilių, nei Lietuviai: „Jeigu mūsų kainos vidurkis yra apie 7 tūkst. eurų, dominančių ukrainiečius – 3–4 tūkst. eurų“.
Anot pašnekovo, daugiau dairomasi ir į pravažesnius automobilius, ypač jei ieškoma gynėjų reikmėms. Tuo tarpu „civilių“ skonis panašūs į lietuvių – paklausiausi vokiški automobiliai.
