Vašingtonas kasdien konsultuojasi su kolegomis iš Europos, kurdamas sankcijų paketą, kurio detalės itin gerai saugomos – iš dalies tam, kad Maskva nesužinotų, bet ir tam, kad užkirstų kelią sąjungininkų nesutarimams dėl konkrečių priemonių, rašo politico.eu.
Tačiau nors Vakarų vyriausybės tvirtina, kad egzistuoja geležinė vienybė dėl Rusijos baudimo invazijos atveju, nėra aiškaus sutarimo dėl to, kada būtų įvestos sankcijos. Todėl ir nežinia, kaip greitai ir stipriai Maskva pajus atsaką.
„Dabar reikia daug dirbti, kad būtų įvestos [sankcijos], – sakė aukštas ES pareigūnas. – Tai ypač svarbu, kai yra susiduriama su daugialypiu scenarijumi.“
Nustatyti aiškius sankcijų Rusijai parametrus, kurie, diplomatų teigimu, būtų griežčiausios kada nors skirtos bausmės, yra ypač sudėtinga, atsižvelgiant į didelius Rusijos pajėgumus vykdyti karinius ar hibridinius smūgius, įskaitant kibernetines atakas. Daugelis analitikų teigia, kad įprastinė sausumos invazija yra tik vienas iš variantų ir galbūt ne pats tikriausias scenarijus.
2014 m. Rusija išsiuntė karius be skiriamųjų ženklų įsiveržti į Krymą ir ilgą laiką neigia bet kokį vaidmenį separatistiniame kare Rytų Ukrainos Donbaso regione, nors Rusijos pajėgų ir ginklų buvimas, taip pat Rusijos karių aukos yra gerai dokumentuotos žurnalistų ir žvalgybos analitikų.
Klausimas, kada pradėti taikyti sankcijas, pirmadienį liko neišspręstas ir ES užsienio reikalų ministrų susitikimo metu Briuselyje, o diplomatų teigimu, taip pat nebuvo pasiektas aiškus susitarimas vėliau tą dieną vykusio JAV prezidento Joe Bideno vadovaujamų lyderių konferencinio pokalbio metu.
„Kiek aš žinau, tikslus laikas nebuvo konkrečiai apibrėžtas“, – sakė vienas aukšto rango Vidurio Europos diplomatas ir pridūrė, kad invazija reikštų sankcijas ir jos bus „aptartos“, jei Rusija pradės „mišrią“ ataką.
Vienas ES diplomatas sakė: „Nemanau, kad yra prieitas susitarimas, nes diskusijos vis dar vyksta“.
Šis diplomatas pridūrė: „Nėra bendros sutartos pozicijos dėl to, kas sukeltų sankcijas, nes toks taškas pokalbyje dar nepasiektas, tas pats pasakytina ir apie tai, kaip atrodys sankcijos“.
Panašu, kad kai kurie sankcijų kūrimo proceso centre atsidūrę pareigūnai tikisi, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą sukurs tokį skubos jausmą, jog Vakarų sąjungininkai atmes bet kokius nesutarimus ir greitai patvirtins bausmių paketą.
Tačiau tarp 27 ES šalių galima ekonominė žala taikant tokias sankcijas labai skiriasi, todėl kyla reali ginčų galimybė. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Vokietija yra santykinai labiau priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų, o kitos, pavyzdžiui, Liuksemburgas ar Austrija, jaustų didesnį smūgį pritaikius sankcijas bankams ir finansų institucijoms.
Viliamasi tokio pat atsako, kaip Baltarusijai nuleidus keleivinį lėktuvą
Aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad Briuselyje buvo vilties, jog ES sostinės atsakys tokia pat greita vienybe, kokią parodė Baltarusijai nuleidus keleivinį lėktuvą, kad suimtų jame buvusį politinės opozicijos veikėją. Incidentas įvyko likus dienai iki Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo, suteikdamas tiesioginį politinį impulsą lyderiams greitai pasiekti susitarimą.
Net ir neskelbiant tikslių sankcijų detalių, atsirado nesutarimų. Kai kurie Vokietijos pareigūnai, pavyzdžiui, išreiškė nepritarimą idėjai atjungti Rusiją nuo tarptautinės finansinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Ir atsirado kitų nesutarimų, pavyzdžiui, kaip geriausiai kovoti su karine įtampa Ukrainos pasienyje. Kai kurie ES pareigūnai piktinosi JAV ir JK dėl įsakymo iš dalies evakuoti diplomatinį personalą arba jų šeimas, sakydami, kad išvykimas buvo per ankstyvas ir galėjo sukelti paniką.
Aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnai sakė, kad be tradicinių finansinių sankcijų JAV yra „pasirengusi įvesti naują eksporto kontrolę, dėl kurios V. Putinas vidutinės trukmės laikotarpiu taps silpna strategine ranka“.
„Taigi, panašiai kaip finansinės sankcijos, ribojančios užsienio kapitalą, eksporto kontrolė neleidžia Rusijai gauti tai, ko jai reikia, ir ko ji negali lengvai pakeisti niekuo kitu, – sakė aukšto rango pareigūnas. – Kalbėdami apie eksporto kontrolę, mes turime galvoje sudėtingas technologijas, kurias kuriame ir gaminame ir kurios yra esminis indėlis į Rusijos strateginius siekius. Taigi, galite manyti, kad ši eksporto kontrolė yra prekybos apribojimai, tarnaujantys platesnei JAV nacionalinei valdžiai. Mes naudojame juos tam, kad uždraustume produktų eksportą iš JAV į Rusiją ir, galbūt, tam tikrus užsienyje pagamintus produktus, kuriems taikomos JAV eksporto taisyklės.“
Rusija jaus spaudimą dėl „pasaulinio JAV kilmės programinės įrangos, technologijų ir įrankių dominavimo“, sakė aukšto rango pareigūnas ir pridūrė: „Eksporto kontrolės galimybės, kurias svarstome kartu su savo sąjungininkais ir partneriais, pakenktų V. Putino strateginėms ambicijoms industrializuotis. Ir tai pakenktų jam svarbioms sritims, nesvarbu, ar tai dirbtinis intelektas, ar kvantinė kompiuterija, ar gynyba, ar aviacija, ar kiti pagrindiniai sektoriai.“
Trečiasis ES diplomatas teigė, kad pareigūnai buvo įsitikinę, jog galiausiai bus susitarta, kokias sankcijas taikyti. Vis dėlto trečiasis diplomatas pripažino susirūpinimą dėl sankcijų padarinių. „Žinoma, nerimaujama dėl pasekmių, – sakė trečiasis diplomatas. – Tačiau bendra pozicija yra svarbi visoms valstybėms narėms.“
Aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas rengia nepaprastosios padėties planus, padėsiančius Europos šalims tuo atveju, jei Rusija atsakytų apribodama gamtinių dujų tiekimą. Į šiuos planus būtų įtrauktas papildomas suskystintų gamtinių dujų vežimas.
Tačiau net ir taikant tokias priemones, klausimas, kaip tiksliai apibrėžti Rusijos puolimą, liko neišspręstas.
„Tokių planų nemačiau ir negirdėjau, – sakė trečiasis diplomatas. – ES turėtų būti pasirengusi įvairioms hibridinėms grėsmėms ir scenarijams. Apibrėžti arba nuspręsti, kada dėl jų bus taikomos sankcijos ar ne, tai yra kitas dalykas.“
