ekonomikos skatinimas

Fiskalinės sąjungos idėja būtų prasminga, jei atsakomybės principas vienodai galiotų visiems, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, penktadienį dalyvausiantis Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) posėdyje, kur bus tariamasi dėl naujų priemonių euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti.

Valdžia turi daug visokių reklaminių šūkių paruošusi, kad naujasis socialinis modelis pritrauks investicijas, bet investicijos žymiai labiau priklauso nuo kitų dalykų, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. „Prastai informuoti investuotojai žiūri į kažkokius antraeilius dalykus, kaip kažkokį laisvės daryti verslą indeksą. Jame daug užprogramuota dalykų, kurie veikia blogai ekonomiką.

JAV federalinis rezervų bankas (FED) pristatė jau trečiąją kiekybinio skatinimo programą (angl. quantitive easing, QE3), kurios tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. Rinkos tokį sprendimą sutiko palankiai, bet realia jos nauda abejojama. Į buvusias augimo vėžes niekaip negrįžtanti JAV ekonomika privertė šalies centrinio banko vadovą Beną Bernanke paskelbti apie naująjį ekonomikos gaivinimo planą. Tai jau trečias toks bandymas nuo 2008 metų.

Penktadienį lapkričio pristatymo termino ateities sandorių JAV lengvos naftos barelio kaina preliminarinėje NYMEX prekyboje išaugo 1,63 dolerio, iki 100,26 dolerio. Naftos barelio kaina perkopė šimto dolerių ribą pirmą kartą nuo šių metų gegužės. Energijos išteklių kainos auga, be kitų priežasčių, ir dėl naujo JAV ekonomikos skatinimo plano, kurį parengė JAV federalinis atsargų bankas.

Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas paskelbė, kad atnaujins vadinamąją kiekybinio skatinimo programą, skirtą skatinti ekonomikos augimą, informuoja BBC. Bankas ketina kas mėnesį už 40 mlrd. JAV dolerių pirkti būsto paskolomis dengtus vertybinius popierius. Jeigu ekonomikos būklė negerės, suma bus padidinta. Banko Atvirosios rinkos komitetas ketvirtadienį ir vėl paliko galioti bazinę palūkanų normą, kuri siekia 0-0,25 proc.

Tarptautinė darbo organizacija (ILO) įspėja: euro zona per ateinančius ketverius metus gali netekti 4,5 mln. darbo vietų. Šią situacija pakeisti galėtų nebent taupymo diržų atlaisvinimas. Specialistų teigimu, jeigu Europos ekonomika nebus skatinama, 17 Europos Sąjungos (ES) narių nedarbių skaičius gali pasiekti 22 mln. ILO ragina šalių Vyriausybes keisti politikos kryptį – užuot griežtai veržus diržus, imtis darbo vietų kūrimo skatinimo.

Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos ir nusprendė toliau tęsti obligacijų pirkimo programas, informuoja BBC. Tokio banko sprendimo tikėjosi tiek rinkos, tiek ekonomistai. JAV centrinis bankas taip pat ganėtinai optimistiškai įvertino šalies ekonomiką, o analitikai tai priėmė kaip ženklą, kad bankas nejaučia poreikio imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.

Britanijos vyriausybė ketina nuo 112 iki 128 km/h padidinti leistiną važiavimo greitkeliuose. Teigiama, kad tai duos naudos šalies ekonomikai.Transporto sekretorius Philipas Hammondas ketvirtadienį teigė, kad dabar nustatyta greičio riba jau yra „atgyvena“ ir kad šiais metais prasidės konsultacijos dėl galimybės 2013 metais ją padidinti, praneša naujienų agentūra AFP.

Vyriausybės valandoje Seime pasisakęs opozicijos lyderis Vytautas Gapšys atkreipė dėmesį į daugybę vėluojančių Ekonomikos skatinimo plano priemonių: „Peržiūrėjus interneto sveitaines (Ekonomikos skatinimo plano sveitainę skatinimoplanas.lt – aut.), pasišiaušia plaukai ant galvos, nes net ir tos priemonės, kurios yra nelabai svarbios, yra nevykdomos, daug kas vėluoja“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas. Iš viso jis suskaičiavo dešimt vėluojančių Ekonominio skatinimo plano punktų.

Gerų žinių ekonomikoje srautas, o jų pastaruoju metu turėjome tikrai nemažai – pirmą kartą fiksuotas metinis BVP augimas, antro ketvirčio augimas aukščiausias EU, eksporto augimas nuo metų pradžios siekia beveik 35 procentus, į valstybės biudžetą per pirmus 7 mėnesius surinkta 620 milijonų litų daugiau nei planuota, viršijamos planuotos „SoDros“ bei privalomojo sveikatos draudimo pajamos – regis, turėtų leisti mums visiems lengviau atsikvėpti.

Kinijai leidus svyruoti juanio ir dolerio kursams, vienintelė tebesitęsianti diskusija prieš G-20 susitikimą vyksta tarp JAV ir Europos. Vašingtonas mano, jog brendant iš pasaulinės krizės svarbiausia yra palaikyti augimą. Tuo tarpu ES, vadovaujama Vokietijos, pasisako už deficito sumažinimą bet kokia kaina. Tokias pozicijas abu blokai gins birželio 25-26 dienomis Toronte vyksiančiame pasaulio galingųjų susitkime. B. Obama pareiškė, jog įsiskolinimų sumažinimą iki 3 proc.

JAV prezidentas Barackas Obama kreipėsi į G20 šalių verslo partnerius dėl glaudaus bendradarbiavimo, siekiant bendromis pastangomis apsaugoti ir sustiprinti ekonominį atsigavimą po didžiulės 2008 m. rudenį prasidėjusios pasaulinės ekonominės sistemos griuvimo. Obamos teigimu, ateinančiame birželio 25-27 d. G20 susitikime daugiausiai dėmesio bus skiriama pastangoms stabilizuoti valstybių skolas ir atsargiai rinktis verslą skatinančias programas.

Ūkio ministras Dainius Kreivys šiandien pasveikino „Swedbank“ - trečiąjį banką, pasirašius sutartį su Europos investicijų fondu (EIF) dėl beveik 360 milijonų litų (104 milijonų eurų) kredito linijos Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms kredituoti. „Kreditai Lietuvos verslą turi pasiekti per kiek įmanoma trumpą laiką. Džiaugiuosi, kad prie EIF programos pagaliau prisijungė dar vienas bankas, Lietuvoje turintis platų skyrių tinklą.

Pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominique'o Strauss'o-Kahno, kai kurios šalys gali patirti dvigubą nuosmukį, jei per anksti nutrauks programas, kurių buvo imtasi siekiant kovoti su pasauline finansų krize. Privačios paklausos ir darbo rinkos atsigavimas yra būtinos sąlygos vyriausybėms, kurios siekia nutraukti ekonomikos skatinimo politiką, taip pat tinkamas laikas priklauso nuo konkrečių sąlygų kiekvienoje šalyje, teigia D. Strauss-Kahn.