VMI atstovė Irma Juškaitė pasakoja, kad numatomais kontrolės veiksmais siekiama užtikrinti, kad vadovai ir darbuotojai įmonių vardu registruotas transporto priemones naudotų pagal paskirtį.
„Jei automobilis yra perkamas įmonės vardu, jis turi būti naudojamas versle pagal paskirtį, t. y. pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti.
Toks automobilis gali būti naudojamas ir asmeniniams tikslams, pavyzdžiui, vykti apsipirkti po darbo ar pailsėti prie jūros, tačiau tokiu atveju gaunama nauda yra atitinkamai apmokestinama. Nauda, kurią gauna darbuotojas, laikoma darbo užmokesčiu: skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), „Sodros“ įmokos, privalomasis sveikatos draudimas (PSD)“, – teigia specialistė.
Transporto priemones fiksuos keliuose
VMI praneša, kad įmonėms priklausančios transporto priemonės būtų fiksuojamos magistraliniuose keliuose, identifikuojant jų valstybinį numerį. Taip pat ruošiamasi bendradarbiauti kartu su savivaldybėmis, kad šios padėtų nustatyti galimus pažeidimus.
Tokia priemonė, kaip pasakoja pašnekovė, leis nustatyti atvejus, kada įmonių automobiliai yra naudojami privatiems poreikiams, pavyzdžiui, keliaujant į pajūrį ar atostogų į užsienį.
„Mokesčių administratorius dar tik planuoja plėsti kontrolės priemonių arsenalą pasitelkiant ir Daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą, kuri fiksuoja transporto priemonių judėjimą magistraliniuose ir regioniniuose keliuose, taip pat Numerių atpažinimo sistemą – transportų priemonių, kertančių valstybės sieną pasienio punktuose, vaizdo fiksavimas ir automobilio registracijos numerių identifikavimas.
Taip pat planuojama bendradarbiauti su kurortinėmis savivaldybėmis dėl papildomos informacijos gavimo apie įmonėms priklausančių automobilių judėjimą, galimai nesusijusį su darbo tikslais“, – aiškina I. Juškaitė.
VMI pateikia pavyzdžius, kuomet įmonių atstovai bandė gudrauti, siekdami neteisėtai panaudoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ataskaitą už prabangias transporto priemones.
„Atlikus 16 kontrolės veiksmų, susijusių su prabangių automobilių įsigijimu, deklaruota virš 90 tūkst. eurų mokesčių.
Keletas pavyzdžių, kai įmonės mėgino neteisėtai pasinaudoti PVM atskaita už prabangius automobilius. Visas šiais atvejais buvo patikslintos deklaracijas papildomai deklaruojant PVM.
• „Porsche“ įsigyta už 92 396,70 euro, PVM suma 19 403,3 euro;
• „Mercedes“ įsigyta už 74 800 euro, PVM suma 12 981,82 euro;
• „Mercedes“ įsigyta už 71 199 euro, PVM suma 12 356,85 euro“, – vardija specialistė.
Idėja realybėje nepasiteisins?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad dabartiniai siekiai vargu ar gali būti įgyvendinami tikslingai, kadangi skirtingose situacijose, žvelgiant iš verslo atstovų pozicijos, gali atsirasti savų interpretacijų.
„Pastangos įrodinėjimui yra didžiulės ir verslas gali labai paprastai išsisukti, kadangi šioje vietoje teisės aktai nepasako labai konkrečiai, kurioje vietoje prasideda pajamos natūra ir kur jos baigiasi. Pavyzdžiui, verslininkas gali tiesiog pasakyti, kad jis važiavo į Palangą susitikti su verslo partneriu, juk teisės aktas nedraudžia vilniečiams verslo klausimus aptarti Palangoje ar Maljorkoje. Suprantama, kad VMI gali apklausti dar daugiau asmenų, tačiau tas verslo partneris gali paliudyti faktą, kad jis buvo susitikęs su verslininku ir jie tikrai turėjo verslo susitikimus ne tik darbo dienos metu, bet ir iki vėlyvo vakaro.
Aš manau, kad ateityje Finansų ministerija patikslins pajamų natūrą pripažinimo tvarką, kuri bus aiškiau apibrėžta. Tikrai sutinku, kad dabartinė tvarka leidžia piktnaudžiauti verslininkams“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad numatyti mokesčiai už nustatytos tvarkos pažeidimą nėra itin dideli.
„Jeigu VMI turės visus duomenis ir galės įrodyti, kad 3 mėnesius verslo atstovai važinėjo į Nidą arba Palangą ne į komandiruotę, tokiu atveju toks važiavimas gali būti pripažintas kaip pajamos natūra ir apmokestinamos.
Mokesčiai nėra labai dideli, gali būti 0,7 proc. nuo automobilio rinkos kainos. Pavyzdžiui, jeigu transporto priemonės rinkos kaina 10 tūkst. eurų, tai būtų pripažįstama 70 eurų pajamos natūra. Mokesčių bendrai išeitų apie 30 eurų už vieną mėnesį, už tris mėnesius – 90 eurų.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad per metus įmonės darbuotojai gali gauti iš įmonės (darbdavio) iki 200 eurų pajamų natūra, nuo kurių neskaičiuojami jokie VSD, PSD, GPM mokesčiai. Taigi, grįžtant prie trijų mėnesių pavyzdžio, kai už tris mėnesius pripažintos 210 eurų pajamos natūra, iš jų būtų apmokestinti tik 10 eurų ir mes tada kalbame ne apie 90 eur, bet apie 4 eurų dydžio mokestį. Manyčiau, kad VMI kontrolės akto savikaina yra didesnė nei 4 eurai“, – teigė pašnekovė.
Be to, klausimų kelia ir tai, kad tokia kontrolė yra nukreipta tik į verslininkus, bet ne kitų valstybinių institucijų atstovus.
„Kodėl verslo automobiliai analizuojami, bet netikrinamas valdžios institucijų automobilių judėjimas? Kodėl mes taikome nevienodus standartus? Šiuo atveju verslas yra tarsi diskriminuojamas, tarytum pasakoma, kad jei verslininkas veža vaiką į darželį, tai jis sukčius ir mokesčių vagis, o jei tai daro politikas su automobiliu, kurio naudojimas finansuojamas iš biudžeto, tai čia nėra jokio pažeidimo. Jeigu taikome tam tikrą moralės normą, ją reikėtų taikyti visiems vienodai“, – svarsto D. Čibirienė.
Didžioji problema – šešėlis
Pašnekovė teigia, kad didžiausia problema šiuo metu yra PVM grobstyme, o ne pajamose natūra.
„Lietuvoje yra didelis šešėlis. Didžioji jo dalis yra ne pajamose natūra, bet PVM grobstyme, kai važiuoja tonos neapmokestintų prekių, kai prekybos taškuose neišduodami prekių pardavimo dokumentai, slepiami prekių įsigijimo šaltiniai. Yra nesuvaldyti kripto atsiskaitymai, vis dar labai daug gyventojų nedeklaruoja savo banko sąskaitų užsienyje, nedeklaruojamos visos pasaulinės pajamos, nemokami mokesčiai dėl kriptovaliutos pardavimo sandorių.
VMI iki šiol nesugeba „surišti“ gyventojų turimo turto su uždirbamomis pajamomis ir visų gyventojų bankų sąskaitų turiniu. Yra daug sričių, kuriose yra ženkliai daugiau nesumokėtų mokesčių, bet jos reikalauja ir daugiau smegenų, kad pinigai būtų surinkti. Dabartinis pasirinktas kelias yra visomis prasmėmis lengviausias ir, ko gero, mažiausiai atnešantis naudos biudžetui iš visų galimų kelių“, – įsitikinusi D. Čibirienė.
Iškilus neaiškumams, tikrintų dar daugiau duomenų
Visgi VMI atstovai atrėžia, kad informacijos rinkimas, iškilus neaiškumams, aprėptų daugelį skirtingų duomenų. Esą būtų tikrinamas ne tik nuvažiuotas transporto priemonės atstumas, bet ir kuro pylimo laikas.
„Mokestinio patikrinimo ar kontrolės veiksmų metu yra tikrinami įmonės transporto priemonės kelionės dokumentai, kuro pylimo laikas, automobilio nuvažiuoti kilometrai ir kita susijusi informacija. Taip pat šios informacijos gali būti paprašyta kontaktuojant su verslo atstovais, vykdant stebėseną.
Kilus įtarimui, kad automobilis gali būti naudojamas asmeninėms reikmėms, taip pat yra numatyta tikrinti ir transporto priemonės judėjimą pagal prieš tai minėtų sistemų surenkamus duomenis. Pažymėtina, kad VMI turi teisę tikrinti mokesčių mokėtoją už einamuosius ir tris praėjusius kalendorinius metus. <...> Dėl duomenų gavimo iš kitų sistemų vyksta diskusijos su kitomis institucijomis“, – aiškino I. Juškaitė.
Minėtos priemonės – ne vienintelės. VMI nurodo, kokių dar dokumentų prireikėtų, jeigu verslo atstovų būtų paprašoma pagrįsti faktą, kad transporto priemonė yra naudojama įmonės poreikiams:
• automobilio įsigijimo tikslas, kokiomis lėšomis pirktas automobilis (nuosavos ar skolintos);
• automobilio apskaitymas įmonės apskaitoje (ilgalaikis turtas ar prekė);
• kaip naudojamas automobilis (veikloje ar nuomojamas);
• kokia automobilio naudojimo, laikymo, eksploatacinių išlaidų, kuro normų apskaitos tvarka;
• kas įmonėje naudojasi automobiliu (kokias funkcijas atlieka šie darbuotojai);
• vidutinis nuvažiuotas kilometrų rodiklis per mėnesį;
• jei automobilis nuomojamas, prašoma pateikti klientų paieškos, kainos ir jos nustatymo informaciją;
• kita aktuali informacija – PVM atskaita, sąnaudos, pajamos natūra.
Taikytų sankcijas
Susimokėti PVM ar kitus mokesčius vengiantys verslininkai taip pat sulauktų kirčio iš atsakingų institucijų.
„Įmonėms gali būti taikomos skirtingos sankcijos: priskaičiuotų mokėtinų mokesčių suma ir delspinigiai, administracinė atsakomybė, bauda. Nustačius, kad įmonė nesilaikė nustatytos tvarkos ir naudojo automobilį asmeniniams tikslams, teks apskaičiuoti ir sumokėti GPM, „Sodros“ įmokas, PSD už visą laikotarpį, kai automobilis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams.
Taip pat patikrinimo metu nustačius, kad lengvieji automobiliai ar visureigiai įsigyjami įmonės reikmėms, kurie neskirti pardavimui, nenaudojami nuomai ar keleivių vežimo už atlygį paslaugoms teikti, tačiau pirkimo PVM įtrauktas į PVM atskaitą, atsiranda prievolė apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pardavimo PVM“, – nurodo pašnekovė.
VMI savo ruožtu paaiškina, kad neretu atveju įmonių lėšomis tenkinami įvairūs įmonių vadovų, savininkų ir darbuotojų asmeniniai poreikiai, tačiau daugiausia nustatoma atvejų, susijusių su įvairių transporto priemonių, įskaitant pramoginius laivus ir orlaivius, įsigijimu, nekilnojamojo turto pirkimu, kelionėmis, kurios įforminamos kaip komandiruotės.
Per 2021 m. I ketv. VMI 31 kontrolės veiksmo nustatė asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus. Šių kontrolės veiksmų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos, deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė beveik 254 tūkst. eurų.
