Nuo liepos centralizuotai tiekiamas šildymas Panevėžyje ir aplinkiniuose rajonuose brangs 47,4 proc., Klaipėdoje – 29 proc., Šilalėje – 42 proc.
Trečiadienį tokiam šilumos kainų didinimui pritarė Kainų komisija.
Šilališkiams kaina nustatyta vienašališkai – pati savivaldybė jos laiku nenustatė ir dabar dar turės svarstyti, ar pritars komisijos nuomonei.
„Panevėžio energijos“ tiekiama šiluma brangs iki 22,3 cento už kilovatvalandę, „Klaipėdos energijos“ - iki 20,57 cento, o Šilalės šilumos tinklų - iki 21,06 cento už kilovatvalandę.
„Panevėžio energija“ valdo šilumos perdavimo tinklus Panevėžio mieste ir rajone, Kėdainių, Rokiškio, Zarasų, Pasvalio, Kupiškio rajonų savivaldybių teritorijose.
„Klaipėdos energija“ šilumą tiekia Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėms, Gargždų miestui.
Kainų komisijos narys Danas Janulionis prieš prasidedant posėdžiui sakė, kad kainos yra paskaičiuotos teisingai.
Pasak jo, tiek Šilalei, tiek Klaipėdai šilumą tiekiančios įmonės pagrindine kainų kilimo priežastimi nurodė pasikeitusias kuro kainas.
„Mūsų specialistai pateikė išvadas, kad šios kainos suskaičiuotos pagal skaičiavimo taisykles“, – Lietuvos radijui sakė D. Janulionis.
Anot D. Janulionio, skirtingus šilumos kainų kilimo tempus lemia tai, kaip laiku šilumos įmonės perskaičiuoja kainas, kai brangsta viena ar kita kuro rūšis.
Taip pat tai priklauso ir nuo to, kokio dydžio yra katilinės, jų aptarnaujamos teritorijos bei tai, kokia gamtinių dujų dalis yra bendrame kuro balanse.
D. Janulionis aiškina, kad daugiausia kainas lemia kuro, kuris naudojamas šilumai gaminti, rūšis. Šilalė naudoja biokurą – kūrena medieną, kuri yra bent kiek pigesnė. Bet tai, jog įmonė yra maža, lemia didesnę šilumos kainą.
Pasak Komisijos nario, Klaipėdoje iš visų penkių didžiausių miestų kaina yra mažiausia todėl, kad ji laiku perskaičiuoja kainas. Tai reiškia, kad Klaipėda kainas perskaičiuoja kaip galima greičiau, kai pasikeičia pirminės kuro rūšies kaina. Kuo greičiau perskaičiuoja, tuo mažesnę kainą tenka mokėti vartotojams, tad jie sutaupo 5-10 proc.
„Panevėžio energija“ – regioninė įmonė, apimanti septynias mažas savivaldybes, o tai lemia kiek didesnę kainą. Bet ją kažkiek mažina tai, jog kuro balanse, kuris naudojamas šilumai gaminti, dujos sudaro tik apie 70 proc. Likusi dalis – biokuras. Be to, įmonė perka dalį energijos iš nepriklausomų gamintojų, kurie įmonei energiją parduoda pigiau.
Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė Lietuvos radijui sakė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nebetvirtina šilumos kainų, nes „Klaipėdos energija“ – taip pat regioninė įmonė. Todėl jai nebereikia kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę.
Tačiau kainų didinimui pritarė stebėtojų taryba.
Anot J. Simonavičiūtės – 29 proc. padidėjusios išlaidos šilumai – šokiruojantis skaičius.
„Tačiau per pusmetį dujos, kurias perka „Klaipėdos energija“, pabrango nuo 745 Lt iki 980 Lt už kubinį metrą. Tai – ne paskutinis augimas. Šiemet baigiasi bazinės kainos suskaičiavimas ir manome, kad nuo sausio pirmosios vėl turėsime naują kainą“, – kalbėjo J. Simonavičiūtė.
Pasak jos, stebėtojų taryba kreipėsi į komisiją siūlydama keisti skaičiavimo metodiką. Mat ji įvertina kainų augimą už praėjusį laikotarpį, tačiau neįvertina galimo augimo ateityje.
„Nors už šilumos tiekimą kaina didėja 29 proc., tačiau jau dabar matome, kad mūsų energijos įmonė metų gale turės apie 13 mln. Lt nuostolį iš šilumos verslo“, – teigia Klaipėdos savivaldybės tarybos narė.
Jos teigimu, kylant kainoms žmonės nebegalės išsimokėti už šilumą. Akumuliuoti kainų augimą, J. Simonavičūtės manymu, galėtų priverstinė namų renovacija.
Dabar panevėžiečiai už šilumą moka daugiau nei po 15 centų už vieną kilovatvalandę.
Pranešama, kad „Panevėžio energijos“ atstovai žada nuo sausio pirmosios šilumos kainų nebedidinti. Pasak jų, iš karto prašoma šilumos kainas kilstelti labiau, kad daugiau nebereikėtų šokiruoti žmonių.
Šilumos tiekėtų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas aiškina, kad dujų kainos pririštos prie mazuto – kylant šios žaliavos kainoms, kyla ir dujų kaina.
Tačiau, V. Stasiūnas pažymi, kad net ir ženkliai didinant šilumos kainas gyventojams, šilumos teikimo įmonės jau ne vienus metus skaičiuoja nuostolius.
V. Stasiūno duomenimis, 2006 metus šilumos teikimo įmonės baigė su 26 mln. Lt nuostoliu, 2007 metus – su 110 mln. Lt.
Lrt.lt primena, kad jau anksčiau komisija paskelbė besilaikanti nuomonės, kad beveik 53 proc. iki 22,56 cento už kilovatvalandę šiluma turi brangti ir Vilniuje, tačiau tam kol kas priešinasi sostinės valdžia.
