JAV federalinis rezervų bankas (FED) pristatė jau trečiąją kiekybinio skatinimo programą (angl. quantitive easing, QE3), kurios tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. Rinkos tokį sprendimą sutiko palankiai, bet realia jos nauda abejojama.
Į buvusias augimo vėžes niekaip negrįžtanti JAV ekonomika privertė šalies centrinio banko vadovą Beną Bernanke paskelbti apie naująjį ekonomikos gaivinimo planą. Tai jau trečias toks bandymas nuo 2008 metų. Šį kartą FED ketina į apyvartą išleisti daugiau grynųjų pinigų kiekvieną mėnesį įsigydama būsto paskolų vertybinių popierių už 40 mlrd. JAV dolerių (105 mlrd. litų).
„FED vis dar nerimauja dėl ekonomikos pagyvėjimo tempų ir mano, kad tam reikia papildomų skatinimo priemonių, – sako „Ekonomika.lt“ kalbinta Amerikos universiteto Kogodo verslo mokyklos tarptautinių finansų profesorė Robin Lumsdaine. – Kaip ir po kiekvieno QE etapo, manau, kad jie tikisi, jog papildomų priemonių neprireiks.“
Tikslas, planas ir metodai
Po pirmųjų ne itin sėkmingų bandymų atgaivinti JAV ekonomiką šalies finansų valdytojai sulaukė nemažai kritikos ne tik iš vietos ekonomistų, tačiau ir iš užsienio partnerių dėl neva prievarta mažinamo JAV dolerio kurso, o tai didina vietos produkcijos konkurencingumą. Šį kartą žalią šviesą QE3 įgyvendinimui uždegė Europos centrinis bankas (ECB), paskelbdamas apie neribotą valstybių obligacijų supirkimą – tai pagaliau turėtų sumažinti palūkanų normas Ispanijoje ir Italijoje.
Surengtoje spaudos konferencijoje FED vadovas paaiškino naujos ekonomikos skatinimo veiklos principus. Trumpai tariant, bankas tikisi, kad superkant būsto paskolų obligacijas pavyks sumažinti ilgalaikes būsto paskolų palūkanų normas, kurios šiuo metu siekia 3,6 proc.
Mažesnės palūkanų normos skatintų būstų įsigijimą ir naujas statybas, o išaugusi būsto paklausa pakeltų namų kainas. Be to, sumažėtų būsto savininkų, kurių reali būsto vertė yra mažesnė nei gauta paskola. Taip pat dėl išaugusių gyvenamųjų namų kainų bankai galėtų skirti daugiau finansavimo mažesnėmis palūkanomis esamoms paskoloms padengti. Galiausiai jausdamiesi turtingesni būstų savininkai galėtų išleisti daugiau ir taip paskatinti verslo sektorių kurti naujas darbo vietas.
Būsto paskolos jau ne pirmus metus yra sunkiausias inkaras, neleidžiantis iš vietos pajudėti JAV ekonomikos garlaiviui. Ekonomistai sutinka, kad smarkiai kritusi būstų vertė turėjo daugiausia įtakos sumažėjusiam vidaus vartojimui.
Žaidimai palūkanų normomis
Dar 2008 metų pabaigoje FED pradėjo pirmąją ekonomikos skatinimo programą QE1, per kurią įsigijo JAV iždo departamento obligacijų ir būsto vertybinių popierių už daugiau kaip 2,75 trln. JAV dolerių (7,23 trln. litų). Vis dėlto net po to šalies ekonomika strigo. Mažesnės palūkanų normos reiškia mažesnes pajamas taupantiesiems ir apsunkina jų vartojimą.
„Dauguma ekonomikos problemų negali būti išspręstos mažinant palūkanų normas“, – žurnale „International Economy“ rašo ekonomikos žurnalistas Johnas M. Berry. Anot jo, mažesnės palūkanų normos nieko nereiškia, jei griežtesni kredito išdavimo reikalavimai neleidžia potencialiems būsto pirkėjams gauti paskolų ar bankai riboja paskolų išdavimą siekdami išlaikyti privalomą kapitalo kiekį.
Viena iš svarbiausių naujienų, kurią pranešė B. Bernanke, anot „The New York Times“ apžvalgininko Paulo Krugmano, yra ta, kad FED ketina išlaikyti šią monetarinę politiką dar kurį laiką po to, kai sustiprės šalies ekonomikos atsigavimas.
Šiuo sprendimu FED ketina paskatinti privataus sektoriaus išlaidas. P. Krugmano teigimu, aukštesnė infliacija potencialiems būsto pirkėjams leistų lengviau grąžinti skolas, kompanijas padrąsintų didesnių pardavimų perspektyvos, finansų rinkos augtų kartu su bendru turtu, JAV doleris smuktų ir šalies eksportas taptų konkurencingesnis.
Rezultatų neduoda
Sunku pasakyti, kaip JAV ekonomikos reikalai būtų pakrypę be šių skatinimo programų. Dėl to nesutaria ne tik ekonomistai, neretai skiriasi ir statistiniai duomenys. JAV Kongreso biudžeto tarnybos skaičiavimu, skatinimo programos padėjo sukurti nuo 200 tūkst. iki 1,2 mln. naujų darbo vietų 2012 metais. Vis dėlto nepaisant naudos akivaizdu, kad masinis ekonomikos skatinimas iki šiol dar nepaskatino laukiamo smarkaus pagyvėjimo.
Anot „Washington Post“ apžvalgininko Roberto J. Samuelsono, tai paaiškina kelios priežastys. „Pirma, skatinimo programos buvo nepakankamai drąsios, – rašo jis. – Be to, finansinės krizės ir recesijos sukelta trauma privertė namų ūkius ir verslo atstovus viską vertinti kur kas atsargiau: buvo atidėti išlaidų planai, padengiamos skolos ir kaupiamos lėšos.“
Taip pat nedingo nerimas dėl esamų pavojų: Europos finansinių negandų, sunkiai įveikiamos būstų krizės, nežinomybės dėl vidaus politikos. R. J. Samuelsono nuomone, skatinimo programų tikslas yra paskatinti optimizmą demonstruojant vyriausybės pasiryžimą atgaivinti ekonomiką, tačiau jos gali sukelti ir priešingų pasekmių.
„Jei vartotojai ir kompanijos suvoks jas (skatinimo programas – red. past.) kaip signalą, kad ekonomikos padėtis yra blogesnė nei jie manė, jie gali pradėti saugotis dar labiau“, – tvirtina apžvalgininkas.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje B. Bernanke pareiškė, kad programos tikslas yra sumažinti nedarbo lygį šalyje, kuris šių metų rugpjūtį siekė 8,1 proc. ir, nepaisant ankstesnių skatinimo priemonių, nebuvo nukritęs žemiau 8 proc. nuo 2009 metų vasario.
„Mano manymu, prieš tai buvę QE padėjo paskatinti ekonomiką, – sako R. Lumsdaine. – Tačiau akivaizdu, kad pradėję dar vieną QE etapą FED mano, kad dar yra neatliktų darbų.“
Pastaraisiais metais FED taikoma strategija neabejotinai sumažino skolinimosi kainą nesukeliant infliacijos ir nenuvertinant dolerio, tačiau akivaizdu, kad ji nepadėjo sukurti pakankamai darbo vietų. Matome vis daugiau pranešimų, kaip didžiosios finansų, technologijų ar kitų pramonės šakų įmonės ketina atleisti tūkstančius darbuotojų. Be to, šios programos skatina dirbtinių kainų burbulų susiformavimą, kurie gali sprogti, vos baigiasi šios finansinės intervencijos. Nepaisant visko, jei JAV tiki prietarais, tuomet trečias kartas (QE3) neturėtų meluoti.
FAKTAI: Kiekybinio skatinimo programa
Pagal trečiąją JAV ekonomikos skatinimo programą FED ketina kiekvieną mėnesį supirkti būsto paskolų obligacijų už 40 mlrd. JAV dolerių (105 mlrd. litų)
FED ketina išlaikyti žemas palūkanų normas ir 2015 m.
Šia programa tikimasi šalyje sumažinti nedarbą, kuris šiuo metu siekia 8,1 proc.
QE1 buvo pristatyta 2008 m. lapkritį, QE2 – 2010 m. lapkritį
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“, (nr. 35(97) rugsėjo 24–30 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
Mindaugas SAMKUS
