„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas išryškino visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus dėl darbuotojų amžiaus − labiausiai pageidaujami yra 35 m. specialistai, o su sunkumais įsidarbinant tenka susidurti sulaukus vos 41 m. amžiaus.
„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman teigia, kad tokia nuostata gerokai apriboja ir darbuotojų, ir organizacijų galimybes: „Amžius pats savaime nieko neparodo apie žmogaus kompetencijas ir gebėjimus ir, kalbant apie įsidarbinimą, darbuotojo amžius iš viso neturėtų būti vertinimo kriterijus.“
Atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dalis apklaustųjų (63 proc.) įsitikinę – geriausias galimybes darbo rinkoje turi 26–35 m. amžiaus žmonės. Maždaug kas septintas respondentas (14 proc.) mano, kad palankiausias amžius darbo rinkoje yra 36–45 metai. Tuo metu tik 7 proc. gyventojų mano, kad visų amžiaus grupių darbuotojų galimybės panašios.
„Kaip rodo tyrimo rezultatai, nuostata dėl geresnių jaunesnio amžiaus žmonių įsidarbinimo itin paplitusi tarp vadovaujančias pareigas užimančių respondentų. Net 70 proc. jų įsitikinę, kad geriausias galimybes darbo rinkoje turi 26–35 m. amžiaus darbuotojų grupė“, − komentuoja L. Žemaitytė-Kirkman.
L. Žemaitytė-Kirkman pabrėžia, kad ši nuomonė vyrauja ne tik tarp aukštas pareigas užimančių žmonių, bet apskritai visos visuomenės. Tyrimo metu visų amžiaus grupių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga.
Paprašyti įvardyti, nuo kokio amžiaus žmonės darbo rinkoje susiduria su sunkumais, 57 proc. respondentų nurodė 41–50 m. amžiaus, o 24 proc. 51–60 m. amžiaus tarpsnius.
„Vidutinis visų respondentų tyrimo metu įvardintas amžius, nuo kurio atsiranda iššūkių darbo rinkoje – 48,5 metų. Daugelis tokio amžiaus žmonių yra savo profesinės karjeros pike, jie turi sukaupę didelį patirties ir įgūdžių bagažą ir dar kone du dešimtmečius gali būti aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Tačiau vyraujančios nuostatos dėl amžiaus jiems gali tapti reikšminga kliūtimi siekiant profesinių tikslų“, – teigia „Swedbank“ atstovė.
Tarp pagrindinių dalykų, labiausiai apsunkinančių vyresnių kaip 50 m. amžiaus žmonių įsidarbinimą, didžioji dalis apklaustųjų nurodo diskriminaciją dėl amžiaus (61 proc.). Kiti dažnai nurodomi trikdžiai yra pasenusios jų žinios (36 proc.) ir ribota motyvacija išmokti naujų dalykų (33 proc.).
Ateityje mažės darbingo amžiaus gyventojų
Prognozuojama, kad ateityje darbingo amžiaus gyventojų skaičius dar mažės, todėl įmonės turėtų galvoti apie veiksmingesnius būdus, kaip pritraukti ir į savo komandas integruoti vyresnio amžiaus specialistus.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šalies demografinės tendencijos yra ir išliks nepalankios. Anto jo, Lietuva turi vieną sparčiausiai senėjančių visuomenių visame pasaulyje, o per artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje susitrauks nuo 1,7 mln. iki 1,37 mln. Skaičiuojama, kad labiausiai sumažės 26-35 m. amžiaus dirbančiųjų skaičius.
Ekonomistas teigia, kad kalbant apie darbuotojų trūkumo problemos sprendimą, dažnai svarstoma apie robotizaciją pramonėje, paslaugų sektoriuje, tačiau šis procesas realybėje nėra toks greitas, kokio būtų galima tikėtis, o ir robotizacijos proceso metu reikalingų darbuotojų skaičius išlieka – keičiasi tik kompetencijos, kurių reikia darbo vietoje.
„Greitai veikiančių receptų, kaip padidinti jaunų žmonių skaičių darbo rinkoje, nėra daug. Imigracija šiuo atveju nebūtinai išspręs kvalifikuotų specialistų trūkumą. Todėl labiausiai tikėtina išeitis yra didesnis vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas ir ilgiau trunkanti jų profesinė karjera“, – sako N. Mačiulis.
Senjorų (65-74 m.) užimtumo lygis Lietuvoje siekia beveik 16 proc., tai yra aukščiau už bendrą senjorų užimtumą ES, tačiau Lietuvą šiuo atžvilgiu lenkia kaimyninės Latvija (18,5 proc.) ir Estija (26,4 proc.)
Nors šiuo metu vyresnio amžiaus 50-64 m. žmonių nedarbo lygis Lietuvoje yra šiek tiek didesnis už ES vidurkį, jų aktyvumas po truputį auga. Vyresnių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje sulaukus pensinio amžiaus ateityje gali vis labiau lemti ir finansiniai motyvai.
Prisitaikyti turi ir verslas, ir darbuotojai
Šalies gyventojų nuomone, vyresnių darbuotojų įsidarbinimo galimybes galėtų padidinti darbdavio suteikiami mokymai ir kvalifikacijos galimybės, daugiau tolerancijos dėl amžiaus, taip pat galimybė „pasimatuoti“ darbą.
„Diskriminacija dėl amžiaus yra kompleksinė problema, kuri artimiausioje ateityje Lietuvoje taps dar labiau aktualesnė. Įvairių organizacijų patirtis rodo, kad įvairialypės komandos pasiekia geresnių rezultatų. Todėl įmonės turėtų būti suinteresuotos pritraukti jų poreikius atitinkančius specialistus nepaisant jų amžiaus ar lyties. Be to, įmonės jau šiandien turėtų ieškoti veiksmingų būdų, kaip įtraukti vyresnius specialistus į savo kolektyvą, nes po kelerių metų joms gali tekti susidurti su jauno amžiaus specialistų trūkumu“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.
Ekspertai rekomenduoja organizacijoms, priimančioms darbuotojus, peržiūrėti atrankos procesą – atkreipti dėmesį, ar jis nediskriminuoja vyresnių kandidatų, pasibaigus atrankai, kandidatams paaiškinti pasirinkimo ar nepasirinkimo motyvus, jie turėtų būti pagrįsti.
Anot L. Žemaitytė-Kirkman, būtina apmokyti aukštesnės ar vidurinės grandies vadovus, taip pat atkreipti vyresnio darbuotojo poreikius, kurie gali skirtis nuo jaunesnio amžiaus žmonių.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės taip pat turėtų aktyviau kandidatuoti į jų kvalifikaciją atitinkančias pozicijas ir nesikliauti visuomenėje vyraujančiomis nuostatomis. Išankstinis nusiteikimas, kad į atitinkamą poziciją įmonė pageidauja tik tam tikro amžiaus kandidatų, taip pat gali užkirsti kelią kandidato sėkmei.
„Nors profesinė patirtis dažnai įvardijama kaip vyresnių darbuotojų pranašumas, kai kuriais atvejais jiems reikia būti nusiteikus, kad savo žinias gali tekti atnaujinti ir pratintis prie nuolatinio mokymosi idėjos, nes tokius reikalavimus kelia šių dienų darbo rinka ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.
Vyresnio amžiaus žmonės rekomenduojama kandidatuoti į darbo vietą, jei jie atitinka reikalavimus, net jei manoma, kad pozicija skirta jauniems žmonėms. Kitas svarbus dalykas, pasak ekspertų, vyresni žmonės turi būti pasirengę išmokti naujų dalykų, mokytis iš jaunesnių kolegų yra normalu, o vienas svarbiausių dalykų – nereikia savęs nuvertinti dėl amžiaus.
