Sprendimui keisti darbą įtaką gali daryti daug skirtingų faktorių. Jaunesniems žmonėms svarbu kolektyvas, hibridinis darbas ir mokymosi galimybės darbo vietoje, o vyresniems – finansinis užmokestis ir darbo prasmė.
„Dažniausiai priimti sprendimą keisti darbą lemia geresnis atlyginimas ir naujos karjeros galimybės. Visgi didelę įtaką daro „minkštieji“ faktoriai – savirealizacija, santykiai su vadovu, įtempta darbo atmosfera, per didelis darbo krūvis, atstumas iki darbo vietos, o taip pat sveikatos problemos, pokyčiai asmeniniame gyvenime, darbo-šeimos balanso trūkumas, tikėjimas atliekamo darbo prasme, ypač Z kartai.
Užimtumo tarnybos specialistai stebi, kad jaunesniajai kartai – jaunimui iki 29 metų ir taip pat asmenims iki 40 metų dažniausiai vienas iš pagrindinių lūkesčių yra „geras kolektyvas“, hibridinio darbo ir darbostogų galimybės, taip pat galimybė mokytis ir kelti kvalifikaciją darbo vietoje.
Jaunesniems aktualiau nuolatinė mentorystė, įkvėpimo suteikiantis ir mėgstamas darbas, pripažinimas darbo vietoje ir pozityvi atmosfera darbo aplinkoje. Kai šie lūkesčiai būna patenkinti, jaunesnio amžiaus žmonės pradeda domėtis darbo užmokesčiu.
Vyresnių nei 50 metų asmenų požiūris ir lūkesčiai yra kitokie nei jaunesnių X ir Y kartų. Vyresniajai kartai svarbesnis finansinis užmokestis už atliktą darbą ir pati galimybė dirbti. Šios kartos atstovai idealizuoja darbo teikiamus privalumus, darbą mato kaip savo gyvenimo įprasminimą ir tai atsispindi jų lojalume darbovietės atžvilgiu“, – aiškino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Siekiama įvairiapusė gerovė
„Paprastai kalbant, žmonės keičia darbą dėl kažko geresnio. Geresnio atlygio, geresnių darbo sąlygų, kolektyvo, savirealizacijos galimybių, susisiekimo, karjeros galimybių ir panašiai. Kitaip pasakius, dažniausiai darbą keisti verčia nepasitenkinimas ir arba ambicijos“, – teigė „CV-Online” marketingo vadovė Rita Karavaitienė
Darbo keitimo priežastys priklauso ir nuo amžiaus grupės, ir nuo šeiminės padėties, finansinės padėties, užimamų pareigų, ateities tikslų ir kitų priežasčių.
„Žmonės nori dirbti tokiame darbe, kur galėtų realizuoti savo gebėjimus, patirtį ir įgūdžius, o už tai jiems būtų tinkamai ir teisingai atlyginta. Ir turiu omenyje, ne tik darbo užmokestį, bet ir darbuotojui rodomą dėmesį, pagarbą ir palaikymą.
Pavyzdžiui, studentas darbą gali keisti dėl to, kad įmonė nepakankamai lanksčiai reaguoja į darbuotojo poreikį derinti studijas ir darbą. Kitas pavyzdys, jei darbo rinkos naujokui įmonė nesudaro galimybių mokytis, tobulėti ir augti kaip specialistui, jis gali greitai pradėti dairytis kitų, spartesnės karjeros galimybių“, – sakė R. Karavaitienė.
Pastaruoju metu žmonės vis didesnę reikšmę teikia emocinei ir psichologinei gerovei darbo vietoje.
„Toksiška darbo aplinka, nepagarbus elgesys, darbuotojų nevertinimas taip pat yra viena iš dažnesnių darbo keitimo priežasčių. Išaugę finansiniai įsipareigojimai taip pat gali skatinti ieškoti geriau apmokamo darbo. Per didelis darbo krūvis už per mažą atlygį dažnai pasitaikanti priežastis. O pastaruoju metu perdegimas bei pervargimas yra neretai minima darbo keitimo priežastis“, – teigė R. Karavaitienė.
Gyvenimo etapų svarba
Asmens gyvenimo etapai, tokie kaip šeimos kūrimas arba kūdikio gimimas, turi didelę reikšmę, nes įvertinus visas aplinkybes perskirstomi prioritetai, vertybės ir priimamas sprendimas keisti darbą ar ne.
„Sprendimai šiais laikotarpiais gali būti priimami atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Šeima arba kūdikio gimimas gali paskatinti keisti savo darbo grafiką arba ieškoti darbo, kuris leistų lengviau suderinti darbo ir šeimos interesus. Gali prireikti papildomų finansinių įsipareigojimų, kas gali paskatinti siekti didinti darbo pareigų lygį, siekiant finansinio stabilumo šeimoje.
Svarbu ir tai, kaip darbas gali paveikti emocinę ir psichologinę būklę, ypač, kai susiduriama su tokiais naujais iššūkiais, kaip šeimos kūrimas ar tėvystė. Per šiuos gyvenimo etapus gali kilti poreikis palaikymui ir bendravimui su kolegomis, šeimos nariais ir draugais“, – teigė M. Jankauskienė.
Darbo rinkos pikas
„Įprastai, darbo rinka turi tam tikrą dinamiką. Nusistovėjo tam tikri darbo rinkos aktyvumo periodai: metų pradžioje (sausį, vasarį) įmonės itin aktyviai ieško darbuotojų, šiuo laikotarpiu paskelbiamas bene didžiausias darbo pasiūlymų kiekis, palyginus su kitais mėnesiais.
Balandžio – gegužės mėnesiais aktyviau ieškoma sezoninių darbuotojų, o trečioji banga, su gausiu darbo pasiūlymu kiekiu, prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki spalio pabaigos. Liepą ir gruodį darbo rinkoje aktyvumas yra vienas vangiausių“, – sakė R. Karavaitienė.
Ieškančiųjų darbo aktyvumas sutampa su įmonių aktyvumu.
„Tačiau, žinoma, ieškantieji darbo ne visuomet darbą keičia darbo rinkos piko metu. Kartais naujo darbo tenka ieškoti neplanuotai, pasikeitus situacijai, sąlygoms ir pan. Dar vienas svarbus momentas, kad daugybė darbuotojų naujų darbo galimybių ieško neskubėdami, laikas nuo laiko apsilankydami darbo skelbimų portaluose, pasidomėdami, kas vyksta rinkoje, kas ką siūlo.
Jie nori viską gerai pasverti, ieško geriausio varianto ir to kito geresnio darbo paieška gali trukti ne tik kelis mėnesius, bet ir kelis metus. Geresnio darbo galima ieškoti nepriklausomai nuo to, koks yra darbo rinkos aktyvumas, nes niekada negali žinoti, kada tau tinkama įmonė paskelbs tau tinkamą darbo pasiūlymą“, – teigė R. Karavaitienė.
Sezoniškumo reikšmė
Darbo keitimas turėtų būti planuojamas atsižvelgiant į sezoniškumo ypatumus, nes skirtingose srityse gali būti skirtingi laikotarpiai, kai yra didžiausia darbo pasiūla.
„Jei taikote į žemės ūkio srities pozicijas, tikėtina, kad daugiau darbo pasiūlymų bus pavasarį, vasarą, jei ieškote trumpalaikio kurjerio darbo, tikėtina, kad Kalėdiniu laikotarpiu turėsite didelį darbų pasirinkimą, jei ieškote buhalterio darbo, greičiausiai norėsite pradėti darbą po finansinių metų.
Kiekviena sritis turi tam tikrą specifiką, todėl keičiant darbą reikėtų įvertinti, ko galite tikėtis keičiant darbą ne pačiu palankiausiu metu“, – teigė R. Karavaitienė.
„Įprastai pavasarį – maždaug nuo kovo mėnesio laisvų darbo vietų ima daugėti žemės ūkio ir statybos sektoriuose, nuo balandžio ir jau gegužę intensyvėja darbo jėgos poreikis paslaugų sektoriuje.
Vidurvasarį darbo paklausa dažniausiai sumažėja, o rugpjūtį ima augti iki spalio mėnesio, po to vėl smunka artėjant žiemos sezonui, kai mažėja darbuotojų poreikis statybos, žemės ūkio sektoriuose, taip pat veiklose, kur žmonės dirba terminuotus, laikinus darbus.
Vasarą, kai daug atostogaujančių, darbdaviai priima pakaitinius darbuotojus, o pateisinus lūkesčius palieka dirbti nuolatinai. Pavasarį ir vasarą naudingas bandomasis laikotarpis, kurio metu mokamas mažesnis darbo užmokesti, nes nėra didesnių buto/namo išlaikymo kaštų, šildymo.
Rudenį ir žiemą darbuotojų samda mažesnė, nes metų pabaigoje darbdaviai juos priima atsargiau, vertina papildomų darbuotojų priėmimo pokytį įmonės kaštams“, – sakė M. Jankauskienė.
Sėkmė sudaryta iš nesėkmių
Daugelis bijo darbo pokyčių, nerimaudami, ar tikrai bus geriau. Poreikiai ar įsipareigojimai gali skatinti ieškoti geresnio darbo, nors pradėti yra sunkiausia.
„Turbūt esate girdėję istorijų, kai žmogus per trumpą laikotarpį pakeitė ir darbą, ir gyvenamą vietą, ir pradėjo sportuoti. Žmonės neretai bijo keisti darbą, nes nežino, ar ras geresnį, arba darbo paieškos metu bijo prarasti esamą. Išaugę poreikiai arba įsipareigojimai yra vienas iš svaresnių geresnio darbo paieškos variklių. Sunkiausia pradėti, o toliau jau viskas išsijudina“, – teigė R. Karavaitienė.
Svarbu drąsiai mokytis naujų dalykų, vertinti galimybes, įsivertinti darbo rinką ir kruopščiai pasiruošti darbo pokalbiui, nes net nesėkmingas pokalbis gali būti naudinga patirtis kitam kartui.
„Patartume nebijoti mokytis naujų dalykų, nebijoti pokyčių įvertinant savo galimybes ir norus. Visgi svarbu neskubėti, įvertinti darbo rinką, pokytį daryti dar turint darbą, įsivertinti pokyčio privalumus ir trūkumus.
Rekomenduotina išbandyti naujas sritis per savanorystę, pasitarti su profesionaliais karjeros specialistais, draugais, šeimos nariais, Na o pradėjus pokyčio kelią, svarbu mokėti tinkamai pristatyti save būsimam darbdaviui, skirti laiko gyvenimo aprašymui sukurti ir pasirengti susitikti su darbdaviu darbo pokalbiui.
Ne visada pirmasis pokalbis yra sėkmingas, todėl būtina neigiamą atsakymą priimti nenuvertinant savęs, suprasti, kad tai – dar didesnė patirtis, kuri leidžia geriau pasiruošti kitam darbo pokalbiui“, – linkėjo M. Jankauskienė.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Eivina Belousovaitė.
