Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. Tai yra kiek didesnis augimas, nei buvo galima numatyti vadovaujantis ankstesnėmis Finansų ministerijos prognozėmis.
Pensijos Lietuvoje nuo 2025 m.
Įstatymas numato – kasmet pensijos yra indeksuojamos, t. y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.
Pats jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų algų dydžio. Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo jų atlyginimai didesni, tuo užmokesčio fondas didesnis ir tuo daugiau didinamos pensijos.
Jos keliamos taip pat atsižvelgiant į „Sodros“ biudžeto rezultatą (pajamas ir išlaidas), vyresnių žmonių skurdo rizikos lygį ir vidutinės pensijos santykį su vidutine alga.
Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (ją lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); ir b) individualioji dalis (ją lemia darbuotojo mokėtos įmokos).
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, yra indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
Įstatymas numato, kad IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Atsižvelgdama į Finansų ministerijos paskelbtą naujausią Ekonominės raidos scenarijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad nuo 2025 m. pradžios pensijos gali didėti 10,32 proc. (anksčiau buvo numatomas 9,59 proc. augimas).
„Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596,1 euro. Tiesa, buvo žadama, kad per visus šiuos metus vidutinė pensija bus 10 eurų didesnė ir sieks 605 eurus.
Kaip ten bebūtų, tokią vidutinę pensiją indeksavus 10,32 proc., gyventojams prisidėtų po 61,51–62,44 euro. Tuomet vidutinė pensija siektų 657 eurus.
Tokiu pačiu procentu turėtų būti didinamos ir našlių pensijos, taip pat vienišo asmens išmokos. Dabar jos sudaro 38,23 euro, o po indeksavimo turėtų didėti 3,94 euro iki 42,17 euro.
Papildomas pensijų indeksavimas
Gyventojų pensijos turėtų būti indeksuojamos, jeigu tik neištiks krizė, dėl kurios socialinio draudimo įmokų iš darbuotojų „Sodra“ surinktų mažiau, nei išmokėtų pačių pensijų.
Tačiau bent jau dabar nepanašu, kad „Sodrai“ kiltų problemų dėl tokio biudžeto deficito. Planuojama, kad šiemet, kaip, beje, ir pernai, jos pajamos gerokai viršys išlaidas.
Be to, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodra“ yra sukaupusi daugiau kaip 2 mlrd. eurų dydžio rezervą.
Paprastai kalbant, tokia pinigų suma yra sukaupta arba sutaupyta „juodai dienai“ arba galimai krizei. Jeigu šie pinigai būtų išdalyti visiems 620 tūkst. pensininkų, kiekvienam išeitų po 3,2 tūkst. eurų.
Jeigu „Sodros“ biudžetas bus sėkmingas, pensijos bus indeksuojamos ir papildomai.
Papildomas pensijų bendrosios dalies indeksavimas galimas, jeigu: 1) 65 m. sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc.; arba 2) vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc.
Naujausiais duomenimis, dabar vyresnių žmonių skurdas – didesnis, o vidutinė pensija vis dar nesiekia pusės vidutinės algos. Taigi, tikėtina, kad, ypač artėjant rinkimams, bus norima pensijas didinti ir papildomai.
