sąjungininkai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) pritars 50 mln. eurų karinei paramai Kyjivui, kurią gruodžio mėnesį vetavo Vengrija.

Ukmergės rajone ir Šiauliuose planuojama įrengti NATO sąjungininkams priimti reikalingą infrastruktūrą, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šias teritorijas Vyriausybė dar turi įtraukti į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Vyksta diskusijos Ukmergės rajone infrastruktūra susijusi su Vokietijos į Lietuvą perkeliamais kariais, tačiau ministerija nedetalizuoja, kas konkrečiai čia bus įrengta.

Herkus, Vytenis, o dabar Jonas. Tokiais vardais Lietuvos kariuomenė plečia modulinių stovyklų tinklą. Prie Kazlų Rūdos atidaryta jau trečia vieta, kur kilus grėsmei šalyje, Lietuva apgyvendintų pustrečio tūkstančio sąjungininkų karių. Taikos metu šiose stovyklose gyvens mūsų šauktiniai arba į pratybas atvykę sąjungininkai.

Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sako, kad Krymą kontroliuos Kyjivas, net jei ir sąjungininkai tam nepritartų, rašo UNIAN. Interviu metu „The Washington Post“ žurnalistams V. Zalužnas davė pažadą, kad Ukraina susigrąžins prarastą Krymo pusiasalį. „Man nerūpi, niekas manęs nesustabdys“, – sakė jis. Pasak jo, šiuo metu Ukrainos kariuomenės amunicijos rezervai tiesiogiai priklauso nuo kitų valstybių.

Vakarų sąjungininkės trečiadienį pareiškė, kad privers Rusiją sumokėti už jos plataus masto invaziją į Ukrainą. Vyriausybės ir privatūs investuotojai surengė susitikimą, kuriame aptarė, kaip finansuoti atstatymą Ukrainoje po Maskvos karo. Pasaulio banko (PB) vertinimu, neatidėliotini Ukrainos poreikiai atlyginti žiaurių mūšių padarytą žalą siekia 14 mlrd. dolerių (12,82 mlrd.

Baltijos šalyse dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos kartu su Lietuvos, Latvijos bei Estijos atstovais žada didinti veiksmų koordinavimą ir derinimą.  Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, naujame „3+3 Formate“ Rukloje ketvirtadienį susitiks Baltijos šalyse dislokuotų sąjungininkų batalionų vadai ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos sausumos pajėgų vadovybė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad iki 2030-ųjų yra realu Lietuvoje turėti parengtą diviziją, tačiau tam prireiks sąjungininkų įgalintojų.  „Žinoma, daug dalykų priklauso nuo aplinkybių, kurias dabar galbūt yra sudėtinga prognozuoti, tačiau taip, iš esmės, įmanoma turėti ją, kaip pasakyti, ne visiškai savarankiškai, su tam tikrais partnerių (...) įgalintojais“, – antradienį žurnalistams sakė premjerė.

„Sveikinu Lietuvą su 19-osiomis įstojimo į NATO metinėmis. Džiaugiuosi matydamas augančią ir stiprėjančią Lietuvos kariuomenę. Šiandien aptariant gynybos regioninius planus galiu pasakyti viena – Lietuvos teritorija bus ginama“, – sakė Lietuvoje besilankantis Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Ch.

Krašto apsaugos ministras Avydas Anušauskas su Latvijos kolege Inara Murniece ketvirtadienį Vilniuje aptarė galimybes pritraukti į regioną naujus sąjungininkų pajėgumus. „Siekiant įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį NATO Rytuose turime tęsti intensyvų darbą tarp Baltijos valstybių ir pritraukti į mūsų regioną naujus sąjungininkų pajėgumus.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija „nuodugniai aptars“ su Vakarų sąjungininkais galimybę Ukrainai tiekti naikintuvus F-16. Pasak JAV kabelinės televizijos tinklo MSNBC, J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Jonathanas Fineris (Džonatanas Faineris) pareiškė, jog Jungtinės Valstijos „nieko neatmeta“.  „Mes labai išsamiai tai aptarsime [su sąjungininkais]", – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo Vakarų sąjungininkus trečiadienį paragino greičiau priimti sprendimus dėl pagalbos jo karo draskomai šaliai ir įspėjo, kad „tironija lenkia demokratijas“. Vaizdo ryšiu kreipdamasis į Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, ukrainiečių lyderis „paragino veikti greitai“, matyt, turėjęs omenyje Vokietijos dvejones dėl sunkiųjų tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai.

Darbai kariniame miestelyje Šilalės rajone vykdomi greičiau nei buvo planuota, sako penktadienį naujai statomame komplekse apsilankęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Naujajame kariniame miestelyje jau yra didžiosios dalies pastatų konstruktyvas. Netrukus galėsime džiaugtis tuo, ką sukūrėme, ir su pasididžiavimu parodyti tai savo sąjungininkams.

Vakarų sąjungininkams siekiant didinti paramą Kyjivui ir padėti Ukrainai išgyventi žiemą tuo metu, kai Rusija vis rengia raketų smūgius, Ukraina antradienį paragino NATO nares paspartinti ginklų tiekimą ir padėti atkurti smarkiai apgadintą elektros energijos tinklą. Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke, Maskva ėmėsi raketų smūgių kampanijos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Ukraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą. „NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Šalyje kilę vidiniai ginčai dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo perspektyvų siunčia blogą signalą sąjungininkams, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Ginčiai viešumoje siunčia ne tokius signalus, kokių norėtųsi, kad mūsų artimiausi sąjungininkai ir partneriai matytų“, – trečiadienį LRT radijui sakė ji. „Nežinau, ar tai turės kokių nors labai konkrečių pasekmių, bet negalime atmesti ir tokios galimybės.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad iki šiol šalis iš sąjungininkų gavo daugiau kaip 14 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimą, o iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti dar 12-16 mlrd. dolerių, skelbia Lenkijos radijas. „Tuo pat metu su Tarptautiniu valiutos fondu aptariame naujos plataus masto kreditavimo programos galimybes. Be to, dėl sėkmingų derybų, kurias vyriausybė surengė su užsienio kreditoriais, Ukrainos biudžetas ir piliečiai sutaupys daugiau kaip 5 mlrd.

Brutalus Rusijos karas Ukrainoje privertė Taivaną susimąstyti apie tikimybę būti užpultiems savo didesnės ir žymiai galingesnės kaimynės Kinijos. Ši invazija tik dar labiau atšviežino autoritarinio Kinijos lyderio Xi Jinpingo viziją, pagal kurią Taivanas turi būti prijungtas prie Kinijos. Panašūs yra ir prezidento Vladimiro Putino užmojai.

Keletas svarbių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų antradienį pareiškė, kad Maskva pasiruošusi ilgam konfliktui Ukrainoje, kol bus pasiekti Kremliaus iškelti tikslai šios provakarietiškos kaimynės atžvilgiu. Karas, antradienį įžengęs į ketvirtą mėnesį, jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertę daugiau kaip 8 mln. gyventojų palikti savo namus, iš jų daugiau kaip 6 mln. – pasitraukti į užsienį.

Naujajame partijų susitarime dėl krašto apsaugos ketinama įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių. Susitarimo projektas dar nebaigtas derinti, dėl keleto svarbių dalykų nesutariama, tačiau didelė dalis esminių punktų jau patvirtinti.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuvai svarbu turėti kuo didesnį atgrasymo pajėgumą šalyje. Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu sąjungininkų karių pajėgos šalyje jau „yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“. Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Vyriausybė penktadienį paskyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Papildomų karių į Lietuvą atsiuntė Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys. Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį perspėjo NATO sąjungininkes, kad Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti. „Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti. Tarptautinė bendruomenė turi siekti saugumo zonų aplink branduolinius objektus Ukrainoje įtvirtinimo“, − neeiliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pabrėžė G. Landsbergis.

Amerika siunčia papildomų karių ir technikos į Baltijos šalis. Tai atsakas į Rusijos agresiją. Baltijos šalyse pasirodys beveik tūkstantis karių, naikintuvų ir kovinių sraigtasparnių. Kol kas neaišku, kiek pajėgų kurioje šalyje atsidurs, bei kuriam laikui ši jėga siunčiama. Tiesa, Krašto apsaugos ministras sako, kad negalime kliautis vien tik sąjungininkais, turime ir patys kuo greičiau modernizuoti kariuomenės techniką ir kokybe pralenkti rusų karius.

JAV rengia nepaprastosios padėties planus, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai. ES, JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės yra tvirtai įsitikinusios, kad Rusijai gresia griežtos sankcijos, jei ji nuspręstų atakuoti Ukrainą. Tačiau dauguma šalių nežino, kaip reikėtų tiksliai apibrėžti Rusijos puolimą.

Užuot pakurstęs naujus karo veiksmus Ukrainoje, Rusijos prezidentas gali matyti pranašumą nesibaigiančioje priešpriešoje. Aukščiausi Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia nerimaujantys, kad Rusija siekia pakurstyti konfliktą Ukrainoje, o kariai yra dislokuoti prie sienos potencialiai neišvengiamai invazijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Šiaurės Atlanto tarybos penktadienį priimtą pareiškimą dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Jo teigimu, tai svarbus sąjungininkų vienybės ir solidarumo ženklas, remiantis Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.

Jungtinės Valstijos bendraudamos su Rusija palaikys savo sąjungininkes Europoje, pažadėjo prezidentas Joe Bidenas, šį mėnesį susitiksiantis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. J. Bidenas trečiadienį išvyks į Europą, kur dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO viršūnių susitikimuose, o birželio 16-ąją Ženevoje surengs pirmą savo, kaip JAV prezidento, susitikimą su V. Putinu.

Jungtinės Valstijos 2012–2014 metais šnipinėjo įtakingus Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pasitelkdamos Kopenhagos žvalgybos tarnybų pagalbą, sekmadienį pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida. Danų visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ (DR) pareiškė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje.

Lietuva su sąjungininkais tariasi, kaip išreikšti solidarumą Čekijai dėl agresyvių Rusijos veiksmų, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. „Prezidentas visiškai remia Čekijos pastangas sumažinti užsienio karinės žvalgybos buvimą NATO šalies teritorijoje, ir žinoma, solidarizuojasi su tais veiksmais, kurių ėmėsi Čekijos vyriausybė“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Asta Skaisgirytė.

NATO ketvirtadienį pareiškė, kad bloko narės konsultuosis ir kartu nuspręs, kada pasitraukti iš Afganistano, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus sugrąžinti amerikiečius karius namo iki Kalėdų. Apklausoms rodant, kad D. Trumpas pagal populiarumą atsilieka nuo savo varžovo demokrato prieš lapkričio 9-ąją vyksiančius rinkimu, prezidentas netikėtai per „Twitter“ paskelbė, kad Amerikos ilgiausias karas gali būti užbaigtas daug greičiau nei buvo planuota.

Vienas atviras laiškas, praeitą savaitę paskelbtas Vašingtone didelės grupės buvusių pareigūnų ir Rusijos stebėtojų, sukėlė audringą reakciją. Nors ir pasmerkė Kremliaus vykdomą kiršinimą, jie peikė „pavojingą aklavietę“ JAV ir Rusijos santykiuose bei pasisakė už glaudesnį dialogą, kad šie ryšiai būtų nukreipti „konstruktyvesniu keliu“. Laiško pavadinimas – „Laikas persvarstyti mūsų politiką Rusijos atžvilgiu“. Bent jau šiuo klausimu sutinku su pasirašiusiais.

NATO gynybos ministrai trečiadienį sutarė išplėsti Aljanso mokymo misiją Irake, reaguodami į JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą, kad sąjungininkai imtųsi ryžtingesnių veiksmų Artimuosiuose Rytuose.

Švedija yra puolama ir jai skubiai reikalinga pagalba. Tai gali būti staigmena galvojantiems, kad didžiausia Šiaurės šalis yra neutrali, geranoriška, nesikišanti į pasaulio reikalus, apdovanota daugeliu draugų ir neturinti priešų. Nors šis vaizdinys visuomet buvo netikslus, dabar jis išties pasenęs. „Savo draugus vaišiname puikiu vynu, – pareiškė Kinijos ambasadorius Švedijoje Gui Congyou, – bet savo priešams esam paruošę šautuvus.

Irako pajėgų misijoje dalyvavę šeši Estijos kariai ketvirtadienio popietę atvyko į Kuveitą, nusprendus juos perkelti po Irano raketų smūgių irakiečių bazėms, kuriose yra laikoma amerikiečių karių, pranešė kariškiai.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad Seimo komiteto siūlymas dėl skolinimosi gynybos reikmėms neįpareigos Vyriausybės skolintis mažiau, nei ji planuoja, tačiau diskusijos apie galimybes lėtinti asignavimų krašto apsaugai augimą siunčią blogą signalą NATO sąjungininkėms prieš viršūnių susitikimą Londone. „Tikrai, manau, kad mažinti gynybos biudžetą, negu numatyta, yra bloga idėja, artėjant Londono lyderių susitikimai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas prieš Donaldo Trumpo susitikimą su Vladimiru Putinu paragino JAV prezidentą prisiminti, kas yra jo sąjungininkai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad visiškai pasitiki visais sąjungininkais, su kuriais dalijamasi įslaptinta informacija. Toks jo pareiškimas pasirodė kilus skandalui, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas galimai atskleidė itin slaptos informacijos aukšto rango rusų pareigūnams. D.Trumpas kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais. Šis jo vizitas į užsienį bus pirmasis nuo kadencijos pradžios sausį.

Kovos veiksmų Sirijoje jungtinis vadovavimo centras, kuriam priklauso Rusija, Iranas ir Damasko režimą palaikantys kovotojai, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos sulauks atitinkamo atsako, jeigu dar kartą smogtų objektams Sirijoje, pranešė arabų naujienų portalas „al Ilam al Harbi“. Kariškiai pareiškė, kad praeitą penktadienį paryčiais JAV surengtas smūgis sparnuotosiomis raketomis Šairato oro pajėgų bazei, esančiai vakarų Sirijoje netoli Homso miesto, „peržengė raudoną liniją“. „Amerika peržengė...

  JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) penktadienį paragino NATO sąjungininkus per gegužę vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą įsipareigoti iki 2017 metų pabaigos padidinti savo išlaidas gynybai.

Lietuvą draugiška šalimi laiko daugiau amerikiečių nei Latviją ir Estiją, rodo rinkos tyrimų bendrovės „YouGov“ atlikta apklausa. Apžvalgininkų teigimu, Lietuva yra kiek geriau žinoma Jungtinėse Valstijose nei kitos Baltijos šalys dėl imigrantų bendruomenės ir sporto pasiekimų. Lietuvą kaip draugišką šalį įvertino 32 proc. amerikiečių, o 10 proc. JAV gyventojų pavadino šalį sąjungininke. Kaip nedraugišką Lietuvą įvardijo 7 proc. apklausos dalyvių, kaip priešę – 2 proc. respondentų.

Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiaurios galios žaidimų tikrovės. Dabar Amerika yra silpnesnė negu buvo, o jos varžovai ir priešininkai sustiprėjo. Pakeisti šią padėtį visiškai įmanoma, bet tam reikalingi stipresni aljansai.

Rusija gali pradėti vaidinti labai svarbų vaidmenį probleminiame Pietų Kinijos jūros regione 2017-ais metais – tai rodo jos pasirinkta strategija, galinti pakeisti dabartinę situaciją. Pasak Rusijos valstybinio informacinio kanalo „Sputnik News“, yra mąstoma apie Rusijos jūrų pajėgų dalyvavimą karinėse pratybose karti su Filipinais. Oficialus tokių pratybų tikslas – kovoti su piratavimu ir terorizmu jūroje, rašo news.com.au.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja ketvirtadienį pareiškė, kad Juodkalnijos prisijungimo prie Aljanso procesas vyksta sklandžiai, nepaisant griežtų Rusijos prieštaravimų. Rose Gottemoeller sako turinti vilties, kad ši nedidelė Balkanų valstybė taps NATO nare 2017 metų pavasarį, kai visų NATO šalių ir Juodkalnijos parlamentai ratifikuos atitinkamą protokolą.

Spalio 19–23 d. šiaurės Lietuvos regionuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vertinamosios lauko taktinės pratybos „Tvirtas skydas 5.2“. Jose dalyvaus apie 1200 karių iš Lietuvos, Belgijos, Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Gruzijos ir Latvijos. Šiemet pirmą kartą į Lietuvą treniruotis atvyksta ir savanoriai iš Gruzijos.

Tarptautinį NATO sąjungininkų batalioną kitų metų pavasarį planuojama dislokuoti Rukloje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Planuojama, kad Vokietijos vadovaujamas, iš sąjungininkų karinių vienetų suformuotas tarptautinis batalionas į Lietuvą atvyks 2017 metų pradžioje. Numatoma dislokacijos vieta – Rukloje esantis Lietuvos kariuomenės dalinys“, - rašoma pranešime. Pirmadienį ministerija BNS patikslino, kad batalioną tikimasi dislokuoti pavasarį.

Savaitgalį penkiuose Lietuvos miestuose Lietuvos bei sąjungininkų pajėgų kariai visuomenei pristatys tarptautinėms pratyboms atsivežtą ginkluotę. Šeštadienį ginkluotę bus galima apžiūrėti Kaune, aikštelėje prie pilies, ir Kaišiadoryse.

Lietuva ir Rumunija bendradarbiaus, siekdamos didesnio sąjungininkų indėlio į atgrasymo priemones Rytų Europoje, trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes suprantame tiek Rumunijos situaciją Juodojoje jūroje dėl Krymo okupacijos ir ten kaupiamų puolamųjų karinių pajėgumų, taip pat kaip ir mes turime panašią situaciją Kaliningrado srityje“, - bendroje spaudos konferencijoje su Vilniuje viešinčiu Rumunijos prezidentu Klausu Iohanissu sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos vyriausybė penktadienį nusprendė rekomenduoti piliečiams nevykti į Šarm el Šeicho kurortą Egipte po konsultacijų su sąjungininkais, kurie gali turėti daugiau žvalgybinės informacijos, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.  Pasak ministro, konkrečios informacijos apie grėsmę piliečiams šiuo metu nėra, bet dabartinė situacija neleidžia garantuoti visiško saugumo.

Rugsėjo 29 ir 30 dienomis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje vyksta NATO aljanso organizuojama 22-oji Baltijos regiono karinių oro pajėgų treniruotė (angl.