Tiesa, nors vieni ekonomistai kainų burbulų sprogimą prognozuoja jau rudenį ar vasaros pabaigoje, kiti, tuo metu, yra kiek kitokios nuomonės ir dalijasi šiek tiek švelnesnėmis prognozėmis.
„Aukštai kilęs – žemai krisi“
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje dalijosi, kad JAV jau prasidėjo burbulų sprogimo metas.
„Štai medienos kainos JAV vos per du mėnesius nukrito nuo 1686 iki 490 dolerių, nes panaikinus daugumą karantino ribojimų JAV gyventojai mieliau pinigus pradėjo leisti kelionėms ir laisvalaikio paslaugoms, o ne namų įrengimui ir baldams, tad medienos paklausa sumažėjo.
Be to, panaikinus karantino ribojimus didžia dalimi susitvarkė gamybos ir logistikos grandinės, o tai padidino medienos pasiūlą. Kitaip tariant, „nematoma rinkos ranka“ padarė savo ir medienos kainų burbulas JAV subliuško“, – dalijasi Ž. Mauricas.
Jis atkreipia dėmesį, kad šios tendencijos yra perspėjimo signalas Lietuvai, nes čia šiuo metu pučiasi ne vienas kainų augimo burbulas tikintis, kad pasiskolinti ir į rinką įlieti milijardai sukels ilgalaikį infliacijos šuolį.
„Tai pavojingas žaidimas, nes jei daugiau rinkų paseks JAV medienos rinkos pavyzdžiu (gana tikėtinas scenarijus) – Lietuva gali greičiau tapti brangi, nei tapti turtinga su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Pavyzdžiui, dėl spartaus kainų kilimo Lietuva gali prarasti tarptautinį konkurencingumą: 2020 metais vartojimo prekių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos pasiekė rekordines aukštumas (17 proc.) – taip pat iki rekordinių aukštumų praeitais metais išaugo ir Lietuvos tarptautinės prekybos deficitas su Lenkija (2,1 mlrd. eurų t.y. tris kartus didesnis nei su Kinija).
Tad nepūskime kainų burbulų“, – perspėja Ž. Mauricas.
Situaciją vertina ramiau
Vis dėlto, komunikacijos agentūros „Brandnomika“ bendraįkūrėjas, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, sako nėra linkęs prognozuoti blogiausio.
„Nebūčiau toks radikalus. Iš esmės aš irgi manau, kad Lietuva infliacijos piką turėtų pasiekti rugpjūtį arba rugsėjo mėnesį ir tada per rudenį, žiemą, kainos toliau augs, tik gerokai lėčiau nei dabar.
Tam įtakos turės besikeičianti situacija finansų rinkose, nes ir ne tik medienos, bet ir naftos, ir apskritai žaliavų kainos nukrito. Ir to priežastis yra ta, kad tiek Europoje, tiek Amerikoje, matomas vėl Covid-19 atvejų augimas ir tai truputį išgąsdino rinką, nes paprastai vasarą virusai traukiasi, o dabar, išeina, kad turime didesnį nei tikėjomės sergamumo prieaugį.
Tai įnešė šiokį tokį stresą į rinkas. Dėl to ir analitikai šiek tiek sumažino žaliavų paklausos prognozes, nes, panašu, kad grįžta Covid-19“, – sako A. Izgorodinas.
Kitas aspektas, kodėl situacija neturėtų būti tokia jau kritinė, yra tai, kad pasaulio ekonomika pastaruoju metu apskritai atsigauna, sako ekonomistas.
„Ir tas atsigavimas tampa jau normalesniu, dėl to ir daugelyje segmentų padidėjo žaliavų pasiūla. Nebėra tokio didelio trūkumo, kokį mes matėme balandį arba gegužę. Tad, kalbant apie žaliavų kainų mažėjimą, kuris galėtų prasidėti vasaros gale arba rudens pradžioje, tai kainų burbulas nebus toks didelis, koks jis šiuo metu yra“, – sako A. Izgorodinas.
Tiesa, ekonomistas visgi atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nemažų problemų gali rastis kitoje vietoje.
„Kalbant apie Lietuvą, čia turime kelias problemas. Pirmiausia, tai apskritai situacija pasaulyje ir pasaulio finansų rinkose, tik dėl šito jau nieko negalime padaryti. Bet kita problema yra atlyginimų augimas.
Iki šiol mūsų ekonomika tikrai neblogai atlaikė pandemijos bangas ir kaip to rezultatą mes turime rekordiškai didelį laisvų darbo vietų skaičių. Tik problema, kad įmonės sunkiai randa naujų darbuotojų ir medžioja juos iš kitų bendrovių. Ir to rezultatas – kylantys atlyginimai, kurie, tikėtina, ir toliau kils.
Praktika rodo, kad ekonomika karantinus ir viruso bangas gana gerai atlaiko ir rinka mažai nuo to kenčia. Vadinasi, atlyginimai ir toliau kils, todėl išliks ir atlyginimų infliacija, o kainos vis tiek augs, bet nebūčiau linkęs taip drastiškai prognozuoti, kad mūsų laukia burbulo sprogimas“, – savo prognozėmis dalijasi A. Izgorodinas.
Laukiantiems pigimo, gali tekti ilgai laukti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako nematantis priežasčių, kodėl Lietuvoje kainų burbulai turėtų bliūkšti. Tad, jo teigimu, „laukiantiems žaliavų, vartojimo prekių, paslaugų ar nekilnojamojo turto pigimo gali tekti ilgai laukti“.
„Šiaurės Amerikos medienos žaliavos rinka nieko nepasako nei apie kitų regionų rinkas, nei apie kitų žaliavų rinkas. Ten trumpam susidaręs trūkumas paskatino medkirčius reaguoti, sparčiai išaugo pasiūla ir todėl nukrito kainos.
Daugelyje kitų žaliavų – kviečių, kukurūzų, sojos pupelių, kavos, vario, daugelio kitų spalvotųjų metalų – rinkose matome kainas šturmuojančias aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Ten pasiūlą greitai padidinti gali būti sunku, paklausa neatslūgsta, todėl išlieka visos prielaidos aukštų kainų lygių išsilaikymui“, – dalijasi N. Mačiulis.
