,,Kasdien žmonės skambina arba rašo norėdami įsidarbinti. Gauname šimtus elektroninių laiškų, – sako Lilia Kurnikova. – Pavyzdžiui kiekvienam darbui ūkyje gauname 200-300 paraiškų.”
Galimybės svetur
Talino priemiestyje esančiame parodų centre vykstančioje ,,Teevit” mokslo ir kerjeros mugėje optimizmo kiek daugiau, rašo BBC žurnalistas.
Šimtai dvidešimtmečių ir vyresnių studentų vaikštinėja nuo stendo prie stendo, kuriuose reklamuojasi vietos ar užsienio organizacijos. Ten galima rasti ir abiturientų, ieškančių daugiau galimybių užsienyje.
Viena tokių – Onelise, sako norinti bent metams keltis gyventi į Švediją, dirbti muzikos ar dizaino srityje.
,,Estija gali būti nuobodi. Beveik pusę metų būna žiema, kada ne per daugiausiai yra ką veikti. Nekenčiu sniego ir myliu vasarą, tad noriu pamatyti, ką dar man gali pasiūlyti pasaulis”, - sako ji.
Dėmesys eksportui
Daugumai analitikų Estijos prisikėlimas buvo žavintis. Šalies finansų ministras Jurgenas Ligis iš valdančiosios centro dešiniųjų Reformų partijos, teigia, kad svarbiausiai buvo tai, kad šalis dėmesį nuo vidaus vartojimo perkėlė eksportui.
,,Įspėjome kompanijas mažinti išlaidas ir darbo jėgos kainą, kad būtų konkurencingesnės eksportuodamos. Tai mums labai padėjo. Ekonomikos augimas atsigavo beveik vien dėl eksporto”, - BBC pasakojo ministras.
Neatsitiktinumas ir tai, kad Estijos valstybės skola yra mažiausia visoje ES – 2010 ji siekė vos 6,7 proc. Ir taip tik todėl, kad šalies vyriausybė koncentravosi ties biudžeto subalansavimu ir neišlaidavo gerais laikais, kaip daugelis Europos tautų.
Garsiausia Estijos eksporto įmonė – technologijų kompanija ,,Skype”, kuri čia veikti pradėjo 2002 metais. Nors dabar ją valdo ,,Microsoft”, bendrovė įdarbina apie 400 žmonių Taline.
Kompanijos vietos operacijų vadovas Stenas Tamkivis sėdi ,,Skype” ,,minkštojoje” zonoje, sename sovietiniame mokslo parko pastate, sostinės priemiestyje. Biuras erdvus, turi biliardo stalą, net sauną, kuria naudojasi personalas. Jo teigimu, ,,Skype” ir technologijų sektorius apskritai nuo sunkmečio stirpiai nenukentėjo.
,,Recesija Estijoje paveikė mažos pridėtinės vertė sritis, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, - sako jis. – Didesnės pridėtinės vertės darbai, tokie kaip IT pramonė, paveikta mažiau. Bet didesnis nedarbas nepalengvino darbuotojų priėmimo mums, nes turėjome daug konkurentų.”
Pasak jo, sunkūs laikai ,,Skype” net padėjo.
,,Skype” yra priešciklinė įmonė. Kai laikai yra sunkūs, žmonės žiūri, kaip sutaupyti pinigų, o mes jiems suteikiame galimybę mažiau mokėti už komunikacijas", - sako S. Tamkivis.
Pamokos iš Estijos
Estija jau metus yra bendrosios ES valiutos zonos dalis. Nors euras turi problemų, estai jį vis dar gausiai palaiko. Tačiau įspūdingam šalies ekonomikos augimui šiandien grasina euro zonos valstybių skolos, galinčios greitai panaikinti eksporto teikiamą naudą.
Visgi šalies prezidentas Toomasas Ilvesas sako, kad vieningos valiutos zona šaliai labai padėjo.
,,Euro įvedimas atstatė investuotojų pasitikėjimą, kurį praradome per krizę, - BBC sako jis savo oficialioje rezidencijoje, žaliame Talino Kadriorgo rajone. – Narystė euro zonoje davė mums bent procentu didesnį BVP augimą, lyginant su tomis šalimis, kurios to nepasiekė.”
Pasak jo, Europa turi ko pasimokyti iš Estijos patirties.
Taline gyvenantis ir savo restoraną turintis graikas Nakosmatis Loukasas sako Estijos ir Graikijos ekonomikų negalintis lyginti.
,,Viena šalis daug didesnė už kitą”, - sako jis.
Bet, pasak verslininko, verslą Estijoje pradėti daug lengviau nei jo gimtinėje.
,,Atvykome čia ir verslą pradėjome per 15 min. Visos institucijos, kurias turėjome aplankyti įsikūrusios vienoje gatvėje, beveik viename pastate, - tikina jis. – Graikijoje mums tai būtų trukę gal du mėnesius.”
Bet lėtėjant Europos ekonomikai, audros debesys gali atklysti ir čia. Prognozuojama, kad šalies ekonomikos augimas lėtės nuo 2 iki 5 proc. Visgi tai neapvilia šalies finansų ministro.
,,Mes sumažinome išlaidas ir esame tokie konkurencingi kokie tik galime būti. Esame pasiruošę bet kokiai krizei geriau nei didžioji dalis Europos”, - teigia J. Ligis.
Didžioji dalis Europos veikiausiai su juo sutiktų…
