Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.
Taip ir pasakė – ieško jaunesnių
62 metų Regina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) skundėsi, kad darbdaviai ją diskriminuoja dėl amžiaus.
„Viešojoje erdvėje darbdaviai skundžiasi, kad neranda darbuotojų, tačiau kai bandau įsidarbinti, girdžiu neigiamą atsakymą. Darbdaviams netinka mano amžius. Viename darbo pokalbyje taip ir pasakė, kad ieško jaunesnių darbuotojų, iki 50 metų.
Aš jau nebeturiu sveikatos dirbti sunkius fizinius darbus, tačiau tąsyk bandžiau darbintis įmonėje, kurioje būtų reikėję lankstyti dėžutes. Tokio pobūdžio darbas man būtų tikęs, tačiau darbdaviui netiko mano amžius“, – skundėsi moteris.
Be to, ji pastebėjo, kad jau išnyko ir pareigybių ribos.
„Beveik visur reikia dirbti daug ir visus darbus. Jeigu įsidarbini picerijoje, tai reikia ne tik picas kepti, bet ir plauti indus. O prekybos centruose reikia sunkias dėžes kilnoti. Ten žmonės ir praranda sveikatą, sulaukę vyresnio amžiaus jie nebepakelia darbo krūvio.
O darbdaviams juk reikalingi tik jauni ir sveiki žmonės. Vyresnių jiems nebereikia, o iki pensijos dar reikia pragyventi, bet nėra iš ko“, – piktinosi moteris.
Regina pasakojo, kad anksčiau dirbo valytoja, tačiau susižeidė ranką ir teko iš darbo išeiti.
„Metus laiko negalėjau dirbti, vėliau pradėjau ieškoti darbo, tačiau nesėkmingai. Tad išvykau padirbėti į Vokietiją. Ten prižiūrėjau vyresnius žmones ir per mėnesį uždirbdavau 2 tūkst. eurų į rankas.
Dabar noriu susirasti darbą Lietuvoje, tačiau niekaip nepavyksta. Beje, ir atlyginimai čia maži, dažniausiai vos viršija minimumą. Už tokią sumą neįmanoma pragyventi. Dažniausiai žmonėms tenka ieškoti dviejų darbų, kad galėtų normaliai gyventi“, – piktinosi moteris.
Taip pat Regina teigė, kad ir pensijos negaus didelės, nes sukaupė per mažai darbo stažo.
„Nepriklausomybės laikais privatūs verslai neįformindavo darbuotojų. Pavyzdžiui, esu pradirbusi 4 metus tik 0,25 etato. Dar esu dirbusi vienoje įmonėje, kurioje atlyginimus gaudavome vokeliuose. Tačiau atsisakyti negalėjome, nes darbo pasiūlymų nebuvo daug. Džiaugėmės bent kokį darbą turėdami. O jeigu būčiau reikalavusi oficialios darbo sutarties, būtų mane atleidę ir įdarbinę kitą darbuotoją, kuris sutiktų gauti pinigus vokelyje“, – pasakojo moteris.
Diskriminuoti dėl amžiaus darbdavys negali
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba komentuodama šią situaciją teigė, kad darbdavys priimdamas į darbą turi taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas visiems kandidatams. Neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją.
„Jeigu žmogus patyrė diskriminaciją jis gali kreiptis į tarnybą su skundu. Teikiant skundą, jis privalo nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal Lygių galimybių įstatymą skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo. O skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip“, – komentavo tarnyba.
Diskriminuoja ir būsimus ir esamus darbuotojus
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė patikino, kad tikrai, dažnai darbdaviai būsimus ar net esamus darbuotojus diskriminuoja dėl jų amžiaus.
„Mes taip pat sulaukiame žmonių skundų, kurie pasakoja, kad negali susirasti darbo, nes yra vyresni. Ši problema yra didžiulė, tačiau darbdaviai ją neigia.
Pavyzdžiui, vienos darbo ieškančios moters darbdavys iš karto paklausė, kokio ji amžiaus. Išgirdęs atsakymą pasakė, kad ji darbui netinka“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, net moksliniai tyrimai rodo, kad svajonių komanda darbe turi būti mišri.
„Neturėtų dirbti vien tik jauni, ar vien tik pagyvenę žmonės. Komanda turi būti mišri. Jaunatviškas veržlumas, entuziazmas ir energija turi jungtis su neįkainojama patirtimi. Vyresni žmonės turi įvairiapusę patirtį – gyvenimiškąją ir darbinę.
Deja, mūsų darbdaviams trūksta kantrybės, nes tokia mišriai komandai reikia duoti skirtingas užduotis. Vienas užduotis greičiau ir geriau atlieka jaunesni darbuotojai, kitas – vyresni“, – pasakojo darbuotojų atstovė.
Ji pastebėjo, kad diskriminacija vyksta ne tik įsidarbinant, bet net ir darbo vietoje.
„Labai dažnai daugiau nei 50 metų sulaukęs darbuotojas nebepretenduoja į didesnį atlyginimą. Kartais įmonėje įsidarbinęs naujokas be patirties gauna didesnį atlyginimą, nei ten 20 metų pradirbęs žmogus. Vyresni žmonės jaučiasi neįvertinti.
O 55 metų riba dažnam žmogui tampa kritine. Jeigu toks žmogus atleidžiamas iš darbo, jis sunkiai ras naują. Tačiau jeigu jis ir dirbs iki pensijos, ji bus tokia maža, kad negalės pragyventi. Jeigu Vakaruose gyventojai laukia pensijos, pas mus pensininkai patenka į skurdo užribį“, – sakė I. Ruginienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepą visoje šalyje buvo užregistruota 89,1 tūkst. darbo neturinčių 50 metų ir vyresnių asmenų, iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruoto nedarbo lygis 50 metų ir vyresnio amžiaus grupėje siekia 15,9 proc. – 3 proc. didesnis nei bendras registruotas nedarbo lygis šalyje (12,9 proc.).
Būtina tausoti darbuotojų sveikatą
Anot I. Ruginienės, dar viena problema yra ta, kad žmogus visą gyvenimą pradirbęs gamybos srityje pasiekia tam tikrą amžių ir nebeturi jėgų dirbti.
„Tai lemia darbdavių skatinimas darbuotojus kuo daugiau dirbti, didinti našumą. Tačiau našumas priklauso ne nuo darbuotojo, o nuo darbdavio. Tad žmogus dirbdamas be poilsio, po 16 ar daugiau valandų per dieną save greitai nualina.
Mums trūksta darbingo amžiaus išsaugojimo politikos, kokią turi Vakarų valstybės, nes jos anksčiau nei Lietuva ėmė senėti. Kol kas Lietuvoje dirbama vartojimo principu. Darbuotojas yra išnaudojamas, o kai nebegali dirbti, ieškoma kito. Nėra tolimesnio matymo, kad po 20 ar 30 metų jaunų žmonių tiek daug gali nebebūti. Todėl teks atsigręžti į vyresnius žmones ir prašyti grįžti į darbo rinką“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Tad, pasak jos, jau iš anksto darbdaviams reikia rūpintis darbuotojų sveikata.
„Darbuotojui turi būti leidžiama kokybiškai ir gerai pailsėti, kad jis ir po 20 metų sėkmingai galėtų dirbti savo darbą. Gaila, kad šiuo metu orientuojamasi ne į darbuotojų sveikatą, bet kaip juos kuo greičiau nualinti“, – sakė darbuotojų atstovė.
Ji pastebėjo, kad darbuotojai neradę darbo Lietuvoje emigruoja.
„Ir išvyksta ne tik vyresni žmonės, bet ir labai daug jaunimo. Taip darbdaviai praranda geriausius specialistus. Išvyksta žmonės, kurie turi kvalifikaciją ir patirtį, jie yra tikri, kad užsienyje tikrai greitai ras darbą“, – teigė I. Ruginienė.
Darbdaviai: darbo neranda, nes netobulėja
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino, kad vyresni žmonės ne dėl amžiaus negali susirasti darbo.
„Čia stereotipas, kad vyresniems žmonėms sunkiau įsidarbinti. Iš tikrųjų kaltas yra žmonių mentalitetas. Tarybinėje sistemoje buvo įsitikinimas, kad baigęs universitetą ar profesinę mokyklą žmogus gauna laimingą bilietą į darbo rinką, kur galės dirbti iki pensijos.
Tačiau šiuo metu įvairiose srityse viskas keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai konkrečioms darbo vietoms. Pavyzdžiui, teigiama, kad po ketvirtosios pramonės revoliucijos nebereikės tiek daug darbuotojų. Jų reikės, tačiau kituose sektoriuose, ypač paslaugų. O čia jau reikia kitokių gebėjimų nei gamyboje“, – pasakojo darbdavių atstovas.
Tad labai svarbu, kad žmonės turėtų motyvacijos mokytis visą gyvenimą.
„O žmonės to nenori, mes neturime net tam skirtos sistemos. Pavyzdžiui, Danijoje, nuolat mokosi apie 25 proc. užimtųjų. Jeigu įmonėje dirba tūkstantis darbuotojų, 250 darbuotojų lanko kažkokius kursus ar seminarus.
Pas mus visą gyvenimą besimokančių žmonių kelis kartus mažiau. Žmonės neturi motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti. Be to, to imtis žmonės turi savarankiškai, internete labai daug įvairių kursų, tačiau žmogus turi gerai valdyti IT įrankius ir mokėti kalbas. Tad ne visiems lengva to imtis“, – pastebėjo D. Arlauskas.
Jis teigė, kad šios priežastys ir lemia, kad darbdaviai nenori vyresnių žmonių, nes jaunimas greičiau prisitaiko, jie žino, kad turi būti patrauklūs darbo rinkoje.
„O vyresni žmonės pasikliauja socialinėmis išmokomis, jie gyvena sumažinę savo poreikius“, – teigė darbdavių atstovas.
