„Sodros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūtį buvo 25,5 tūkstančio senatvės pensijos gavėjų, kurių pensija viršija 1 tūkst. eurų ir 96 pensijų gavėjai, kurių pensija yra 2 tūkst. eurų ir daugiau.
„Didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Jų darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug pensijų apskaitos vienetų.
Dalis gavėjų, gaunančių didžiausias pensijas, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams“, – komentavo „Sodra“.
Vidutinė pensija kelis kartus mažesnė
Tuo metu vidutinės pensijos dydis, „Sodros“ duomenimis, siekia 605 eurų.
Anot „Sodros“, pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
„Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.
Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė“, – aiškino „Sodra“.
Pasak jos, stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA).
„Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų MMA. Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
O vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus“, – pasakojo „Sodra“.
Daugelis pensininkų gyvena skurde?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad per 20 metų pensija didėjo kelis kartus.
„2004 vidutinė pensija nesiekė 100 eurų, o dabar jos dydis siekia beveik 600 eurų. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ir kainos per šį laikotarpį išaugo dvigubai“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, skurdas matuojamas dviem rodikliais.
„Absoliutus skurdas yra toks, kai gyventojams trūksta pinigų patenkinti savo būtinuosius poreikius. Pagal šį rodiklį Lietuvoje 2004 metais buvo daugiau negu 1 mln. gyventojų, šiuo metu tokių gyventojų turime vos 100 tūkst.
Kitas rodiklis – skurdo rizikos lygis. Jis apima žmones, kurių pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų. Tačiau tai nereiškia, kad šie žmonės neturi pinigų pirmo būtinumo prekėms. Tai daugiau yra pajamų nelygybės rodiklis, kokiai dalis gyventojų atsilieka nuo vidutinių šalies pajamų. Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 20 proc.“ – komentavo N. Mačiulis.
Anot jo, vidutinė senatvės pensija nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų.
„Todėl didelė dalis pensijos gavėjų gyvena santykiniame skurde. Ši problema ateityje taps dar opesne, nes didžioji dalis Lietuvos pensininkų pajamų priklauso nuo „Sodros“ pajamų.
Kiek į „Sodrą“ sumoka dirbantieji, tiek mokama ir pensininkams. Tačiau ateityje darbingo amžiaus žmonių mažės. Todėl užtikrinti didesnes pensininkų pajamas bus sudėtinga“, – sakė N. Mačiulis.