Įspėja vairuotojus apie dažną klaidą: už degalus permokėsite 20 ar net 30 centų

„Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ startuolio „Unvero“ įkūrėjai Erikas Miliukas bei Edgaras Suchodolskis kalbėjo apie degalinių tinklų naudojamas taktikas, kaip yra siekiama pritraukti pirkėjus, o taip pat ir uždirbti pelno.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Latvijos degalų rinka sausį-balandį susitraukė 2 proc.

Agentūra: degalų kainos auga dėl sezoninių veiksnių, o ne dėl Izraelio ir Irano konflikto

Vairuotojai už degalus mokės daugiau? Naftos kaina šoktelėjo į viršų

Miestas tas pats, bet degalų kainos – skirtingos

Pašnekovas E. Miliukas kalbėjo, kad degalų kainos didmeninėje rinkoje yra vienodos. Tačiau didysis kainų žaidimas, pasak jo, prasideda vėliau.

„Visi degalinių tinklai nusiperka degalus ir tada prasideda kainų žaidimas, kaip yra sakoma, karuselė.

Tai, ką mes matome, tie skirtumai yra gana dideli net tame pačiam mieste, o apie skirtingus miestus net nėra kalbos. Pagrindinis kainų skirtumas atsiranda dėl konkurencijos.

Pavyzdžiui, jeigu yra kažkoks mažas miestelis ir ten yra viena degalinė. Tai tada kodėl verslui reikėtų pardavinėti toje vietoje labai pigiai? Aišku, kad užkels kainą, vis tiek žmonės ten važiuos“, – kalbėjo E. Miliukas.

Pašnekovas teigė, kad degalinių tinklai neretai naudoja ir tam tikrus triukus, kuriais siekiama pritraukti vairuotojų dėmesį.

Pavyzdžiui, mirksinti švieslentė, kurioje matomos degalų kainos.

„Jeigu švieslentė mirksi, reiškia, kad yra kažkokia akcija. Ir kažkas sugalvojo pritraukti tuos klientus“, – tikino jis.

Tuo metu E. Suchodolskis pridūrė, kad degalinių patiriami kaštai vienaip ar kitaip galiausiai atsispindi degalų kainose.

„Jeigu mes turime automatinę degalinę, kur nėra personalo, kur žmogus pats save aptarnauja, nėra jokių kavos aparatų, tai iš tikrųjų ten galima tikėtis mažesnės kainos.

Ir Europoje – lygiai tas pats. Jeigu tai yra automatinės degalinės, dažniausiai tam tikra prasme būna kompensacija – mažesnė degalų kaina“, – kalbėjo jis.

Vis tik E. Suchodolskis net ir tokiu atveju vairuotojus ragina degalų kainas palyginti su kitų degalinių tinklų pasiūlymais.

„Tai, kad tai yra savitarnos automatas, nebūtinai ta kaina bus pati mažiausia. Reikia įvertinti, kokiame mieste [pilate degalus - aut. past.], kokioje vietoje – prie greitkelio ar ne“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.

Permokėti už degalus galite ir 20 ar net 30 centų

E. Miliukas pasakoja, kad Lietuvoje yra tokių degalinių tinklų, kurie uždirba daugiau ne iš parduodamų degalų, bet prekių.

„Dabar degalinė dažnu atveju tampa traukos centru. Vis tiek visi važiuoja, pila degalus, naudoja, tad generuoja tą srautą, kuris paskui ateina pas tave į parduotuvę, perka kavą, sumuštinius ir t. t.“, – teigė jis.

Pašnekovas taip pat atkreipia vairuotojų dėmesį – jeigu keliausite automobiliu, už degalus šalia autostradų teks sumokėti gerokai daugiau nei, pavyzdžiui, miestelio teritorijoje įsikūrusioje degalinėje.

„Jeigu pilatės degalus šalia greitkelio esančioje degalinėje, vadinasi, permokėsite bet kokiu atveju. Europoje tai – 20–30 centų (už litrą) pagal nutylėjimą“, – kalbėjo jis.

E. Miliukas taip pat sako, kad kiekvienas vairuotojas gali pats savarankiškai pasitikrinti, kokią maržą taiko degalinės.

„Nueinate į „Orlen“ internetinį puslapį, ten skelbiama didmeninė degalų kaina.

Pasižiūrite, kokia yra dyzelino ar benzino didmeninė kaina, tuomet pasižiūrite į degalinės švieslentėje esančią kainą ir sužinosite, kokia yra marža“, – kalbėjo pašnekovas.

Degalų kainos didėja

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pradėjo kilti, o artimiausiu metu degalai gali dar šiek tiek brangti, teigia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). 

Jos vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, kuras pirmiausia brangsta dėl kasmet stebimo sezoninio kainų augimo, o ne dėl Izraelio ir Irano konflikto, į kurį rinkos sureagavo gana ramiai.

„Lietuvoje degalų kainos degalinėse reaguoja į didmeninės kainos pokyčius maždaug su 1–2 savaičių pavėlavimu. Dabar stebime ir artimiausiu metu stebėsime degalų kainų augimą.

Tą jau matėme pagal šios savaitės pirmadienio kainas“, – LEA pavasario ir vasaros energetikos duomenų apžvalgos pristatyme trečiadienį sakė A. Bagočiutė.

Ji pridūrė, kad artimiausiu metu Lietuvoje stebėsime nežymų degalų kainų augimą, kurį tiesiog nulems sezoniška paklausa.

LEA duomenimis, šios savaitės pradžioje, palyginti su praėjusia, kur kas labiau brango dyzelinas – nuo 8,6 cento iki 1,51 euro už litrą, tuo metu benzino kaina ūgtelėjo nuo 0,8 cento iki 1,41 euro.

„Tai nėra tik konflikto (Artimuosiuose Rytuose – BNS) įtaka, tai labiau tiesiog natūralus sezoninis augimas, kurį mes stebime jau metai iš metų. Dabar tikrai pastaruosius mėnesius Lietuvoje buvo gana mažos degalų kainos“, – žurnalistams teigė agentūros direktorė.

Anot jos, įprastai sezoninis degalų brangimas slopsta artėjant rugsėjui.

Degalai prie Lietuvos sienos Lenkijoje – brangesni

Vadinamąjį „degalų turizmą“ pastebintis verslas anksčiau birželį siūlė nuo kitų metų pristabdyti suplanuotą kuro akcizų kėlimą, o, siekiant vėžėjus skatinti vėl piltis degalus vietinėje rinkoje – kompensuoti kainų skirtumą tarp kuro kainos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.

Rinkos dalyviai taip pat aiškina, kad, pakėlus akcizus ir pabrangus degalams, verslas kurą stengiasi piltis ne Lietuvoje, o, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur kuras – pigesnis.

LEA pateiktais duomenimis, litras benzino sausį–birželį Lenkijoje kainavo 1,43 euro – 0,02 euro pigiau nei Lietuvoje, o dyzelino – 1,44 euro arba 0,08 euro pigiau.

A. Bagočiutės teigimu, pastebima tendencija, kad Lietuvos pasienio su Lenkija degalinėse degalai kainuoja brangiau nei šalies vidurkis, o Lenkijos pusėje yra atvirkščiai – degalai pigesni nei vidutiniškai visoje šalyje.

„Degalinėse, kurios yra Lenkijos pusėje, kainos yra netgi šiek tiek mažesnės nei vidutiniškai Lenkijoje“, – sakė LEA vadovė.

Pernai, priėmus vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą, akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams, nuo sausio padidintas 6 centais už litrą (be pridėtinės vertės mokesčio – PVM). 

Be to, nuo šių metų iškastiniam kurui taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji. Dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc. 

Visą pokalbį galima išgirsti „Žinių radijo“ laidoje: