Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Irutė jau 13 metų Panevėžyje dirba valytoja. Uždirba kiek daugiau nei 800 eurų į rankas. Moteriai iki pensijos liko nedaug, vos metai, tačiau mintys apie užtarnautą poilsį nedžiugina.
„Išeisiu į pensiją, išviso nežinau, kiek aš čia gausiu už tų metų. Gal per pusę mažiau gausiu. Kai tokios kainos, nueini, 50 eurų – nieko nenuperki“, – kalbėjo Irutė.
Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad žmonių, patiriančių finansinių sunkumų, Lietuvoje daugėja. Absoliučiame skurde 2024-aisiais gyveno apie 167 tūkst. gyventojų, tai 65 tūkst. daugiau nei 2023-iaisiais.
Skurde gyvena kas penktas
Absoliutaus skurdo riba dėl kylančių kainų nuolat perskaičiuojama. Tai – mėnesinių pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti, dydis. 2024-aisiais riba vienam gyvenančiam asmeniui siekia 446 eurus, o šeimai su dviem vaikais – 937 eurus per mėnesį.
„Nesvarbu, kad disponuojamosios pajamos auga, darbo užmokestis auga, tačiau tikėtina, apskaičiuojant ribą, turi įtakos tiek infliacija, tiek socialinės išmokos“, – aiškino Valstybės duomenų agentūros atstovė Inga Daunaravičienė.
Štai ką apie esamą situaciją kalba praeiviai:
„Niekur neužtenka tos pensijos, pažiūrėkit, kokios kainos yra.“
„Kad būtų to darbo, dirbai, užsidirbai, aišku, galima gyventi.“
„Darbo trūksta, atlyginimai pagal kainų kilimą yra mažoki.“
„Socialinę pašalpą gausiu, 240 eurų, mokesčius sumoki ir pavalgai. Pagrindas – „šlapenka“, tai nukainuotų dešrelių būna.“
Daugėja žmonių, kurie gyvena ir skurdo rizikoje, kai vieno gyvenančio asmens per mėnesį gaunamų pajamų suma neviršija 616 eurų, o šeimos – 1294 eurų. Tokių žmonių Lietuvoje 2024-aisiais buvo 620 tūkst., maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas. Gyvenančių skurdo rizikoje per metus padaugėjo 32 tūkst.
„Praėję metai buvo kupini iššūkių ir dėl darbo rinkos sudėtingumo, nes stebėjome tikrai labai specifinę situaciją, kuomet naujų bedarbių, registruotų per mėnesį, skaičius visus metus gerokai viršijo darbo vietų sukūrimą“, – dėstė „Šiaulių banko“ grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Skurdo lygis Lietuvoje yra aukštas, vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Tikėtina, pagal 2024 metų statistiką, būsime treti blogiausi Europos Sąjungoje, kalbant apie skurdo riziką“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.
Žada didinti minimalią algą
Dalį ekonomistų tokios tendencijos šiek tiek nustebino, nes Lietuvoje pernai algos kilo greičiau nei kainos.
„Didelė gyventojų dalis skursta, iš kitos pusės didelė dalis gyventojų tikrai neskursta ir pakankamai gerai gyvena, problema yra ne ta, kad ten turim tą bendrą prastą rodiklį, o tame, kad gyventojų pajamų augimas yra labai netolygus“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad skurde, ar ties jo riba – daug pensininkų ir kaimo gyventojų. Pasak ekonomistų, dalyje Lietuvos regionų trūksta gerai apmokamų darbo vietų.
„Realiai mes iki šiol parduodame pigią darbo jėgą. Tiek liečiant prekes, tiek liečiant paslaugas. Mūsų eksportas stovi ne ant inovacijų, ne ant brangių lustų, o ant pigesnių darbo valandų pardavimo į Vokietiją ir Skandinaviją“, – tikino A. Izgorodinas.
Valstybė, pasak ekonomistų, turėtų labiau rūpintis pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis.
„Ir toliau darbo pajamos turi augti ir didėti. Dabar labai svarbu tai turėti omenyje galvojant ir apie kitų metų minimalų darbo užmokestį, nes tai yra labai svarbus faktorius, kalbant apie skurdą, pajamų nelygybę“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat planuoja peržiūrėti pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.







































































































































































































































































