Nors šiuo metu daugiau akcentuojamas apmokestinimo naštos padidėjimas, naujasis reguliavimas numato ir teigiamų pokyčių investuotojams. Pirma gera naujiena yra tai, kad prekyba finansinėmis priemonėmis nebebus laikoma individualia veikla visais atvejais. Individuali veikla buvo nuolatinis savarankiškai į finansines priemones investuojančių gyventojų „baubas“. Dažnai investuotojas pats nežinodavo, ar investuodamas laisvas lėšas jis jau tenkina individualios veiklos kriterijus (gana subjektyvius), ar dar ne. Nuo 2014 m. sausio 1 d. šio mokestinio netikrumo nebeliks. Reikėtų priminti, kad analogiškos taisyklės jau yra taikomos nekilnojamo turto pardavimo ir nuomos sandoriams.
Kita gera naujiena - nuo 20 iki 15% sumažintas GPM tarifas dividendams. Šiuo metu investavę į dividendines akcijas mokesčių atžvilgiu yra diskriminuojami. Jų grąža apmokestinama 20% tarifu be išlygų, kai tuo tarpu palūkanos iš ne nuosavybės vertybinių popierių ar kapitalo prieaugis iš vertybinių popierių pardavimo yra arba iš viso neapmokestinamas, arba apmokestinamas taikant 15% tarifą. Beje, faktinis dividendų apmokestinimas kartais viršija net ir 20% ribą. Taip atsitinka tuomet, kai užsienio emitentai arba tarpininkai prie šaltinio nuskaičiuoja didesnį pajamų mokestį, nei jis yra numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje su Lietuva, o Lietuvos investuotojas mokesčio permokos iš užsienio nesusigrąžina.
Trečias teigiamas dalykas – bus galima labiau išnaudoti nuostolius iš vertybinių popierių pardavimo. Šiuo metu GPM mažina tik nuostolis, susidaręs iš vertybinių popierių, neišlaikytų 366 dienas, pardavimo. Ateityje vertybinių popierių išlaikymo periodas bus nereikšmingas. Tai ypač aktualu investuotojams, turintiems iki finansų krizės įsigytų vertybinių popierių, kurių vertė iki šios dienos vis dar nėra atsistačiusi.
Kalbant apie mažiau palankius įstatymo pasikeitimus, pirmiausia reikia paminėti tai, kad paskolų palūkanos gyventojui bus apmokestinamos visais atvejais. Indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanoms numatytas mokestinis režimas yra šiek tiek palankesnis – pajamoms iki 10,000 litų mokestis nebus taikomas, ir tik viršijančiai sumai bus taikomas 15 proc. tarifas. 10,000 litų lengvata nebus taikoma bendrovių obligacijoms, kas, tikėtina, sumažins jų patrauklumą investuotojams.
Svarbu žinoti, kad mokestis skaičiuojamos ne nuo vertybinio popieriaus pajamingumo, bet nuo išmokėtos atkarpos (kupono). Turint omenyje, kad šiuo metu vyriausybių obligacijų pajamingumai yra itin susitraukę, o išmokamų atkarpų dydžiai visada išlieka tie patys, gali susidaryti paradoksali situacija, kai sumokėjus mokesčius, investuotojo grąža iš obligacijos taps neigiama.
Palūkanos iš tam tikrų finansinių priemonių, įsigytų iki šių metų pabaigos, išliks neapmokestinamos ir po kitų metų sausio 1 d. Šios finansinės priemonės – tai Europos ekonominės erdvės (Europos Sąjunga, Norvegija, Islandija bei Lichtenšteinas) bankuose esantys indėliai ir EEE valstybių vyriausybių bei administracinių padalinių (pvz., miestų savivaldybių) vertybiniai popieriai. Tinkamai suformavus investicinius portfelius minėtomis finansinėmis priemonėmis, investuotojas galėtų tenkintis mokestinėmis lengvatomis net ir po GPM įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.
Pajamos iš finansinių priemonių pardavimo bus apmokestinamos panašiai kaip palūkanos, tai yra, pelnas iki 10 tūkst. litų bus neapmokestinamas, o viršijanti dalis bus apmokestinama taikant 15 proc. tarifą. Visos kitos lengvatos yra panaikinamos, todėl investuotojams būtų tikslinga apsvarstyti šiuo metu egzistuojančių mokestinių lengvatų išnaudojimą iki metų pabaigos.
Swedbank“ asmeninės bankininkystės departamento konsultantas Ramūnas Riazanskis
